Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4864-650/2014 (Nr. 2-133-650/2015), iškeltoje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui Swedbank AB, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės I. M. priešieškinį ieškovui M. M., trečiajam asmeniui Swedbank AB dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismas su ieškiniu atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. M. ir N. M. priteisimo, dukters U. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, sūnaus N. M. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalinimo (11–18 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad atsižvelgiant į M. ir I. M. šeimoje susiklosčiusias aplinkybes, ieškovo ir atsakovės išdėstytus motyvus, bei išimtinai į nepilnamečių vaikų U. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus, mano, jog šiuo metu netikslinga tenkinti ieškovo teismui pateikto prašymo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4864-650/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo (144 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. LR CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-16 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės I. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei iki byloje bus priimtas sprendimas nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, dukra U. M. ir sūnumi N. M., tvarką. Teismas nustatė, kad ieškovas M. M. iki byloje bus priimtas sprendimas bendrauja su dukra U. M. ir sūnumi N. M. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį: šeštadienį 11 val. pasiima dukrą ir sūnų iš jų gyvenamosios vietos ir šeštadienį 17 val. grąžina dukrą ir sūnų nakvynei į jų gyvenamąją vietą. Teismas priimtą procesinį sprendimą motyvavo aplinkybėmis, kad abu šalių vaikai yra mažamečiai, jiems būtinas pastovus dienos režimas ir stabili emocinė aplinka, todėl mažamečius vaikus gali neigiamai paveikti tarp tėvų esantis ginčas, jų gyvenimas atskirai, bendro ūkio nebevedimas. Siekdamas užtikrinti vaikų emocinį saugumą, jų būtiniausių dvasinių poreikių tenkinimą, teismas padarė išvadą, kad tėvams gyvenant skyrium, turi būti laikinai ribojamas maksimalus tėvo bendravimas su vaikais, kad vaikams būtų sukelta kuo mažiau neigiamo streso dėl paėmimo iš jiems įprastos socialinės aplinkos, nustatant atsakovės prašomą bendravimo su vaikais laikiną tvarką (98-100 b.l.). 2014-08-14 ieškovas dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-16 nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka tarp ieškovo ir jo vaikų, nustatant jo siūlomą laikiną bendravimo tvarką. Atskirąjį skundą ieškovas grindė aplinkybėmis, kad atsakovė kenkia vaikų interesams trukdydama ieškovui su jais susitikti, bendrauti (102-104 b.l.). Šiaulių apylinkės teismas 2014-08-22 nutartimi tenkino ieškovo M. M. atskirąjį skundą ir pakeitė 2014-07-16 nutartimi taikytą vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su vaikais apimtį, nustatydamas kitą ieškovo M. M. laikiną bendravimo su vaikais tvarką, t.y., kad ieškovas M. M. turi teisę netrukdomai ir nevaržomai lyginėmis savaitėmis matytis su savo sūnumi N. M. ir dukra U. M. 2 kartus per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio, po 3 valandas laiko atskirai kiekvieno pasimatymo metu; M. M. pasimatymų metu pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir po pasimatymų, vaikus atveža atgal j jų gyvenamąją vietą; pasimatymai su vaikais yra suderinami tarp M. M. ir I. M. telefonu, ar kitomis susisiekimo priemonėmis, vieną dieną prieš numatomą pasimatymą; I. M. privalo suteikti M. M. savo telefono numerį, jam pasikeitus, kitą pasikeitusį savo telefono numerį, kad užtikrinti galimybę suderinti bendravimo datą ir laiką; M. M. turi teisę nelyginėmis savaitėmis bendrauti su sūnumi ir dukra nepertraukiamai ir nevaržomai nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. Šio bendravimo laikotarpiu vaikai nakvoja pas M. M.. Kitose dalyse 2014-07-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas paliko nepakeistą (105-107 b.l.). Šiaulių apygardos teismas 2014-11-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-989-124/2014 Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-22 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė (128-133 b.l.). 2014-11-24 ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-16 nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka tarp ieškovo ir jo vaikų, nustatant jo siūlomą laikiną bendravimo tvarką. Ieškovas teigė, kad atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaikais, kenkia vaikų interesams (137-139 b.l.).

Apeliacinės instancijos įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, konkrečiu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas 2014-08-14 atskirajame skunde ir 2014-11-24 prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nurodė tapačius reikalavimus, kuriuos grindė iš esmės viena ir ta pačia aplinkybe – atsakovės trukdymu bendrauti su vaikais. Apeliantas teigdamas, kad 2014-08-14 jis neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klaidina teismą ir teikia bylos medžiagą neatitinkančią informaciją, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog 2014-08-14 atskiruoju skundu ir 2014-11-24 prašymu dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, nepaisant skirtingų procesinių dokumentų pavadinimo, ieškovas reiškė tą patį reikalavimą – pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino bendravimo su vaikais nustatymo, nustatant jo nurodytą bendravimo tvarką (101-104, 137-139 b.l.). Priešingai nei nurodo apeliantas, Šiaulių apygardos teismas 2014-11-17 nutartimi ne tik panaikino 2014-08-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuri ieškovo prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pakeitimo buvo tenkintas, tačiau ir išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės, išsamiai nurodydamas priimto sprendimo motyvus. Šiaulių apygardos teismas įvertinęs bylos medžiagą, atsakovės pateiktus duomenis, nurodytas aplinkybes, 2014-11-17 nutartimi konstatavo, kad tėvo bendravimas su dukra daro neigiamą poveikį nepilnametės fizinei, psichinei ir emocinei būklei, o tai prieštarauja vaiko interesams. Teismas nurodė, kad mažametis sūnus N. yra trijų metų amžiaus, jam reikalinga nuolatinė mamos priežiūra ir rūpinimasis, stabili aplinka, kurioje jis jaustųsi saugus, o pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas traumuoja mažametį vaiką. Ilgalaikis vaikų atskyrimas nuo motinos sukelia vaikams stresą, paskatina nervingumą, irzlumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 2014-11-17 nutartyje pripažino, kad ieškovo M. M. pateikta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų teisių ir interesų ir, kad labiau nepilnamečių vaikų teises ir interesus atitinka atsakovės I. M. pateikta bendravimo su vaikais tvarka, nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2014-07-16 nutartimi (128-133 b.l.).

Konkrečiu atveju pažymėtina, kad prašymą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ieškovas pateikė praėjus tik 7 dienoms po minėtos Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo, iš esmės nurodydamas tuos pačius motyvus kaip ir 2014-08-14 atskirajame skunde, t.y. kad atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaikais, tokiu būdu kenkdama vaikų ir ieškovo interesams (137-139 b.l.). Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Priešingai iš byloje pateiktų duomenų ir atsakovės nurodytų aplinkybių matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 30-31 dienomis, 2014 m. rugsėjo 13-14 dienomis, 2014 m. rugsėjo 27-28 dienomis, 2014 m. spalio 25-26 dienomis vaikai buvo pas ieškovą (6, 115, 125 b.l.), šių aplinkybių ieškovas nepaneigė ir neginčijo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė kliudo jam bendrauti su vaikais, nevykdo 2014-07-16 nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos ar, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kad yra naujos aplinkybės sudarančios pagrindą, praėjus savaitei nuo ieškovo prašymo atmetimo, keisti nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką.

Kaip minėta tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendravimą su vaikais bei dalyvavimą juos auklėjant. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas iš esminių tėvų valdžios elementų. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaikų interesų užtikrinimu, tinkamu jų vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kokia bebūtų nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka iki išsispręs vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais klausimas priėmus galutinį sprendimą, ji turi pirmiausia užtikrinti vaikų interesus. ( LITEKO duomenimis posėdis civilinėje byloje Nr. 2-133-650/2015 paskirtas 2015-02-09). Tėvai turėtų kartu spręsti šiuos esminius vaikų gyvenimo klausimus, tėvų valdžią įgyvendinti kartu, bendradarbiaudami, derindami tarpusavyje savo veiksmus ir atsižvelgdami išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus. Kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (LR CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Byloje esantys duomenys – 2014-11-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytos aplinkybės (144 b.l.), 2014-12-18 (duomenys neskelbtini) rašte dėl informacijos pateikimo (159 b.l.), atsakovės nurodytos aplinkybės apie galimą ieškovo draugės fizinį smurtą šalių dukros atžvilgiu, suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovo prašoma pakeisti bendravimo su mažamečiais vaikais tvarka, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, neatitinka mažamečių vaikų interesų, gali sukelti vaikams neigiamus išgyvenimus bei stresą. Minėtoje išvadoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į M. ir I. M. šeimoje susiklosčiusias aplinkybes, ieškovo ir atsakovės išdėstytus motyvus, bei išimtinai į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nurodė, jog šiuo metu netikslinga tenkinti ieškovo teismui pateikto prašymo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4864-650/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo (144 b.l.). Iš (duomenys neskelbtini)progimnazijos direktoriaus nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas dukros mokykloje lankėsi 2014-12-05 ir 2014-12-12. 2014-12-05 mergaitė klasės vadovės prašė kartu prieiti prie tėčio, ją krėtė nervinis drebulys, po susitikimo skundėsi pilvo skausmu, po 2014-12-12 susitikimo su tėvu skundėsi galvos skausmu. Mokyklos vadovas taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu mergaitė labai išsiblaškiusi, įsitempusi, prastėja mokymosi rezultatai, kad individualaus pokalbio metu su klasės vadove U. sakė bijanti, kad jai nežinant tėtis ateis į mokyklą, lauks jos už durų. Pasibaigus pamokoms mergaitė nedrąsiai eina į koridorių, dažniau pasilieka klasėje (159 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybes atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių interesus suteikia pagrindo išvadai, kad nėra pagrindo keisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-16 nutartimi nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo 2014-07-16 nustatyta laikina vaikų ir ieškovo bendravimo tvarka yra pažeidžiami konkretūs vaikų interesai ir teisės, susijusios su vaikų ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaikų teisėmis. Be to, teismo vertinimu apeliantas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių būtinybę keisti galiojančią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nors tokią pareigą turi (LR CPK 178 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad jis myli vaikus ir vaikai myli jį, todėl jis nedaro jokių veiksmų kurie kenktų vaikų interesams, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad ieškovui yra trukdoma bendrauti su vaikais, kaip ir kokiomis sąlygomis yra bendraujama, kokią tai įtaką turi vaikų lavinimui, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai, emocinei būsenai ir kita.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytos laikinos bendravimo tvarkos tinkamumą ir atitikimą vaikų interesams, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Remiantis išdėstytu, Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-01 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia šalių dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog byloje teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką dėl klausimų, susijusių su nepilnamečių vaiko teisėmis ir interesais, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią nepilnamečių vaikų raidą, pirmenybę teikiant prioritetiniams vaiko interesams, o ne šalių tarpusavio konfliktams.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.