Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Skuodo m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už tris nusikalstamas veikas laisvės atėmimu po penkis mėnesius, remiantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėjus subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, remiantis BK 92 str. 1, 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių – įpareigojimą tęsti mokslą arba dirbti, Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, remiantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę ir 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudėjus subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, remiantis BK 92 str. 1, 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – 60 valandų trukmės nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, elgesio apribojimą aštuoniems mėnesiams – įpareigojimą būti namuose nuo 22 iki 6 val., draudimą bendrauti su M. Ž. ir S. J., kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. B. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam, savavališkai vykdė jo ginčijamą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos šio asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

2014 m. kovo 13 d., apie 17 val., Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, ties (duomenys neskelbtini) namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasindamas E. M. panaudoti fizinį smurtą atvirai vertė E. M. grąžinti pastarojo ginčijamą 270 litų skolą, po to apie 20 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodyto namo virtuvėje reikalaudamas iš E. M. grąžinti nukentėjusiojo ginčijamą 200 litų skolą, tyčia jį pastūmė į krūtinę, nugriuvusiam ir ant grindų gulinčiam E. M. tyčia vieną kartą spyrė į kairįjį šoną, du–tris kartus įspyrė į veidą ir tris kartus į dešinį šoną, padarydamas E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą veido kairėje su išreikštu minkštųjų audinių patinimu.

Kaltinamasis P. B. kaltu dėl nurodyto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad 2014 m. kovo 13 d. Mosėdžio miestelyje susitikęs su nukentėjusiuoju E. M. ir J. V. išgėrė keletą litrinių butelių alaus. Jis pats galėjo išgerti du butelius. Tuo metu su J. V. susitarė, kad iš pastarojo jis nupirks dvi meškeres ir mobiliojo ryšio telefoną. Tuo tikslu visi nuėjo pas J. V. į namus. Ten pastarasis jam davė 200 litų paprašydamas nupirkti alaus. Tuo pačiu jis iš J. V. įsigijo meškeres ir mobiliojo ryšio telefoną, sumokėdamas už šiuos daiktus 200 litų, kuriuos J. V. padėjo kambaryje ant stalo. Tuo metu E. M. buvo virtuvėje. Netrukus, J. V. nematant, šiuos 200 litų jis pavogė. Su E. M. išėję iš J. V. išsiskyrė. Jis nuėjo namo, bet po kurio laiko pas jį atvažiavo policijos pareigūnas E. D. ir pareikalavo vykti pas J. V. išsiaiškinti dėl pavogtų pinigų. Minėto pareigūno automobilyje jau sėdėjo ir E. M.. Nuvykus pas J. V. pastarasis pasakė, kad E. M. dėl pinigų vagystės nėra kaltas, todėl jam buvo leista eiti namo. Tuomet J. V. jam liepė grąžinti pinigus. Iš pradžių jis dar spyriojosi, sakydamas, kad pinigus paėmė E. M., bet po to kai policijos pareigūnas pasakė vešiąsis jį į komisariatą, nenorėdamas prieš savo gimtadienį būti uždarytas į areštinę, J. V. 200 litų atidavė. Pastarojo paklaustas dėl dar 200 litų grąžinimo atsakė pinigų neturįs, pažadėjo kitą dieną grąžinti iš jo įsigytus daiktus – meškeres ir telefoną. Po to jis sumanė iš E. M. išsireikalauti pinigų, sugalvojęs jam paaiškinti, kad jis jam skolingas už J. V. jo sumokėtus pinigus. Apie 17 valandą E. M. sutikęs prie jo namų ir taip jam paaiškinęs pareikalavo atiduoti 270 litų skolą, priešingu atveju pagrasino jį sumušti. Tačiau E. M. pasakė nesąs jam skolingas ir pinigų neduosiąs. Palikęs E. M. ir susitikęs su pažįstamais dar išgėrė alaus, o apie 20 valandą vėl atėjo pas E. M. į namus reikalauti tariamos skolos. Tąkart jis jau pareikalavo atiduoti 200 litų. E. M. atsakė, kad pinigų neturįs, todėl jis nukentėjusiajam sudavė į krūtinę, o pastarajam pargriuvus ant grindų keletą kartų spyrė jam į šonus ir į veidą, klausdamas, kada jis atiduos pinigus. Nukentėjusiajam pažadėjus reikalaujamus pinigus grąžinti vėliau, jis pastarąjį paliko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. B. kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2014 m. 2014 m. kovo 13 d. Mosėdžio miestelyje susitikęs su kaltinamuoju P. B. ir J. V. gėrė stiprų alų, po to ėjo pas J. V., ten dar išgėrė didelį butelį alaus. Ten P. B. iš J. V. įsigijo meškeres ir mobiliojo ryšio telefoną. Tuo reikalu jiedu, palikę jį virtuvėje, buvo nuėję į kitą kambarį. Po to jis su P. B. nuėjo į parduotuvę, kur jis sau ir P. B. nupirko cigarečių, ir jiedu išsiskyrė. Jis nuėjo namo, bet po kurio laiko pas jį atvažiavo policijos pareigūnas E. D., klausė, ką jis prisidirbo pas J. V. ir pareikalavo vykti pas pastarąjį. Pakeliui pareigūnas iš namų paėmė ir P. B.. Nuvykus pas J. V. pastarasis pasakė, kad jis – E. M. dėl nieko nėra kaltas. Jis suprato, kad aiškinamasi buvo dėl pavogtų J. V. pinigų. Dėl to J. V. liko aiškintis su P. B. ir minėtu policijos pareigūnu, o jis grįžo namo. Apie 17 valandą pas jį atėjęs P. M. iš jo pareikalavo 270 litų, paaiškindamas, kad jis – E. M. paėmęs iš J. V. pinigus, o jis už jį tuos pinigus J. V. grąžinęs. Jis P. B. paaiškino, kad jokių pinigų iš J. V. neėmęs ir nieko jam atiduoti neturįs. Tačiau P. B., grasindamas jį sumušti, toliau pinigų iš jo reikalavo. Po to P. B. pasišalino, o apie 20 valandą vėl pas jį į namus atėjo. Tąkart jis jau pareikalavo atiduoti jam 200 litų. Jam atsakius, kad pinigų duoti neturi už ką, P. B. jį pasikvietė išsiaiškinti į virtuvę. Ten, reikalaudamas pinigų, kaltinamasis jį pastūmė į krūtinę, jam nugriuvus ant grindų spyrė į kairįjį šoną, du–tris kartus įspyrė į veidą ir tris kartus į dešinį šoną. Po to, pasakęs, kad pinigus vis tiek jam turėsiąs grąžinti, P. B. jį paliko. Abiem tariamos skolos reikalavimo atvejais ir jis ir kaltinamasis buvo neblaivūs. Apie šį įvykį jis pranešė policijai, dėl jam padarytų sužalojimų išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Vėliau su P. B. susitaikė ir šiuo metu jokių pretenzijų jam neturi.

Liudytojas J. V. parodė, kad 2014 m. kovo 13 d. susitikęs su kaltinamuoju P. B. ir E. M. gėrė alų, po to visi trys ėjo pas jį į namus, nes P. B. iš jo norėjo įsigyti dvi meškeres ir mobiliojo ryšio telefoną. Namuose dar išgėrė alaus. Nurodytus daiktus P. B. jis pardavė už 200 litų. Būdami su P. B. dviese kambaryje gautus pinigus padėjo ant stalo. Tuo metu E. M. buvo virtuvėje. P. B. jis davė savo 200 litų, kad jis dar nupirktų alaus ir pastarasis su E. M. išėjo. Netrukus jis pamatė, kad kambaryje nebebuvo iš P. B. už parduotus daiktus gautų pinigų. Apie pinigų vagystę jis pranešė policijai. Atvykusiam apylinkės inspektoriui E. D. jis paaiškino, kad pas jį lankėsi P. B. ir E. M.. Netrukus E. D. abu šiuos asmenis pas jį į namus atsivežė. Vietoje išsiaiškino, kad pinigų pavogti E. M. negalėjo, jog tai padaryti galėjo P. B.. Pastarasis pinigų iškart grąžinti nenorėjo, bet E. D. pasakius, kad tokiu atveju jam – J. V. reikės rašyti pareiškimą, E. M. jam atidavė 200 litų tomis pačiomis kupiūromis, kokiomis ir buvo sumokėjęs už minėtus daiktus. Paklaustas dėl jam duotų 200 litų grąžinimo P. B. atsakė, kad jam grąžinsiąs įsigytus minėtus daiktus. Tą jis kitą dieną ir padarė, todėl jam skolingas neliko.

Liudytojas E. D. parodė, jog kaip Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas įvykio dieną iš komisariato budėtojo gavęs pranešimą apie pinigų iš J. V. vagystę Mosėdyje, nuvažiavo pas jį aiškintis šio įvykio aplinkybių. J. V. namuose rado neblaivų. Jis paaiškino, kad pas jį lankėsi mosėdiškiai E. M. ir P. B., su šiais asmenimis jis išgėrinėjo, jog pardavė jiems meškeres ir telefoną, o gauti už šiuos daiktus 200 litų buvo pavogti. Kaip policijos pareigūnui E. M. ir P. B. buvo gerai žinomi, nes iš gyventojų gaudavo nusiskundimų dėl jų vagiliavimo. Abu šiuos asmenis neblaivius radęs namuose atsivežė pas J. V.. Pradėjus aiškintis pinigų vagystės aplinkybes P. B. ištraukė 200 litų ir atidavė J. V.. Iš to suprato, kad pastarasis pinigus iš J. V. ir buvo pavogęs. Tuo metu E. M., kuris buvo už kitus girtesnis, laikėsi nuošaliau, mažai kalbėjo. Kadangi J. V. pinigai buvo grąžinti, jis niekam pretenzijų nebeturėjo, pareiškimą dėl vagystės rašyti atsisakė, nurodytus asmenis ten palikęs jis išvyko.

Iš 2014 m. kovo 19 d. specialisto išvados Nr. G 546/14(03) nustatyta, kad nukentėjusiajam E. M. 2014 m. kovo 13 d. iki 20 val. buvo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai – muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva veido kairėje su išreikštu minkštųjų audinių patinimu, sužalojimai padaryti kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais ne mažiau kaip vienu smūgiu (b. l. 23).

Išdėstyti duomenys yra neabejotinas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis P. M. be pagrindo reikalavo iš nukentėjusiojo E. M. grąžinti kaip skolą anksčiau nurodytas sumas pinigų, nes pastarasis jam skolingas nebuvo, kaltinamasis tai darė panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas sumušti – ir fizinę prievartą – nukentėjusyjį sumušdamas ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuose kaltinamojo veiksmuose yra tam tikrų požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., toks kaltinimas jam ir buvo pareikštas. Tačiau teismas pripažįsta, kad teisiamajame posėdyje prokurorė pagrįstai pakeitė kaltinamajam kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Nors kaltinamasis negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo, pripažįsta, kad pastarasis su J. V. pinigų vagyste nebuvo susijęs ir dėl nieko kitko jam – P. B. skolingas nebuvo, visuma anksčiau išdėstytų duomenų leidžia daryti išvadą, kad jo veiksmuose yra savavaldžiavimo požymiai. Kaltinamasis P. B., nukentėjusysis E. M. ir J. V. nurodytą dieną kartu girtavo, pastarasis P. B. buvo davęs 200 litų tam, kad šis su E. M. nupirktų dar gėrimų, P. B. pavogus J. V. 200 litų, kuriuos jam buvo sumokėjęs už meškeres ir telefoną, pastarasis policijos pareigūnui E. D. iš pradžių nurodė galbūt su vagyste susijusius du asmenis – P. B. ir E. M., jie abu E. D. ir buvo pristatyti pas J. V.. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis P. B., grąžinęs J. V. 200 litų, vietoj gėrimams pirkti gautų 200 litų pažadėjęs J. V. grąžinti iš jo įsigytus daiktus, galėjo klysti manydamas, kad E. M. jam buvo skolingas. Kaltinamojo klaidingam suvokimui, tai pripažįsta ir jis pats, įtakos galėjo turėti ir jo girtumas. Taigi kaltinamasis P. B. nepagrįstai manydamas, kad nukentėjusysis E. M. jam buvo skolingas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam, reikalavo pastarojo ginčijamos tariamos 270 litų, po to 200 litų skolos grąžinimo. Kaltinamojo pasirinktas savo tariamos teisės įgyvendinimo būdas neatiko geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, siekdamas savo tikslų, be jokio pagrindo jis nukentėjusiajam padarė fizinę žalą. Todėl teismas pripažįsta, jog vykdydamas nurodytą savo tariamą teisę kaltinamasis padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iki įvykio pakankamai ilgą laiką – per visą dieną – vartojo stiprų alų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis neteisėtai be pagrindo vykdė aiškiai tariamą savo teisę, yra įsitikinęs, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo P. B. apsvaigimas nuo alkoholio. Šios aplinkybės ir jos įtakos savo veiksmams neneigia ir kaltinamasis P. B.. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis P. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą.

Vertinant kaltinamojo P. B. asmenybę pažymėtina, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis jau buvo padaręs nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas 2012 m. spalio 8 d. ir 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiais. Be to, jis anksčiau ne kartą buvo baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Kaltinamasis nedirba ir nesimoko. Atsižvelgiant į tai jam skirtina LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Skiriant šią bausmę pažymėtina, jog kaltinamasis iškart po įvykio susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis jam visiškai atleido ir prašo griežtos bausmės neskirti, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra dar jauno amžiaus, dėl to elgiasi nepakankamai apgalvotai. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam P. B. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artimesnė jos minimaliai ribai.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 160,61 litų žalos atlyginimo tenkintinas. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad už nukentėjusiojo E. M. dėl jam padaryto sužalojimo tyrimą sveikatos priežiūros įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 160,61 litų. PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis P. B., jis privalo civiliniam ieškovui atlyginti jo apmokėtas nukentėjusiojo tyrimo išlaidas (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1, 2 d., 6.279 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Remiantis LR BK 64 str. 1d., 3 d. šią bausmę subendrinti su 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šios bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. B. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš nuteistojo P. B. 160,61 litų žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.