Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria tenkintas antstolio G. J. pareiškimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, civilinėje byloje Nr.2-1022-163/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eurokrovita“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1.Teismas neinformavo apelianto apie antstolio prašymą pakeisti išieškotoją civilinėje byloje Nr. 2-1022-163/2014, šio prašymo nepateikė apeliantui susipažinti bei nesuteikė jam galimybių pasisakyti dėl tokio prašymo pagrįstumo ir tenkinimo.

2.Teisių perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kadangi apeliantas jokio sutikimo, kad reikalavimas būtų perleistas naujam kreditoriui, nedavė, teismo nutartis yra neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistas išieškotojas jo teisių perėmėju vykdymo procese teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. išieškotojas BUAB “Eurokrovita” pakeistas į naują išieškotoją R. Š..

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese.

Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).

Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino antstolio G. J. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimui sutikimo nedavė. Su šia apelianto pozicija teismas nesutinka ir apeliantui išaiškina, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šiuo konkrečiu atveju buvo perleistas reikalavimas, kylantis iš įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo R. V. turtui, bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. vykdomojo rašto dėl 74 460 Lt žalos išieškojimo iš atsakovo R. V.. Taigi, šis reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ir tai neprieštarauja įstatymams, nes pasikeitus kreditoriams materialiąja prasme, buvo pagrindas ir procesiniam teisių perėmimui, t. y. pradėjus vykdymo procesą, pakeisti ir išieškotoją.

Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2009). Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pranešimą dėl reikalavimo perleidimo skolininkas gavo, tačiau ši aplinkybė nelaikytina pagrindu naikinti nutartį, kuria pakeistas išieškotojas vykdymo procese, nes reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nėra būtinas (CK 6.101 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias išieškotojo pakeitimą vykdymo procese.

Iš bylos duomenų matyti, kad pradinis ieškotojas BUAB „Eurokrovita“ 2014 m. vasario 6 d. pardavimo be varžytynių aktu Nr. 3 pardavė R. V. 322 266,85 Lt debitorinę skolą R. Š.. Šis pardavimo be varžytinių aktas nėra nuginčytas ar negaliojantis, todėl abejoti jo teisėtumu nėra pagrindo. Taigi, esant nustatytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog išieškotojo BUAB „Eurokrovita“ teisių perėmėjas 322 266,85 Lt sumai yra R. Š..

Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. vasario 6 d. pardavimo be varžytynių aktas Nr. 3 nėra nuginčytas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama 2014 m. birželio 27 d. nutartimi teismas pagrįstai tenkino antstolio G. J. prašymą ir pakeitė vykdymo procese pradinį išieškotoją BUAB „Eurokrovita“ nauja išieškotoja R. Š..

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.