Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel, Arūno Rudzinsko,

dalyvaujant pareiškėjai D. P., jos atstovui advokatei V. I. Bedarfienei, suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės atstovui Aušrai Jasiukėnienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui Linai Tilvikaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, E. P., O. R., M. M., I. M., I. L., E. V., R. E., J. V., J. Z., dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškimą atmetė ir priteisė iš pareiškėjos 104,85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog atliktų pastogės rekonstrukcijos darbų pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka nepridavė, todėl nelaikė, kad pareiškėja įsirengtas patalpas pradėjo sąžiningai ir teisėtai valdyti nuo 1993 metų. Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centro" duomenimis ( b.l. 95), pastato Kaune, A.Mickevičiaus g. 45, bendrasavinkai yra pareiškėja ir suinteresuoti asmenys. Nurodyto namo pastogėje yra 72,06 m² palėpė, kuri yra bendro naudojimo patalpa. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 dalis). Kadangi palėpėje įrengtos patalpos nėra teisiškai įregistruotos, todėl namo gyventojams išsipirkus butus ir pasikeitus nuosavybės teisiniams santykiams, teismo nuomone, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys turėtų teisę naudotis palėpe pagal kiekvienam benbraturčiui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykį (CK 4.82 str. 5 d.). Namo pastato bendras plotas 807,17 m². Pareiškėja nuosavybės teise valdo 35,45 m² bendro ploto butą Nr. (b.l. 95). Kadangi pareiškėjos prašoma nuosavybėn įgyti palėpės dalis sudaro 72,06 m , t.y. viršija jai pagal CK 4.82 str. 5 d. priklausančią palėpės dalį, todėl teismas sprendė, kad patenkinus jos prašymą, būtų pažeistos kitų bendraturčių teisės. Be to, teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos ūkio departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2005-11-30 rašte Nr. 53-2-1070 pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos A. Mickevičiaus g. 45-9, 1995-03-16 yra perduotos Kauno miesto savivaldybei, tačiau iki šiol neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, nes buto nuomininkų (D. P.) yra savavališkai perstatytos (rekonstruotos) (b.1.35). Tai konstatavo ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pateikdamas komisijos išvadas savavališkos statybos įteisinimui savivaldybės vardu (b.l. 47, 51-53, 68). Šių išvadų pareiškėja neginčijo, visų namo bendraturčių sutikimo įteisinti įrengtas palėpės patalpas jos vardu, nepateikė. Pagal CK 4.69 str. 3 dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybė į nuosavybės teise valstybei (savivaldybei) priklausantį turtą. Be to, įvertinęs rašytinius įrodymus (b.l. 35, 28, 29, 44, 46, 47), teismas laikė, kad pastogės rekonstrukcijos darbai buvo atlikti neturint statybos leidimo (CK 4.68 str.).

Neatsižvelgta, kad visas gyvenamasis namas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas Registrų centre nėra įregistruotas. Butai gyvenamajame name yra įregistruoti atskirais unikaliais numeriais (b.l. 95). Registro pažymoje prie kai kurių butų yra nurodyta, kad butai yra su rūsiu. Apie gyventojų teises į saiką - mansardą nuorodų registro pažymoje nėra. Sutinkamai su Butų privatizavimo įstatymo 2 str., pirkimo pardavimo objektas yra gyvenamieji namai, butai daugiaaukščiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Sutinkamai su 1991-07-31 Vyriausybės nutarimu Nr.309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis, nuomininkams galėjo būti parduodami gyvenamieji namai, butai ir kitos patalpos, turinčios funkcijinį bendrą ryšį su parduodamu butu, arba atskiros kūrybinės dirbtuvės, nuomojamos gyvenamuosiuose namuose (p. 1.1). Tai reiškia, kad į parduodamo buto kainą galėjo būti įskaitytas tik bendro naudojimo negyvenamasis plotas (7p. 5d.). Priskirdamas apeliantės įrengtas gyvenamąsias patalpas prie namo bendrojo naudojimo patalpų, priklausančių savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismas vadovavosi CK 4. 82 str. 5d., t.y. nurodė, kad prašoma įteisinti įsirengta palėpės dalis viršija apeliantei priklausančią palėpės ploto dalį. Apeliantei buvo leista įsirengti patalpas ne palėpėje, bet salkose. Registrų centro byloje ginčo patalpos įvardintos salkos-mansarda, kaip 9 -tojo buto priklausinys (su naujom patalpom). 2005-13-29 atlikus Mickevičiaus g. 45, Kaune, 9 -to buto kadastrinius matavimus butui buvo suteiktas unikalus Nr. 4400-0734-3279-3419. Kadastro duomenyse (b.l. 40) nurodytas jau padidėjęs buto plotas - 107, 07 m² bendrojo ploto ir 81,73 m² gyvenamojo. Sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 str.). Sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, kadastro duomenyse įregistruota patalpa turi turėti aiškią funkcinę paskirtį (2 str. 9 p.). Apeliantės įrengtos patalpos paskirtis kadastro duomenyse aiškiai įvardinta - gyvenamoji. Kol šie duomenys nenuginčyti, patalpos statusas yra gyvenamoji patalpa, ir ji negali priklausyti kitų butų savininkams (bendraturčiams). Ginčo patalpos namo gyventojams nepriklauso ir dėl to, kad jos nebuvo įrengtos statant namą, projektinėje dokumentacijoje neatžymėtos ir su butais neturi funkcinio ryšio (Butų privatizavimo taisyklių 7 p.). Dėl šių priežasčių kitų namo gyventojų sutikimas ar atsisakymas savo teisių į palėpę yra nereikalingas. Be to, neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas rašytiniuose įrodymuose įvardintas mansardos patalpas vadina palėpe.

Teismas atmesdamas prašymą nurodė, kad leidimo davimo metu namas priklausė Kauno miesto Tarybos fondui. Iš byloje esančios Registrų centro Kauno filialo pažymos (b.l. 36) matyti, kad 2006-01-17 daiktinės teisės į butą Mickevičiaus g. 45 -9, Kaune nebuvo įregistruotos. Tai ilgą laiką buvo kliūtis pareiškėjai privatizuoti butą. Kad savivaldybės vardu papildomai įrengtos gyvenamosios patalpos neįregistruotos, įrodo ir Kauno miesto Gyvenamojo fondo administracijos skyriaus raštas (b.l. 35). Šių patalpų priklausomybės klausimas, nustatytas taip pat netinkamai. Sutinkamai su Butų privatizavimo taisyklėmis 7 p. 7d., „ jeigu asmuo, turėdamas atitinkamą miesto, rajono, valdybos leidimą, savo lėšomis įsirengė papildomas gyvenamąsias patalpas, jos įkainuojamos taisyklėse nustatyta tvarka, neįskaitant tų patalpų į viršplotį. Iš apskaičiuotos gyvenamojo namo, buto kainos atimamos šių patalpų įsirengimo išlaidos". Kaip matyti iš pacituoto teksto, tokioms patalpoms įsirengti reikalingas buvo miesto, rajono valdybos leidimas. Apeliantė įsirengdama gyvenamąsias patalpas turėjo Kauno miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto sprendimą. Kadangi papildomą plotą įsirengė savo lėšomis, tai ir sutinkamai su CK 4.56 straipsnio, nuostatomis, pareiškėja tapo daikto savininku.

Neteisingai laikyta, kad nepateikti ginčo patalpų valdymo terminą pagrindžiantys įrodymai. Šį faktą patvirtina Valstybinės statybos inspekcijos 1996-01-30 raštas Nr.118, kuriame nurodyta, kad pastogėje įsirengtos gyvenamosios apie 90 m² patalpos turint Vykdomojo komiteto leidimą, projektą ir, kad statybos darbai baigti. Minimas raštas taip pat patvirtina ir valdymo teisėtumą (CK 4 .22 str.) ir sąžiningumą (CK 4.26 str. 2d.), kadangi niekas iš proceso dalyvių neįrodė priešingai.

Tretieji asmenys E. V., I. M.(buvusi Likšaitė), J. V., O. R., R. E. su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas(CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su CK 4.68–4.71 straipsnių, reglamentuojančių įgyjamąją senatį, taikymu ir aiškinimu. Svarstant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, atsižvelgiama į CK nustatytą reguliavimą. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos;

2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai);

3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą;

4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį.

Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. savavališkai įrengė ginčo patalpas. Kauno miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1989 m. birželio 16 d. sprendimu Nr.140 leista D. P., gyvenančiai A. Mickevičiaus g. Nr. 45, bt.9, savo lėšomis, neatlygintinai, gyvenamojo namo A. Mickevičiaus g. Nr. 45, salkose, įsirengti du gyvenamuosius iki 60 kv.m. ploto kambarius ir iki 20 kv.m. ploto holą.D. P. gyvenamąsias patalpas leista įsirengti gyvenamajame name, kuris priklausė Kauno miesto Tarybos butų fondui. Užbaigus rekonstrukcijos darbus patalpos turėjo būti priduotos rajono butų ūkio remonto ir eksploatavimo valdybos komisijai( b. l. 13,14, t.1). D. P. turėjo ir suderintą statybų projektą(b. l. 100, t.1). Patalpos buvo įrengtos, bet nepriduotos, kaip buvo nurodyta.

Gyvenamajame name A. Mickevičiaus g. 45, Kaune, neprivatizuotas tik vienas butas, kurį patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Palėpe, kurioje dabar įrengtos ginčo patalpos, namo gyventojams privatizavus butus ir pasikeitus nuosavybės teisiniams santykiams, D. P. ir suinteresuoti asmenys turi teisę naudotis pagal kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykį. Apeliacinis skundas negali būti tenkinamas jame išdėstytais argumentais, kadangi dalis palėpės, kurioje įrengtos ginčo patalpos, patikėjimo teise priklauso ir Kauno miesto savivaldybei. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus(CK 4. 68 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.