- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- eI3-3376-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01469-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 3P-58 „Dėl D. L. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Nurodo, kad 2020 m. vasario 26 d., vykdydamas tarnybines (duomenys neskelbtini) funkcijas, pareiškėjas dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) organizuotame susitikime su regiono ūkininkais (duomenys neskelbtini) ir skaitė pranešimą apie inovacijas Lietuvos žemės ūkyje. 2020 m. kovo 2 d. žemės ūkio viceministras E. V. parašė tarnybinį pranešimą, kuriame prašoma inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, kadangi pareiškėjas išvyko į renginį, palikdamas savo darbo vietą ir ignoruodamas tiesioginio vadovo nuomonę. 2020 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 3P-28 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimo“ žemės ūkio ministras pavedė Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei I. O. pradėti tirti galimą D. L. padarytą tarnybinį nusižengimą. 2020 m. kovo 6 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir tą pačią dieną buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) pareigų į (duomenys neskelbtini) pareigas; pažymi, kad (duomenys neskelbtini) pareigas jis ėjo nuo 2019 m. spalio 25 d. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja G. G. 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku informavo jį apie Prezidento vizitą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir pakvietė į susitikimą su regiono ūkininkais. Susitikimo metu buvo prašoma pristatyti bei padiskutuoti apie inovacijas, jų svarbą, perėjimą prie tiksliojo ūkininkavimo, kaip mažesniais resursais būtų galima spręsti klimato kaitos iššūkius ir pan. Kadangi Skyrius yra tiesiogiai atsakingas už kvietime nurodytas sritis, todėl, pareiškėjo nuomone, dalyvavimas tokiame renginyje yra susijęs tiek su Skyriaus, tiek su asmenine jo vedėjo kompetencija. Be to, apie Kanceliarijos darbuotojos prašymą pristatyti ŽŪM poziciją elektroniniu laišku 2020 m. vasario 7 d. buvo informuotas ir tiesioginis pareiškėjo vadovas viceministras E. V., taip pat ministro patarėjas, atsakingas už mokslą ir inovacijas, G. L.; iš viceministro buvo gautas atsakymas, kad 2020 m. vasario 10 d. bus aptarta, kas turėtų vykti į susitikimą. Pareiškėjas mano, kad tokiu atsakymu viceministras pritarė, jog vykti į susitikimą ir atstovauti Ministerijai yra būtina, tačiau nebuvo aišku, kuris darbuotojas turėtų dalyvauti susitikime. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. vasario 10 d. jam nepavyko su viceministru aptarti situacijos dėl konkretaus asmens dalyvavimo minėtame renginyje dėl didelio vadovo užimtumo, tačiau pokalbio telefonu su ministro patarėju G. L. metu buvo gautas žodinis leidimas susitikime Ministerijai atstovauti būtent pareiškėjui. Kaip nurodo pareiškėjas, jis suprato, kad mokslą ir inovacijas kuruojančio ministro patarėjo nuomonė yra aptarta bei suderinta su vadovybės pozicija, todėl tiek Skyriaus patarėja, tiek pats pareiškėjas informavo Kanceliariją apie Skyriaus vedėjo dalyvavimą renginyje. Pareiškėjas mano, kad dėl didelio darbo krūvio nesutvarkytas formalus komandiruotės leidimas neturėjo Ministerijai jokių neigiamų pasekmių ir nepadarė jokios žalos. Priešingai, ŽŪM buvo tinkamai atstovauta Kanceliarijos organizuotame renginyje, pristatytos galimos inovacijos žemės ūkyje bei atsakyta į susirinkusių žemės ūkio sektoriaus atstovų klausimus. Pažymi, kad dėl perskaityto pranešimo kokybės ar galimai netinkamo institucijos atstovavimo priekaištų nei iš tiesioginio vadovo, nei iš Ministerijos vadovybės nesulaukė. Taip pat D. L. nurodo, kad 2020 m. vasario 24 d. buvo suplanavęs skirti laiko formaliam komandiruotės įforminimui, tačiau tą dieną neveikė elektroninio pasirašymo sistema, nemažai laiko atėmė prezentacijos renginiui parengimas ir dalyvavimas posėdžiuose, tad kiti prioritetiniai darbai galėjo lemti aplinkybę, kad nebuvo paruoštas ir suderintas formalus komandiruotės prašymas. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. birželio 20 d. – 2019 m. rugpjūčio 20 d. ėjo žemės ūkio viceministro pareigas ir, jo nuomone, tikrieji tiesioginio vadovo viceministro E. V., kuris pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. sausio 13 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo inicijavimo motyvai buvo siekis politiškai susidoroti su pareiškėju, demonstruojant laikiną galią ir valdžią. Mano, kad tai įrodo ir tas faktas, jog nepaaiškinus jokių priežasčių 2020 m. kovo 6 d. pareiškėjas buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas šiuo atveju yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Ministerija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, nesuderinęs su tiesioginiu vadovu žemės ūkio viceministru E. V., 2020 m. vasario 26 d. Ministerijos tarnybiniu transportu išvyko į renginį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. buvo elektroniniu paštu informuotas, kad dėl vykimo į minėtą renginį sprendimą priims vadovybė, tačiau, į tai neatsižvelgęs, vis dėlto į renginį išvyko, be kita ko, nepažymėdamas apie tai elektroniniame darbo laiko apskaitos žurnale bei Ministerijos nustatyta tvarka neįformindamas komandiruotės. Apie šį įvykį viceministras E. V. 2020 m. kovo 2 d. tarnybiniu pranešimu informavo žemės ūkio ministrą ir prašė inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad dokumentai Ministerijoje valdomi naudojantis Dokumentų valdymo sistema (toliau – ir DVS), o visa gaunama korespondencija priimama Dokumentų valdymo padalinyje. Be to, Ministerijai adresuoti elektroniniu paštu, administracijos padaliniuose gauti dokumentai, asmenų prašymai, pranešimai ir skundai, jei yra užtikrinta jų teksto apsauga ir galima nustatyti siuntėjo parašą, atspausdinami ir nedelsiant perduodami Dokumentų valdymo padaliniui registruoti. Šiuo atveju pareiškėjas, į savo darbinį elektroninį paštą gavęs Kanceliarijos kvietimą dalyvauti renginyje, šio rašto neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl tokio kvietimo negalima laikyti oficialiu kvietimu Ministerijai dalyvauti renginyje (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas tarnybinis pranešimas dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriuo jis informuotas, kad gali pateikti paaiškinimą; pareiškėjas 2020 m. kovo 6 d. pateikė paaiškinimą dėl įvykio. Kartu su paaiškinimu D. L. pridėjo susirašinėjimo su Kanceliarijos konsultante G. G. el. paštu kopiją, iš kurios matyti, kad, be pareiškėjo, į Kanceliarijos organizuojamą susitikimą su Marijampolės regiono ūkininkais (duomenys neskelbtini) joks kitas ŽŪM atstovas nevyko. Pažymi, kad, remiantis Komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-633 „Dėl Komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminimo tvarkos aprašo“ (2019-06-07 įsakymo Nr. 3D-352 redakcija) (toliau – Komandiruočių įforminimo tvarkos aprašas), vykstantieji į komandiruotę Lietuvos Respublikoje vienai dienai prašymą DVS priemonėmis pateikia tiesioginiam vadovui patvirtinti, tuomet patvirtintas prašymas registruojamas už personalo administravimą atsakingame padalinyje ir su dokumentu dėl ministerijos darbuotojo siuntimo į komandiruotę jį supažindina už personalo administravimą atsakingo padalinio darbuotojas. Prieš išvykdamas į komandiruotę, vykstantysis privalo DVS priemonėmis arba elektroniniu paštu nedelsiant informuoti darbo apskaitos žiniaraštį pildantį atsakingą darbuotoją. Šiuo atveju darytina išvada, kad D. L. sąmoningai nesilaikė Komandiruočių įforminimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos, t. y. neįkėlė prašymo vykti į komandiruotę į DVS, nesiekė gauti viceministro E. V. sutikimo vykti į komandiruotę bei nepateikė patvirtinto prašymo dėl komandiruotės už personalo administravimą atsakingam padaliniui, taip pat apie tai neinformavo darbo apskaitos žiniaraštį pildančio atsakingo darbuotojo. Žemės ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-268 „Dėl Žemės ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 3D-460 redakcija) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), nustato, kad valstybės tarnautojai, palikdami Ministeriją tiek darbo, tiek ne darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą ir trukmę bei pasižymėti elektroniniame žurnale, o nesant galimybės jame pasižymėti – Valstybės tarnautojų, darbuotojų ir kitų lankytojų įėjimo (išėjimo) į (iš) ministeriją (ministerijos) registracijos žurnale, nurodydami išvykimo tikslą ir trukmę. Be kita ko, nustatyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai tarnybinio transporto priemonėmis naudojasi Ministerijos vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 2020 m. vasario 26 d. D. L. darbo metu ne tik nebuvo savo darbo vietoje ir nevykdė jam pavestų funkcijų, tačiau ir išvyko į (duomenys neskelbtini), neturėdamas savo tiesioginio vadovo viceministro E. V. sutikimo, kelionei naudodamas tarnybinę transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad taip pareiškėjas padarė 32,07 Eur turtinės žalos (kuro sąnaudos). Sprendžiant D. L. tarnybinės atsakomybės klausimą, pažymėjo, kad jo, kaip Skyriaus vadovo, veikla ir elgesys tiesiogiai siejami su Skyriaus įvaizdžiu ir jo vadovui pavaldžių darbuotojų požiūriu į teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybą ir Ministerijos vidaus tvarką, laikymąsi. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti faktai, įrodantys, kad D. L. veiksmai sukėlė ne tik neigiamų pasekmių jo, kaip valstybės tarnautojo, įvaizdžiui, padarė materialinės žalos, bet ir menkina pasitikėjimą Žemės ūkio ministerija kaip valstybės institucija bei valstybės institucijomis apskritai. Atkreipia dėmesį, kad ir po savo išvykos į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kad komandiruotė, nors ir pavėluotai, būtų įforminta, taip pat iki šiol nepateikė komandiruotės ataskaitos, todėl jo veiksmai vertintini kaip piktybinis teisės aktų pažeidimas. Atsakovės teigimu, nei ministro patarėjas, atsakingas už mokslą ir inovacijas, G. L., nei ministro patarėja, atsakinga už ryšius su institucijomis, G. P. nėra tiesioginiai (duomenys neskelbtini) vadovai, tai pareiškėjui buvo žinoma. Be to, net jeigu D. L. atrodė, kad būtent jam leista vykti į komandiruotę, tai neatleido jo nuo pareigos tinkamai įforminti komandiruotę. Pareiškėjo teiginys, kad jis negalėjo tinkamai įforminti komandiruotės dėl didelio darbo krūvio, nėra įtikinamas, kadangi nuo 2020 m. vasario 7 d. iki komandiruotės, vykusios 2020 m. vasario 26 d., buvo pakankamai laiko tiek tinkamai įregistruoti kvietimą, tiek įforminti komandiruotę; bet kuriuo atveju tai negali būti priežastis nevykdyti teisės aktais nustatytų reikalavimų. Kita vertus, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų dėl jo darbo krūvio sumažinimo, taip pat nėra įrodymų, kad dėl neveikiančios DVS D. L. būtų kreipęsis į Bendrųjų reikalų skyrių prašydamas ištaisyti gedimus. Taip pat pažymi, kad pranešimo, skaityto renginio metu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nederino su Ministerijos vadovybe, o paprašytas jį pateikti tiesioginiam vadovui viceministrui E. V. iki šio atsiliepimo rašymo dienos jo taip ir nepateikė. Pareiškėjo teiginiai, kad su juo siekiama politiškai susidoroti, tėra jo asmeninė nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad D. L., prieš pradėdamas eiti viceministro pareigas, dirbo Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėju. Atleistas iš politinio pasitikėjimo pareigūno pareigų jis buvo paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) pareigas. Kadangi, prieš eidamas žemės ūkio viceministro pareigas, jis vadovavo skyriui, esančiam savarankiško padalinio, t. y. departamento, kurio po Ministerijos reorganizacijos neliko, sudėtine dalimi, (duomenys neskelbtini) skyriaus, kaip savarankiško padalinio, (duomenys neskelbtini) negalėjo būti paskirtas, todėl pareiškėjui valstybės tarnautojo statusas atkurtas į skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, (duomenys neskelbtini) pareigas. Esant tarnybinei būtinybei ir rašytiniam D. L. sutikimui, jis 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. 4P-602 „Dėl D. L. laikino perkėlimo“ laikinai iš (duomenys neskelbtini) perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3P-35 „Dėl D. L. grąžinimo į pareigas“ pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 6 d. buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini) pareigas, tad D. L. teiginiai, kad jis pažemintas pareigose, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo laikinai ir tai žinojo, o grąžintas buvo į tas pačias pareigas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2019 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu Nr. 4P-470 „Dėl D. L. paskyrimo į pareigas“ ir šis grąžinimas į eitas pareigas objektyviai nesietinas su pareiškėjo politinėmis pažiūromis ar priklausomybe kuriai iš partijų. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo vertinamas pareiškėjo skaityto pranešimo tinkamumas ar netinkamumas, tačiau buvo vertinama, ar jis apskritai galėjo vykti į komandiruotę be savo tiesioginio vadovo sutikimo ir komandiruotės neįforminęs teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju ginčo objektas nėra tinkamas ar netinkamas atstovavimas institucijai minėtame Kanceliarijos organizuotame renginyje, nes D. L. savo nuožiūra negalėjo atstovauti Ministerijai be tiesioginio vadovo, politinio pasitikėjimo pareigūno, sutikimo.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės sutiko, kad jis formaliai padarė pažeidimą, tačiau mano, jog jam buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda; jis sutiktų su pastaba.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytų pažeidimų mastą, jam paskirta ne per griežta tarnybinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 3P-58 „Dėl D. L. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijos viceministras E. V. 2020 m. kovo 2 d. pateikė žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui tarnybinį pranešimą „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodė, kad 2020 m. vasario 26 d. jį pasiekė informacija, jog (duomenys neskelbtini) D. L. savavališkai, nederinęs su tiesioginiu vadovu, pasinaudojo tarnybiniu transportu ir išvyko į renginį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad dar vasario 7 d. D. L. buvo informuotas elektroniniu paštu, kad dėl vykimo į renginį sprendimą priims vadovybė, tačiau Skyriaus vedėjas neatsižvelgė į šį faktą ir išvyko į renginį palikdamas darbo vietą bei ignoruodamas tiesioginio vadovo nuomonę. Atsižvelgdamas į pateiktą informaciją, viceministras prašė inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.
6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2020 m. kovo 2 d. priėmė įsakymą Nr. 3P-28 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimo“, kuriuo, be kita ko, atsižvelgdamas į žemės ūkio viceministro E. V. 2020 m. kovo 2 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, pavedė Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei I. O. pradėti tirti galimą tarnybinį nusižengimą ir raštu pateikti motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus teisės aktuose nustatytais terminais.
7. Ministerija 2020 m. kovo 3 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 19P-4 (toliau – ir Pranešimas) informavo pareiškėją D. L., kad yra duomenų, jog jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Nurodyta, kad pagal gautą informaciją D. L., kaip (duomenys neskelbtini), nesuderinęs su tiesioginiu vadovu žemės ūkio viceministru E. V., š. m. vasario 26 d. tarnybiniu transportu išvyko į renginį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad š. m. vasario 7 d. D. L. buvo elektroniniu paštu informuotas, jog dėl vykimo į minėtą renginį sprendimą priims vadovybė, tačiau, į tai neatsižvelgęs, išvyko į renginį, palikdamas darbo vietą bei ignoruodamas tiesioginio vadovo nuomonę. Minėtais veiksmais galėjo būti pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 10, 13 punktai, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktai, Žemės ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisyklių 9 punktas, 16.1 papunktis, 53, 63 punktai, Komandiruočių įforminimo tvarkos aprašo 20.3 papunktis, 21 punktas, taip pat (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-52 „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 40P-21 redakcija“ (toliau – Pareigybės aprašymas), 6 punktas. Pareiškėjo paprašyta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimą dėl nurodyto įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą. Prie Pranešimo buvo pridėta su tuo susijusi medžiaga, įskaitant ir viceministro E. V. tarnybinį pranešimą.
Su šiuo Pranešimu pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2020 m. kovo 3 d.
8. Pareiškėjas 2020 m. kovo 6 d. pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad š. m. vasario 26 d. nuo 13.30 iki 15.00 val. (duomenys neskelbtini) vyko Prezidentūros darbuotojų susitikimas su regiono žemės ūkio skyrių vedėjais ir ūkininkais. Prezidentūros patarėjų vasario 7 d. prašymu susitikime jis perskaitė pranešimą apie inovacijas žemės ūkyje ir Europos inovacijų partnerystės priemonę. Apie Prezidentūros prašymą pristatyti Ministerijos poziciją pareiškėjas elektroniniu laišku vasario 7 d. informavo tiesioginį vadovą viceministrą E. V. ir ministro patarėją, atsakingą už mokslą ir inovacijas, G. L.. Kaip nurodo, gavo atsakymą iš viceministro, kad vasario 10 d. bus aptarta, kas turėtų vykti į susitikimą, tačiau dėl didelio viceministro užimtumo to padaryti nepavyko. Pažymi, kad pareiškėjas leidimą skaityti pranešimą žodžiu gavo iš ministro patarėjo, kuruojančio mokslą ir inovacijas, G. L., o žinodamas, kad pirmadieniais vyksta politinės vadovybės pasitarimai, suprato, kad tai yra aptarta vadovybės pozicija. Taip pat telefoninio pokalbio su prezidento patarėja G. G. metu D. L. ją informavo, kad galimą jo ir (ar) kitų Ministerijos atstovų dalyvavimą prezidentūros organizuojamame renginyje suderintų su Ministerijos politine vadovybe. Taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl Skyriuje esančių laisvų etatų, taip pat dėl įvairių ir plačių Skyriaus funkcijų nuo vasario 21 d. iškilo neigiamų pasekmių rizika dėl galimai laiku neatliktų svarbių darbų. Didelis krūvis ir svarbūs darbai teko Skyriaus vedėjui, t. y. D. L.. Nurodo, kad būtent didelė Skyriaus darbų apimtis galėjo turėti įtakos ir komandiruotės įforminimui. Vasario 24 d. pareiškėjas, kaip nurodo, buvo suplanavęs skirti laiko formaliai įforminti komandiruotę, tačiau tą dieną iki 13.30 val. neveikė elektroninio pasirašymo sistema, nemažai laiko atėmė prezentacijos renginiui parengimas, dalyvavimas posėdžiuose, be to, vasario 24 d. teko ruoštis ir dalyvauti Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komiteto posėdyje bei E. S. mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ šešėlinio Strateginės konfigūracijos komiteto posėdyje, vasario 25 d. reikėjo pasiruošti ir pirmininkauti Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijos posėdžiui. Taigi šie prioritetiniai darbai galėjo lemti aplinkybę, kad nebuvo paruoštas ir suderintas formalus komandiruotės prašymas naudojantis dokumentų valdymo sistema „DocLogix“.
9. ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė I. O., atlikusi tyrimą ir įvertinusi surinktus duomenis, 2020 m. kovo 25 d. surašė išvadą Nr. 18P-2(2.33) „Dėl D. L. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada), kurioje nustatė, kad D. L., nesuderinęs su tiesioginiu vadovu, t. y. žemės ūkio viceministru E. V. (ignoruodamas jo nuomonę), š. m. vasario 26 d., palikdamas darbo vietą, tarnybiniu transportu išvyko į renginį (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyta tvarka neįformino komandiruotės, t. y. neįkėlė prašymo vykti į komandiruotę į DVS sistemą, negavo viceministro E. V. sutikimo vykti į komandiruotę, patvirtinto prašymo dėl komandiruotės nepateikė už personalo administravimą atsakingam padaliniui bei apie tai neinformavo darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildančio atsakingo darbuotojo. Taip pat D. L., palikdamas Ministeriją, neinformavo savo tiesioginio vadovo ir nepasižymėjo ŽŪM elektroniniame žurnale. Nurodyta, kad, išanalizavus visas aplinkybes, D. L. veikoje nustatytas tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo (neatlikimo) faktas, taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo ir pasekmių. D. L. tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tad Išvadoje siūloma, be kita ko: 1) pripažinti, kad D. L. padarė tarnybinį nusižengimą; 2) į pareigas priimančiam asmeniui priimti atitinkamu teisės aktu įformintą sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad D. L. padarė tarnybinį nusižengimą, bei skirti tarnybinę nuobaudą, nustatytą VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 2 punkte, – papeikimą; 3) atkreipti D. L. dėmesį, kad jis, kaip valstybės tarnautojas, tinkamai ir laiku vykdytų pareigas, susijusias su vykimu į komandiruotes; 4) atlyginti Ministerijai padarytą materialinę žalą – sumokėti į Ministerijos sąskaitą 32,07 Eur už kelionei iš (duomenys neskelbtini) ir atgal sunaudotą kurą.
10. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, be kita ko, atsižvelgdamas į Išvadą, 2020 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 3P-58 „Dėl D. L. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pripažino, kad (duomenys neskelbtini) D. L. padarė tarnybinį nusižengimą, ir už tai jam skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Taip pat Įsakyme nurodė D. L. atlyginti Ministerijai padarytą materialinę žalą – sumokėti į Ministerijos sąskaitą 32,07 Eur už kelionei iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) ir atgal sunaudotą kurą.
11. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Įsakymu, skundžia jį teismui.
12. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (33 straipsnio 2 dalis). Viena iš tarnybinių nuobaudų rūšių, kuri gali būti skiriama valstybės tarnautojui už tarnybinius nusižengimus, yra papeikimas (33 straipsnio 3 dalies 2 punktas). VTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, kuri detalizuojama Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2008-02-21 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008-12-01 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; ir kt.), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., 2013-03-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.).
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Ypač svarbus draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiškinti plečiamai principas, imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2007-10-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-281/2007; 2008-10-23 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-442-2681/2008).
14. Pareiškėjas D. L. teigia, kad jis iš susirašinėjimų ir telefoninių pokalbių su Ministerijos vadovybe ir LR Prezidento kanceliarijos atstove aiškiai suprato, jog jo, kaip (duomenys neskelbtini), dalyvavimas Kanceliarijos 2020 m. vasario 26 d. organizuotame susitikime su regiono ūkininkais (duomenys neskelbtini) yra suderintas su Ministerijos vadovybe. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai nepatvirtina, kad jis vykdamas į renginį turėjo savo tiesioginio vadovo pritarimą.
Visų pirma, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo žemės ūkio viceministras E. V.; tai iš esmės tvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 3D-19 „Dėl veiklos ir administravimo sričių nustatymo“ 1.5 punktas.
Antra, iš į bylą pateikto pareiškėjo elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. informavo savo tiesioginį vadovą E. V. (ir G. L.) tokio turinio pranešimu: „Esame gavę tokį prašymą iš prezidentūros. Jei neprieštarausite, tai tuomet galėčiau važiuoti aš pats ir, jei reikės, papasakoti apie galimas inovacijas“. Pareiškėjui jo tiesioginis vadovas E. V. atsakė, kad: „Pirmadienį aptarsime ir priimsime sprendimą, kas turėtų vykti“. Pareiškėjas teigia, kad vasario 10 d., pirmadienį, aptarti situacijos dėl konkretaus asmens dalyvavimo Kanceliarijos renginyje su viceministru nepavyko dėl didelio jo užimtumo, tačiau neaišku, kodėl pareiškėjas to negalėjo padaryti vėliau, juolab kad pats renginys dar turėjo įvykti tik po 16 dienų. Antra vertus, teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas tiesioginis pareiškėjo vadovas E. V. aiškiai paliudijo, kad pareiškėjas jo sutikimo (leidimo) vykti į minėtą renginį neturėjo, jo daugiau neprašė, be to, pareiškėjas apskritai vengė su juo kontaktų. Dar daugiau, E. V. nurodė, kad Ministerijos vadovybės pozicija buvo tokia, jog į renginį iš viso neturėtų vykti joks Ministerijos atstovas.
Trečia, Komandiruočių įforminimo tvarkos aprašo 20.3 punkte nustatyta, kad vykstantys į komandiruotę vienai darbo dienai Ministerijos darbuotojai prašymą (1 priedas) DVS priemonėmis pateikia tiesioginiam vadovui tvirtinti. Tad akivaizdu, kad tik tiesioginiam vadovui minėta tvarka pritarus (leidus), Ministerijos darbuotojas turi teisę vienai dienai vykti į komandiruotę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio prašymo savo tiesioginiam vadovui iš viso nepateikė. Tad jis neturėjo teisės vykti į komandiruotę, t. y. į Kanceliarijos organizuotą renginį.
Ketvirta, akcentuotina, kad pareiškėjui leidimą (sutikimą) vykti į renginį galėjo duoti tik tiesioginis vadovas (E. V.), tad pareiškėjo pasiteisinimas, jog jis iš kitų Ministerijos darbuotojų suprato, kad jam leista vykti į komandiruotę, atmestinas kaip visiškai subjektyvus ir nepagrįstas; šis jo pasiteisinimas niekaip nepaneigia privalomo teisės aktų reikalavimų vykdymo.
Apibendrinant pasakytina, kad atsakovė visiškai pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 26 d. vykdamas tarnybiniu transportu į Kanceliarijos organizuotą renginį neturėjo savo tiesioginio vadovo leidimo, tad pažeidė atitinkamus Išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus.
15. Išvadoje taip pat dar konstatuota, kad pareiškėjas tinkamai neįformino komandiruotės, t. y. neįkėlė prašymo vykti į komandiruotę į DVS sistemą, negavo viceministro E. V. sutikimo vykti į komandiruotę, patvirtinto prašymo dėl komandiruotės nepateikė už personalo administravimą atsakingam padaliniui bei apie tai neinformavo darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildančio atsakingo darbuotojo; be to, D. L., palikdamas Ministeriją, taip pat neinformavo savo tiesioginio vadovo ir nepasižymėjo ŽŪM elektroniniame žurnale.
Pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija; priešingai, tiek skunde, o ypač teismo posėdyje pripažino, kad pažeidimai buvo padaryti. Taigi jų teismas plačiau nenagrinėja.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad minėti pareiškėjo pažeidimai yra visiškai įrodyti; Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 6 punkto, Komandiruočių įforminimo tvarkos aprašo 20.3 ir 21 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 16.1 punkto reikalavimus.
16. Pareiškėjo argumentai, kad su juo buvo politiškai susidorota, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, kad jis atsakomybėn būtų patrauktas dėl politinių motyvų. Priešingai, byloje nustatyti akivaizdūs pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai, už ką jis ir buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
Pareiškėjo argumentai dėl jo pažeminimo pareigose iš esmės yra nesusiję su nagrinėjama byla, tad teismas jų nenagrinėja.
Teismas sutinka ir su atsakovės atstovės paaiškinimu, kad ginčo objektas nėra tinkamas ar netinkamas atstovavimas institucijai minėtame renginyje; tad tai, jog niekas nėra pareiškęs jokių pastabų ir pretenzijų dėl netinkamo atstovavimo renginyje, neturi jokios įtakos nei paties pareiškėjo padarytam pažeidimui kvalifikuoti, nei atsakomybei taikyti.
17. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.
18. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą iš esmės tinkamai vadovavosi VTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostata ir atsižvelgė į joje nustatytus kriterijus, taip pat ir atsiradusias pasekmes.
Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovė jam paskyrė per griežtą tarnybinę nuobaudą, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas padarė ne vieną tarnybinį nusižengimą, bet jų daugetą, t. y. jis ne tik 2020 m. vasario 26 d. vyko į Kanceliarijos organizuotą renginį (duomenys neskelbtini) su tarnybiniu transportu be tiesioginio vadovo sutikimo ir leidimo, bet ir nustatyta tvarka neįformino komandiruotės, be to, palikdamas Ministeriją taip pat neinformavo savo tiesioginio vadovo ir nepasižymėjo elektroniniame žurnale. Šie pareiškėjo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs. Minėta, kad teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad Ministerijos vadovybės pozicija buvo tokia, jog apskritai niekas neturėjo vykti į šį renginį, tačiau pareiškėjas to nepaisė ir savavališkai nuvyko į renginį; be jokio pagrindo naudojo Ministerijos resursus (transporto priemonę). Pareiškėjas visiškai nepaisė teisės aktų reikalavimų, neįformino komandiruotės ir neatliko kitų privalomų veiksmų. Argumentai, kad pareiškėjas to negalėjo padaryti dėl didelio darbo krūvio ir dėl to, jog 2020 m. vasario 24 d. neveikė e. parašas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti; pareiškėjas turėjo pakankamai laiko (nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 26 d.) atlikti šiuos nesudėtingus ir daug laiko nereikalaujančius privalomus veiksmus. Komandiruotės neįforminimas negali būti laikomas menkaverčiu ir formaliu veiksmu. Apskritai pareiškėjo elgesys nuo pat pradžių buvo netinkamas, jis, gavęs Prezidentūros atstovės kvietimą Ministerijai dalyvauti renginyje, privalėjo kvietimą registruoti Dokumentų valdymo padalinyje (ŽŪM Darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-658 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, 93 punktas), tačiau to nepadarė. Neabejotina, kad pareiškėjo kaltės forma yra tyčinė.
Taigi, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – iš principo yra pakankamai griežta, tačiau nagrinėjamu atveju adekvati ir teisinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.
19. Teismas byloje nenustatė, kad atsakovė atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų nepaisiusi anksčiau minėtų teisės principų ar padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių galėtų būti panaikinta paskirta tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad tarnybinis tyrimas atliktas pakankamai išsamiai.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, tad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. L. skundą dėl įsakymo panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.