- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2SA-82-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03002-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- S. J., P. J.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. pareiškimą dėl teismo leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja S. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-4249-723/2009, įtraukti ją bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių suinteresuotais asmenimis, panaikinti 2009-11-09 nutartį ir priimti naują nutartį - atsisakyti išduoti leidimą. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutartimi P. J. išduotas leidimas parduoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo šeimos turtas. Pareiškėja su P. J. išsituokė 1991 m., tačiau ir toliau kartu gyveno, jiems gimė sūnus J. Nors minėtas namas P. J. vardu buvo įgytas po santuokos nutraukimo, tačiau jie tame name gyveno kaip šeima iki 2009 m. Kadangi byla buvo išnagrinėta neįtraukus pareiškėjos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos kaip suinteresuotų asmenų, buvo pažeisti nepilnamečio šalių sūnaus J. interesai, jis prarado gyvenamąją vietą. Procesą civilinėje byloje pareiškėja prašė atnaujinti remdamasi Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes minėta nutartimi buvo nuspręsta ir dėl jos kaip nepilnamečio J. J. įstatyminės atstovės teisių bei teisėtų interesų, nors ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos S. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalis įpareigoja nepilnamečių vaikų turinčius asmenis gauti teismo leidimą sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuris pripažįstamas šeimos turtu. Pagal Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, o jei šeima turi ne vieną gyvenamąją patalpą, šeimos turtu pripažįstama ta gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Teismas konstatavo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo šeimos turto statusą. Nurodė, kad santuokos nutraukimas (nors išsituokus ir gyvenama kartu) panaikina šeimos turto teisinį režimą tik tarp buvusių sutuoktinių, tačiau šis režimas lieka galioti nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Taigi, Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalies reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai šeimos turtu esančioje gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su išsituokusiu savo tėvu ar motina. Šeimos santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (CK 3.3 str. 1 d.). Šeimos turto instituto tikslas yra dvejopas - apsaugoti sutuoktinio, kuris nėra turto savininkas, ir vaikų interesus, bet iš esmės, Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai visų pirma yra susiję su nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Teismas konstatavo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė P. J. asmeninės nuosavybės teise, jis buvo įgytas jau po jo santuokos su S. J. nutraukimo, todėl pareiškėjos, kaip neturinčios sutuoktinės statuso, interesai šiuo atveju negalėjo būti pažeisti, taigi ji neturėjo būti įtraukta į bylą kaip suinteresuotas asmuo. Kadangi pareiškėjas į teismą dėl leidimo išdavimo kreipėsi tik dėl to, kad turi nepilnametį sūnų J., teismas padarė išvadą, kad sandorio atitikimas nepilnamečio interesams civilinėje byloje buvo patikrintas ir išspręstas, taigi, konstatuoti, kad civilinėje byloje priimta nutartimi buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ar teisėtų interesų nėra pagrindo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus dalyvavimas tokio pobūdžio bylose nėra privalomas, o teismas savo iniciatyva šią instituciją gali įtraukti į bylos nagrinėjimą ir pareikalauti išvados tik tuo atveju, kai tai yra būtina atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t.y. kai kyla abejonių dėl sandorio, kuriam sudaryti prašoma leidimo, atitikimo vaiko interesams (CPK 49 str. 2 d.). Kadangi tokių abejonių bylą nagrinėjusiam teismui nekilo, konstatuoti, kad neįtraukus į bylą dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo pažeisti vaiko interesai, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja S. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad po ištuokos šeima visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, gimė sūnus J. J. (1996-02-13). S. J. 1994-09-23 pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1996-11-29 šeima pirko gyvenamąjį namą, nebaigtą ūkinį pastatą ir 0,1503 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.84 straipsniu, minėtas namas yra šeimos turtas, nepaisant to, kad S. J. ir P. J. išsituokę. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas P. J., pateikdamas prašymą dėl leidimo išdavimo, nuslėpė informaciją, jog ketinamas parduoti namas yra faktinė nuolatinė jo, jo nepilnamečio sūnaus J. ir sūnaus motinos S. J. gyvenamoji vieta. Pareiškime buvo nurodoma, jog nepilnametis vaikas su savo motina gyvena pareiškėjui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaruota ir jų gyvenamoji vieta, tai visiškai neatitiko realios faktinės situacijos. Atsižvelgiant į tai, jog pagal pateiktą klaidingą informaciją teismas negalėjo objektyviai įvertinti vaiko interesų, kuriems neabejotinai gali daryti įtaką gyvenamosios aplinkos pakeitimas, tokioje byloje būtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Apeliantė pažymi, kad J. J. gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų klausimas nebuvo spręstas. Nepilnametis vaikas gyveno kartu su abiem tėvais, kurie abu laikytini jo įstatyminiais atstovais ir abu turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo, siekiant nepažeisti jo interesų. Tuo tarpu pareiškėjas P. J., vienas iš nepilnamečio atstovų, piktnaudžiaudamas savo teise bei pateikdamas teismui tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, nuslėpė šį faktą nuo kito įstatyminio nepilnamečio atstovo, kuris negalėjo pateikti teismui jokių paaiškinimų. Todėl minėta nutartimi buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos S. J., kaip nepilnamečio J. J. įstatyminės atstovės, teisių bei teisėtų interesų, nors ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas P. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė kartu su prašymu atnaujinti procesą nepateikė jokių duomenų, prieštaraujančių pareiškėjo P. J. nurodytoms aplinkybėms. Papildomai nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys neabejotiną proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą (CPK 369 str. 2 d.). Pareiškėjas pateikė teismui teisingus, išsamius ir tikrovę atitinkančius duomenis. Teismas, išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taigi dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo manyti, kad išduotas teismo leidimas parduoti gyvenamąjį namą pažeidžia nepilnamečio vaiko teises. Be to įstatymo nuostata nenumato būtino institucijų, tuo tarpu ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos, dalyvavimo procese, todėl darytina išvada, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nagrinėjant bylą nebuvo būtinas ir ši aplinkybė negali būti pagrindas procesui atnaujinti. Prašyme atnaujinti procesą apeliantė reiškia reikalavimą atsisakyti išduoti leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą. Šios reikalavimo patenkinimas nėra galimas. 2009 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtina notaro, pagal kurią nuosavybė į (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą perėjo trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, net ir atnaujinus procesą bei priėmus pareiškėjai S. J. palankų sprendimą, jo vykdymas būtų neįmanomas, o pats teismo sprendimas atnaujinti procesą sudarytų teisiškai neapibrėžtą situaciją, tokiu būdu pažeidžiant pagrindinius teisinės valstybės principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl S. J. teisių ir pareigų nustatymo 2009-11-09 teismo nutartimi
Nustatyta, kad pareiškėja, prašydama panaikinti 2009-11-09 teismo nutartį ir prašydama atmesti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą, nenurodė, dėl kokių jos teisių ar pareigų teismas išsprendė, išduodamas pareiškėjui P. J. leidimą parduoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja byloje yra pateikusi patalpų nuomos sutartį (b.l.71-79, t. I), iš kurios matyti, jog ji nuo 2010-01-23 iki 2011-01-23 buvo 82 kv m buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininke, t.y. pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo gyveno kitoje vietoje, todėl daryti išvadą, kad leidimo išdavimu buvo pažeista jos teisė į būstą ar kitos teisės, jog ji neturi galimybės gyventi kitoje vietoje, nei buvusiam sutuoktiniui priklausančiame gyvenamajame name, nėra pagrindo. Be to, išdavus leidimą parduoti namą, parduotas namas galėjo būti nuomojamas jame likusiems gyventi asmenims, todėl namo pardavimas ne visais atvejais yra pagrindu nutraukti namo panaudos ar nuomos sutartis. Teismas, svarstydamas prašymą išduoti leidimą gyvenamojo namo pardavimui, padarė išvadą dėl to, ar sandoris nepažeis nepilnamečio pareiškėjo vaiko teisių ir įstatymo saugomų interesų, o dėl vaiko motinos, pareiškėjos S. J. teisių ir pareigų nutartimi nebuvo sprendžiama, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nutartimi išduoti leidimą nebuvo išspręsta dėl S. J. teisių ar pareigų. LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju procesas gali būti atnaujintas tuomet, jei teismo priimtu procesiniu dokumentu nusprendžiama dėl materialių asmens teisių ar pareigų. Pareiškėja, teigdama, kad buvo pažeista jos teisė dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu, nurodo teismo padarytą procesinės teisės pažeidimą - jos neįtraukimą į bylą suinteresuotu asmeniu, o tai negali būti proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Procesinės teisės normos pažeidimas gali būti proceso atnaujinimo pagrindu tuo atveju, jei tokiu pažeidimu buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t.y. LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pripažintina, kad bylose, kuriose priimtos nutartys negali būti skundžiamos apeliacine tvarka, prašymus atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, nes, taikant analogiją, bylas, kuriose ribojama apeliacija, galima prilyginti byloms, kurios buvo peržiūrėtos apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos, kaip buvusios pareiškėjo P. J. sutuoktinės teisės nepažeistos, nes po santuokos nutraukimo namo, kaip šeimos turto, teisinis režimas galiojo tik nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t.y. ji savarankiškos teisės naudotis namu neturėjo.
Dėl nepilnamečio J. J. teisių ir interesų pažeidimo
Nors pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą savo vardu, t.y. ne kaip įstatyminė J. J. atstovė, tačiau teismas iš dalies nagrinėjo prašymą ir tuo pagrindu, ar teismo nutartimi išduoti leidimą nebuvo pažeisti nepilnamečio pareiškėjo vaiko interesai. Pareiškėja nenurodė, jog siekia, kad procesas būtų atnaujintas ir kitu pagrindu, t.y. teismui padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, tačiau iš jos nurodytų argumentų, jog teismas nepilnai išsiaiškino padėtį, kad tai, jog pareiškėjas turi butą (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą su sodo nameliu (duomenys neskelbtini), neužtikrina sūnaus J. saugomų interesų dėl to, jog butas yra įkeistas, o sodo namelis nepritaikytas gyvenimui, ir tai nėra garantija užtikrinti nepilnamečio vaiko teises, galima daryti išvadą, jog pareiškėja siekė, kad procesas būtų atnaujintas ir dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog pareiškėjos argumentai dėl J. J. interesų užtikrinimo ir pažeidimo teisiškai nereikšmingi, nenustačius, jog procesas gali būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 7 punkto pagrindu, netinkamai taikė procesines teisės normas, tačiau šį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo naikinti teismo nutartį LR CPK 329 str. 1 dalies pagrindu. Tuo atveju, jei pareiškėjas nurodo netinkamą teisės normą, kurios pagrindu prašo atnaujinti procesą arba jos nenurodo, teismas turi nagrinėti prašymą, atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes ir taikyti šias aplinkybes atitinkančias teisės normas. Taigi, iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog ji siekia, kad procesas būtų atnaujintas ir LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, teismui padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, netinkamai įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl tos aplinkybės, ar, pardavus namą, jo nepilnametis vaikas turės kitą gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino pateiktus pareiškėjo įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog, pardavęs namą, pareiškėjas turės galimybę užtikrinti savo vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas turi daug nekilnojamojo turto, todėl pardavimo sandoris nepažeis vaiko interesų. Pripažintina, kad kito nekilnojamojo turto turėjimas yra aplinkybe, leidžiančia vaiko tėvui parduoti vieną iš turimų objektų, nes vaikas gali gyventi su tėvu ar motina kitose patalpose, kurias, šiuo atveju tėvas, turi asmeninės nuosavybės teisėmis. Tai, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas pareiškėjui pateikiant prašymą teismui, neleido daryti išvados, jog vaiko gyvenimas tokiame bute neužtikrins vaiko interesų. Tai, kad tėvas ketina parduoti butą, tikėtina, kad už gautas lėšas jis turi galimybę grąžinti kreditą ar įsigyti kitą butą, tinkamą gyventi vaikui su bet kuriuo iš tėvų. Tai, kad pareiškėjas turi pastovų uždarbį, iš kurio, kaip jis teigė pareiškime, gaunamos pajamos yra pakankamos visiems įsipareigojimams sūnaus atžvilgiu vykdyti, leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo sūnus turės gyvenamąją vietą, ir pardavus namą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog teismas turėjo įvertinti tai, kad, pakeitęs gyvenamąją vietą, vaikas turės priverstinai persikelti į kitą mokyklą, erdvus namas bus pakeistas į dviejų kambarių butą, jis bus atskirtas nuo draugų, negali būti vertinamos kaip pagrindas prašymui dėl leidimo išdavimo atmesti, nes pripažintina, kad šie vaiko interesai neturi viršenybės prieš turtinį tėvų interesą parduoti vieną iš turimų nekilnojamojo turto objektų. Teismas turėjo padaryti išvadą, ar bus suteiktas pakankamas gyvenamas plotas vaikui. Tokių pačių gyvenimo sąlygų, kokias vaikas turėjo iki namo pardavimo sudarymas, nėra būtinu, vaikui turi būti užtikrintos tokios gyvenimo sąlygos, kokias turi galimybę pagal savo turtinę padėtį jam suteikti tėvai.
Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus dėl aplinkybės, ar bus suteiktas vaikui gyvenamasis plotas, pardavus jo tėvui gyvenamąjį namą, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ši išvada buvo nepagrįsta ir po leidimo išdavimo bei namo pardavimo vaikas neturėjo kur gyventi, neteko galimybės gyventi su vienu iš išsituokusių tėvų, todėl pripažintina, kad teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, nutaręs išduoti leidimą parduoti namą.
Dėl vaikų teisių apsaugos tarnybos įtraukimo į bylą
Pareiškėja nurodė, kad teismas turėjo įtraukti vaikų teisių apsaugos tarnybą į bylą, nurodė, jog turėtų būti įtraukta dalyvaujančiu asmeniu vaikų teisių apsaugos tarnyba, atnaujinus procesą byloje. Tai, kad šios tarnybos neįtraukimas į bylą nurodytas kaip procesinės teisės normos pažeidimas, atnaujinti procesą dėl tarnybos neįtraukimo į bylą nėra pagrindo, nes jos neįtraukimu nebuvo išspręsta dėl tarnybos teisių ir pareigų, t.y. nėra pagrindo, numatyto LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, procesui atnaujinti.
Pareiškėja prašė atnaujinti teismo procesą ir toje dalyje, kurioje pareiškėjo prašymas išduoti leidimą buvo atmestas. Tai, kad nebuvo duotas leidimas parduoti žemės sklypą ir ūkinį pastatą, tuo ne tik nebuvo išspręsta dėl pareiškėjos, bet ir dėl jos vaiko teisių ar pareigų, todėl ir šioje dalyje nebuvo pagrindo atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 7 punkto pagrindu.
Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, jog pareiškėja, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą. LR CPK 80 straipsnio 5 dalis numato, jog už prašymus atnaujinti procesą mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Šis mokestis pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį turi būti indeksuojamas, todėl, taikant ketvirčio vartojimo kainų indeksą, pareiškimo padavimo metu pareiškėja turėjo su mokėti 129, 80 Lt žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismui nepareikalavus šiuo mokesčio, jis priteistinas iš pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme. Be to, pareiškėja turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas procesinius dokumentus byloje ( b. l. 43, t. II ) - 9 ,85 Lt.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė atnaujinti procesą byloje, o ne atmetė prašymą dėl 2009-11-09 nutarties panaikinimo, todėl skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti, jog atsisakė atnaujinti procesą ( LR CPK 370 straipsnio 3 dalis). Šis pažeidimas yra formalus, todėl nėra pagrindo keisti teismo priimtos nutarties.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjos S. J. 139,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir nesumokėtą žyminį mokestį.