Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-03-02 · Administracinė byla Nr. eA-1471-552/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-02
Bylos Nr.
eA-1471-552/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04037-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
D. A. K. K.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-1471-552/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04037-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. A. K. K. (toliau – ir Užsienietis, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S28636 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1242 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Skunde pareiškėjas nurodo:

1.1. Pareiškėjas išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, todėl jis priskiriamas prie padidintos rizikos asmenų profilių. Departamentas apsiriboja tik bendro pobūdžio informacija, tačiau nepateikia jokių duomenų apie konkrečiai pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) patiriamus sunkumus, ar jie yra persekiojami, patiria smurtą, kitaip pažeidžiamos jų pagrindinės teisės ir laisvės.

1.2. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje iš tiesų vyksta rimtas ginkluotas konfliktas, sukeliantis didelę žalą, taip pat keliantis grėsmę asmenų gyvybei ir sveikatai. Nors asmeniškai pareiškėjas iki šiol nėra susidūręs su konfliktu, tai nereiškia, kad tokia grėsmė jam nekyla.

1.3. Spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, Departamentas turėjo ne formaliai atkartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjui galintį kilti pavojų. Be to, Departamento surinkti duomenys patvirtina, jog šiais metais pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje kovojančių pusių veiksmai suaktyvėjo, dėl to žuvo ne vienas civilis. Akivaizdu, jog kol abi pusės nepasitrauks iš šios teritorijos, civiliams, tame tarpe ir pareiškėjui, gyventi saugu nebus.

1.4. Sprendimai uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji Migracijos departamento sprendimai.

1.5. Savo elgesiu pareiškėjas niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Departamento sprendimai negali būti grįsti prielaidomis.

1.6. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

1.7. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Migracijos departamento išvadas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė:

2.1. Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

2.2. Įvertinus bei palyginus pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie jo kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

2.3. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia individualus persekiojimas, nerasta.

2.4. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

2.5. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

2.6. Sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

2.7. Pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojų ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinių“ kriterijų (pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo D. A. K. K. skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iš 5 (penkerių) į 3 (trejus) metus bei sutrumpindamas perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II sistemą laikotarpį iš 3 (trejų) į 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86, 87, 83, 126, 133 straipsniais, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 222 punktu, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniais.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog per pirminę apklausą pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, ieško prieglobsčio Lietuvoje, nes padėtis (duomenys neskelbtini) nestabili, pavojų kelia ISIS ir kitos grupuotės. Be to, pareiškėjo šeima, giminės yra (duomenys neskelbtini), jis vienas liko (duomenys neskelbtini), neturi šeimos, nori gyventi taikiai ir saugiai. Visa pareiškėjo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas turi du bakalauro laipsnius ((duomenys neskelbtini)) ir nori Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje baigti magistro studijas. Taip pat, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. iki atvykdamas į Europą gyveno (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovykloje (duomenys neskelbtini) gubernijoje.

6. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodymas, kad jeigu nebūtų atsiradusi galimybė per Baltarusiją ir Lietuvą patekti į Europos Sąjungą, jis būtų laukęs kitos galimybės, patvirtino, kad šiuo metu jam kilmės valstybėje jokios realios ir individualios grėsmės nėra.

7. Teismas sutiko su Departamento padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini) gubernijoje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą. Nors pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau nenustatyta kitų aplinkybių, būdingų pabėgėliams. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

9. Teismas konstatavo, jog nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįsta baimė, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tad nėra ir sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir pan. Pareiškėjas nedetalizavo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus.

11. Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti žodinius asmenų paaiškinimus. Pareiškėjas nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją jis galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jo skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą ar keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

13. Dėl to teismas vertino, kad nustatytas 5 (penkerių) metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas ir Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keistina ir nustatytina, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju, kai Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 3 metų, yra pagrindas pakeisti ir kitą sprendimo dalį ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį ne 3 (trejus), o 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III.

15. Pareiškėjas D. A. K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą visa apimtimi. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:

15.1. Tam, kad religinei mažumai (šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) bendruomenei) priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir (arba) jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai (pavyzdžiui, vardu ir pavarde) įvardytų persekiotoją.

15.2. Remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai).

15.3. Migracijos departamentas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Matyti, kad smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjo teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas, nes (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekami veiksmai, požiūris gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, kas sąlygoja papildomos apsaugos suteikimo poreikį.

15.4. Nepagrįsti Departamento argumentai, kad (duomenys neskelbtini) nebėra ISIS grėsmės, nes šiuo metu (duomenys neskelbtini) ISIS grėsmė nėra visiškai išnykusi, tik sumažėjęs aktyvumas ir strateginis pajėgumas, ką ne kartą savo sprendimuose yra pripažinęs ir Departamentas. Europos prieglobsčio paramos biuro pateiktais duomenimis, 2020 m. ISIS veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo. ISIS atakavo (duomenys neskelbtini) kaimus bei šių genčių lyderius. ISIS degino kaimus, naikino jų kultivuojamas žemes, žudė laikomus gyvulius, taip pat žudė gyventojus, juos grobė. ISIS atakos taip pat buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) valstybę ir jos institucijas. ISIS siekia įbauginti civilius, sukiršinti civilius ir valstybę. (duomenys neskelbtini) ISIS atakos vis dar vyksta. Ypatingai jos buvo suaktyvėjusios 2019 m. pabaigoje (duomenys neskelbtini) pietuose.

15.5. Pareiškėjo gyvenamoji vietovė, (duomenys neskelbtini) gubernija, yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalis bei šiauriausia (duomenys neskelbtini) gubernija. Ji ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gubernijomis ir dalijasi tarptautinėmis sienomis su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagrindinė (duomenys neskelbtini) gubernijos gyventojų etninė grupė yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) guberniją kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. konflikto su Islamo valstybe pradžios saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione buvo „stabili“, tačiau 2019–2020 m. saugumo padėtis šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. (duomenys neskelbtini) vykdo ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) kalnuotas vietoves, įskaitant (duomenys neskelbtini) kalnus (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurių vykdo atakas prieš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gubernijoje įkūrė karines bazes, skirtas (duomenys neskelbtini) bazių puolimui. Pranešama apie oro smūgius, antžeminius išpuolius ir šaudymą (duomenys neskelbtini) kaimuose ir pasienio rajonuose, kuriuose, kaip įtariama, buvo (duomenys neskelbtini) elementų. Šie išpuoliai paveikė civilių apgyvendintas teritorijas ir paskatino kaimų evakuaciją. (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos pajėgos įsteigė bazes konfliktui tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontroliuoti ir civilių gyvybėms išsaugoti. (duomenys neskelbtini) oro smūgiai prieš (duomenys neskelbtini) paveikė (duomenys neskelbtini) gubernijos kaimų gyventojų gyvenimą. Bombardavimas padarė didelę žalą dirbamoms žemėms, turtui ir infrastruktūrai, įskaitant kelius. (duomenys neskelbtini) generalinis sekretorius 2020 m. birželio 8 d. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose buvo evakuota 100 kaimų.

15.6. Taigi, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

15.7. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

16.1. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia realus persekiojimas, nerasta. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, užsieniečio deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

16.2. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento bei Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjui kilmės valstybėje jokios realios ir individualios grėsmės nėra, nes vien prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, todėl nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįstos baimės kriterijus.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog jo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei mažumai ir nors jis pats nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų, šiuo metu (duomenys neskelbtini) jam gresia pavojus.

20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

21. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

22. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kilo dėl pareiškėjui kilusios „visiškai pagrįstos baimės“ vertinimo.

24. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo ir nepaneigta administracinėje byloje, pareiškėjas nurodė, jog jeigu būtų atsiradusi galimybė patekti į Lietuvos Respubliką vėliau ar kitu būdu, jis būtų laukęs kitos galimybės. Užsienietis patvirtino, jog iki išvykimo kilmės valstybėje realios ir individualios grėsmės jam kaip asmeniui nekilo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir pan. Pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus.

25. Pareiškėjo nusiskundimai situacija kilmės valstybėje teisėjų kolegijos vertinami kaip subjektyvi pareiškėjo būklė ir savijauta, dėl kurios Užsienietis paliko savo kilmės šalį ir atvyko į Lietuvos Respubliką.

26. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien „baimę“ kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje eA-3587-1062/2021, 40 punktas).

27. Remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės iš esmės yra grindžiamos subjektyvia pareiškėjo būkle, individualiu įvykių vertinimu, taip pat, ekonominiais motyvais ir nori būti kartu su kitais šeimos nariais (žr. nutarties 5 punktą). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo individuali padėtis neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ kriterijaus, nes pareiškėjui kilusi baimė ir ją grindžiančios aplinkybės neatitinka objektyviojo „visiškai pagrįstos baimės“ požymio pagal Įstatymo 86 straipsnį.

28. Dėl tų pačių priežasčių teisėjų kolegija atitinkamai vertina papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnį atsisakymą – byloje nėra pateikta informacijos, pagal kurią būtų galima konstatuoti straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas papildomai apsaugai suteikti.

29. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. A. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė