Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo E. U. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas ir nepatvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. kovo 16 d. nutarimas taikyti nuteistajam E. U. lygtinį paleidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu E. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 16 metų laisvės atėmimo bausme ir pagal 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 16 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Nuteistajam E. U. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. balandžio 10 d, bausmės pabaiga –2028 m. balandžio 10 d. du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 10 d.

3. Komisija 2026 m. kovo 16 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam E. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Nesutikdamas su nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir Komisijos 2026 m. kovo 16 d. nutarimo taikyti lygtinį paleidimą E. U. nepatvirtino, konstatavęs, kad nors nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis E. U. pateikė skundą apygardos teismui.

5. Skundu nuteistasis E. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

5.1. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, taip pat teismas atliko naują vertinimą, kuris neatitinka lygtinio paleidimo instituto paskirties. Nurodo, kad teismo funkcija yra kontrolinė, siekiant patikrinti, ar komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas nėra įgaliotas pakeisti šį vertinimą savo nuožiūra. Šiuo atveju teismas rėmėsi ankstesniais teistumais ir pavojingumu praeityje, toks vertinimas prieštarauja bausmės individualizavimo ir teisinio tikrumo principams. Toliau nurodo, jog bylos duomenys patvirtina vienareikšmę ir teigiamą jo elgesio dinamiką. Nuteistasis nuo 2016 m. galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 19 kartų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, turi gyvenamąją vietą ir darbą, kriminogeniniai veiksniai yra valdomi, pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo didelės iki vidutinės, teigiamai vertinamas darbdavio. Nuteistajam buvo suteiktos išvykos į namus, kurių metų jokių pažeidimų neužfiksuota. Pabrėžia, kad jo elgesys buvo vertinamas, ne tik įstaigos viduje, bet ir realiomis sąlygomis už jos ribų, o socialinio tyrimo išvada nustatė akivaizdžią pažangą.

5.2. Nuteistojo teigimu nutartyje pirmosios instancijos teismas ignoravo jo objektyvią pažangą. Teismas nepaneigė nė vienos iš esminių aplinkybių, o vertinant visas aplinkybes kartu jos patvirtintų nuteistojo realų pasitaisymą. Taip pat teismas nepateikė jokių konkrečių faktų kurie paneigtų komisijos išvadą. Mano, kad teismas peržengė savo funkcijos ribas pakeisdamas komisijos nutarimą savo nuomone, taip peržengdamas kontrolės funkciją. Teismas taip pat neteisingai interpretavo lygtinio paleidimo esmę, lygtinis paleidimas nėra bausmės pabaiga, tai bausmės vykdymo sąlygų pakeitimas. Išlieka probacijos kontrolė ir galimybė grąžinti nuteistąjį į įkalinimo įstaigą, todėl teismas nepagrįstai sugriežtino vertinimo kriterijus. Atkreipia dėmesį, kad vykdo finansinius įsipareigojimus pagal finansines galimybes, o lygtinis paleidimas leistų padidinti pajamas ir efektyviau atsiskaityti. Pažymi, kad jau dalyvauja visuomenėje, dirba, gyvena savarankiškai, vykdo kasdienius įsipareigojimus, lygtinis paleidimas būtų šio proceso tęsinys. Apibendrindamas nurodo, jog vertinant visas aplinkybes matoma reali, ilgalaikė ir nuosekli pažanga ir nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų komisijos išvadą, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą yra grindžiamas abstrakčiomis prielaidomis.

6. Atsiliepimų byloje negauta.

Nuteistojo E. U. skundas atmetamas.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nuteistasis E. U. du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 10 d., jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau turi tendenciją mažėti, taigi formaliai jam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas, tačiau būtina atsižvelgti į visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumą.

8. Sprendžiant klausimą dėl asmens paleidimo į laisvę turi būti įvertinamas ne tik teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei tinkamai vykdomos socialinės reabilitacijos priemonės, bet ir tai, ar atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai ir neabejotinai matomas akivaizdus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir jis taikomas ne bet kuriuo atveju, tai nėra įprasta bausmės atlikimo tvarka, pagal kurią visi nuteistieji, atlikę tam tikrą bausmės dalį, turėtų būti paleidžiami iš įkalinimo įstaigų vien todėl, kad tam tikrą laikotarpį bausmės vykdymo metu nepadarė nustatytos tvarkos pažeidimų, ar dėl savo elgesio bausmę vykdo palengvintomis sąlygomis. Likusios dalies bausmės tolimesnis vykdymas esant laisvėje laikytinas išimtine nuteistajam valstybės suteikiama privilegija, kuri atsiranda tik nustačius ne įprastas, dažnam nuteistajam būdingas, bet išskirtines aplinkybes, susijusias su pagrįstu manymu, jog paleistas lygtinai toks asmuo tikrai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo E. U. skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Komisijos nutarimą, pateiktą E. U. asmens bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino galimybę nuteistąjį E. U. paleisti iš įkalinimo įstaigos ir pagrįstai padarė išvadą, kad vien nustatytas nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, vis dar negali būti laikomas pakankamu pagrindu neabejotinai teigti, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, teismo pareiga įvertinti Komisijos nutarimą nėra formali, o bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kaip minėta šios nutarties 8 punkte, nėra įprastinė bausmės vykdymo tvarka. Priešingai, įstatymas numato aiškias sąlygas, kurioms esant šis institutas gali būti taikomas, todėl materialiajam pagrindui nustatyti, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtina įvertinti ne tik tai, ar atlikta bausmės dalimi bausmės tikslai jau pasiekti, bet ir tai, ar paleidus asmenį į laisvę yra pagrindo manyti, kad nuteistas ir toliau sieks įgyvendinti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. BVK 82 straipsnio 7 dalimi nustatyta, kad nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, lygtinį paleidimą taiko tik teismas nutartimi patvirtindamas Komisijos nutarimą. Taigi, tokių nuteistųjų atžvilgiu tik teismas, o ne Komisija, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, ar ne. Nagrinėjamu atveju pagrindo išvadoms apie pakankamą bausmės įtaką nuteistajam E. U., dėl kurios jis jau galėtų būti paleidžiamas į laisvę ir jo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra.

10. Nuteistasis E. U. skundą iš esmės grindžia tuo, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi jis atitinka formalųjį pagrindą ir mano, kad apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, nepakankamai įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, o vertino jo praeities teistumus ir padarytų veikų sunkumą. Vis tik, su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Priešingai, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, nors detaliai ir neaprašydamas, tačiau įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ir padaryta pažanga, tiek ir su jo teistumais, nustatytais statiniais bei dinaminiais kriminogeniniais veiksmais, tiek ir su bausmės vykdymo metu jam skirtais skatinimais. Šioje dalyje, priešingai nei skunde nurodo E. U., asmens byloje yra duomenų ne tik apie jo vykdomas socialines priemones, bet ir paskirtas 2 nuobaudas ir 19 skatinimo priemonių. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam nustatytas vos vienas apsauginis veiksnys – 1) pasižymi aukšta motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje. tuo tarpu nustatyta 16 statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių (nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis ir stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika) išlieka ne tik susiję, bet ir, turint galimybę daryti įtaką dinaminiams veiksniams, lieka nepakitę. Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmasis nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 18 d. kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, o jį atlikus pakartotinai 2022 m. liepos 4 d., 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. birželio 5 d., 2023 m. lapkričio 25 d. buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, ir tik 2024 m. gegužės 18 d. vertinimo metu nustatyti akivaizdžios pažangos kriterijai, susiję su savanoriškai mokamais finansiniais įsipareigojimais, nuteistasis sistemingai siekia valdyti nustatytus kriminogeninius poreikius, stebimas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygio pokytis iš didelės į vidutinę ir nustatyta vidutinė pakartotinių nusikaltimų rizika. Taip pat 2022 m. birželio 29 d. buvo atliktas smurto rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika struktūruotoje aplinkoje yra vidutinė, tačiau nestruktūrizuotoje aplinkoje esant alkoholio vartojimui, bei negebėjimui atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, smurto rizika gali turėti didėjimo tendenciją ir tapti aukšta. Tai gi, kaip ir pažymėta šiame vertinime, nuteistasis atitinka tik formaliuosius akivaizdžios pažangos kriterijus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu jie nėra pakankami tam, kad būtų galima pripažinti, jog asmuo jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, šios išvados nepaneigia ir nuteistajam taikomos lengvesnės bausmės vykdymo sąlygos.

11. Nors nuteistasis E. U. skunde pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima pakartotinai vertinti jo padarytų nusikaltimų, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamumo vertinimu, todėl privalo būti vertinamos veikos, už kurias E. U. buvo pripažintas kaltu, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių.

12. Skundo nagrinėjimo metu nuteistajam likęs gana nedidelis neatliktos bausmės terminas – mažiau nei 2 metai laisvės atėmimo. Nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje elgiasi tinkamai, 19 kartų buvo skatintas ir atitinka pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, vis dėl to, šios rizikos iš esmės savo elgesiu nepakeitė. Kita vertus tinkamai elgtis, įsitraukti į bausmės vykdymo procesą turi kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl tokie duomenys negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Tokių teismo išvadų nekeičia ir nuteistojo pateikiami argumentai, susiję su E. U. finansiniais įsipareigojimais, darbine veikla, kaip jau nurodyta, bausmė paskirta už vieną labai sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, todėl, teismo vertinimu, taikant lygtinį paleidimą tokiam asmeniui nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių ar ženklaus jo elgesio pokyčio toks sprendimas gali E. U. ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Tęsdamas bausmės vykdymą nuteistasis gali toliau keisti savo elgesį teigiama linkme, ateityje pakartotinai kreiptis dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau šiuo metu tam pagrindo nėra.

13. Atsižvelgiant į tai, nors nuteistasis E. U. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nustatytų aplinkybių kontekste daryti išvadą, kad jis ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals, nepakanka. Todėl vertinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą ir nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį E. U. į laisvę, netinkamai nustatė lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar priėmė prieštaraujantį nacionaliniams ar tarptautiniams teisės aktams, reglamentuojantiems lygtinio paleidimo taikymą, sprendimą, nėra pagrindo. Todėl apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. U. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.