- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2-3979-918/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38237-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Atsakovas
- V. I.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovės V. I.: 1) už negrąžintą kreditą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 790007003: 579,24 Eur skolą, 2 297,05 Eur mokėjimo palūkanų, 75 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos, t. y. 579,24 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) už negrąžintą kreditą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9915233001: 434,43 Eur skolą, 1 732,63 Eur mokėjimo palūkanų, 75 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos, t. y. 434,43 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) siųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. sausio 12 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė V. I. sudarė Vartojimo kredito sutartį su papildymais Nr. 790007003 (visa paskolos suma 579,24 Eur, kurią atsakovė privalėjo grąžinti iki 2013 m. sausio 27 d.), 2012 m. spalio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. sausio 12 d. Vartojimo kredito sutartį su papildymais Nr. 9915233001 (visa paskolos suma 434,43 Eur, kurią atsakovė privalėjo grąžinti iki 2013 m. sausio 30 d.) (toliau - Sutartys) nuotoliniu būdu per ieškovo valdančią sistemą SMScredit.lt. Pagal kredito sutartis prisiimtų įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius nutraukė su ja kredito sutartis. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 2017 m. gegužės 4 d. reikalavimų perleidimo sutarties ir Priedu prie sutarties Nr. 17-50-03 pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolas pagal sutartis Nr. 790007003 ir Nr. 9915233001. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarčių, sudarytų tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės, pagrindu susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčijo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 790007003 – 579,24 Eur negrąžinta paskolos suma, pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9915233001 – 434,43 Eur negrąžinta paskolos suma, iš viso 1 013,67 Eur negrąžinta paskolos suma.
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 790007003 atsakovė įsipareigojo mokėti 114,37 proc. metines palūkanas, Vartojimo kredito sutartimi Nr. 9915233001 atsakovė įsipareigojo mokėti 105,21 proc. metines palūkanas. Nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 2 297,05 Eur mokėjimo palūkanų pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 790007003, paskaičiuotų taikant 75 proc. normą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ir 75 proc. mokėjimo palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 579,24 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 732,63 Eur mokėjimo palūkanų pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9915233001, paskaičiuotų taikant 75 proc. normą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ir 75 proc. mokėjimo palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 434,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisę reikalauti šio pobūdžio palūkanų priteisimo, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 2 297,05 Eur mokėjimo palūkanų pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 790007003, paskaičiuotų nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ir 1 732,63 Eur mokėjimo palūkanų pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9915233001, paskaičiuotų nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., iš viso 4 029,68 Eur mokėjimo palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat ieškovui priteistinos 75 proc. mokėjimo palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 579,24 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 790007003 ir 75 proc. mokėjimo palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 434,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9915233001.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 043,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 113 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 1 013,67 Eur (vieną tūkstantį trylika eurų 67 ct) negrąžintos paskolos sumos, 4 029,68 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt devynis eurus 68 ct) mokėjimo palūkanų, 75 proc. mokėjimo palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 579,24 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 790007003, 75 proc. mokėjimo palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 434,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9915233001, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 043,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.