Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Vasiliauskaitei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. G. skundu nurodo, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje periodiškai laikotarpiu nuo 2013-11-03 iki 2014-09-26 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jos buvo perpildytos, tamsios, langai nešvarūs, stiklas neskaidrus, ribojama galimybė naudotis dušu, kamerose neįrengta karšto vandens tiekimo sistema, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, maitinimas nepilnavertis, o nusilpus organizmui ir susirgus nesuteikiamas tinkamas gydymas. Pareiškėjo teigimu, dėl nežmoniškų laikymo sąlygų, jautėsi nepatogiai, patyrė neigiamus išgyvenimus. Prašo priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas laikytas areštinėje atskirais laikotarpiais nuo 2013-11-05 iki 2014-08-14, iš viso 89 paras. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatytas laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv.m. minimalaus ploto reikalavimas. Teigia, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą kinta, todėl minimalaus ploto reikalavimų neatitikimai negalėjo sukelti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, diskomforto, streso. Nurodo, jog kameros Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus. Pažymi, jog šiose kamerose langų stiklai skaidrūs, įrengtos orlaidės. Nurodo, jog areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo gyvenamosios paskirties ploto, atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, visi areštinėse laikomi asmenys turi teisę nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių reikalavimus. Argumentuoja, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei būklei ir sveikatai būtų pakenkta, areštinėje dirba bendruomenės slaugytoja ir laikomų asmenų sveikata nuolat tikrinama ir pareiškėjas nusiskundimų nėra turėjęs. Pažymi, jog laikomi asmenys maitinami tris kartus per parą, tiekiamas maistas atitinka higienos normų ir energetinės vertės reikalavimus. Nurodo, jog pareiškėjas dėsto tik bendro pobūdžio teiginius apie jam padarytą žalą nepagrįsdamas jų objektyviais duomenimis ir įrodymais. Teigia, jog laikymo sąlygos areštinėje negali būti vertinamos Konvencijos 3 straipsnio požiūriu kaip atitinkančios minimalaus žiaurumo lygį (b.l. 12-16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui R.G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jo laikymo Tauragės apskrities VPK areštinėje metu jam nebuvo užtikrintos higienos normas atitinkančios sąlygos ir pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2015-04-10 tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-7655 nurodyta, jog pareiškėjas areštinėje atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2013-11-05 iki 2014-08-14 (b.l. 17). Pareiškėjui argumentuojant, jog jo laikymo areštinėje metu vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko reikalavimų, pažymėtina, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatytas minimalus vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui tenkantis plotas yra 3,6 kv.m. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Tauragės apskrities VPK areštinėje nurodytu laikotarpiu buvo laikomas: kameroje Nr. 2, plotas 12,68 kv.m., nuo 2013-11-05 iki 2013-11-11 su trimis asmenimis, nuo 2013-11-15 iki 2013-11-16 su dviem asmenimis, nuo 2013-11-21 iki 2013-11-22 su vienu asmeniu, nuo 2013-12-03 iki 2013-12-10 su trimis asmenimis; kameroje Nr. 3, plotas 12,68 kv.m., nuo 2013-12-23 iki 2014-01-07 su dviem asmenimis; kameroje Nr. 4, plotas 12,60 kv.m., nuo 2014-01-28 iki 2014-02-11 su dviem asmenimis, o nuo 2014-02-26 iki 2014-03-25, nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04, nuo 2014-07-22 iki 2014-08-05, nuo 2014-08-12 iki 2014-08-14 su trimis asmenimis (b.l. 17). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygos minimalaus ploto, tenkančio vienam suimtajam atžvilgiu pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatytą minimalų plotą 3,6 kv.m., neatitiko šio reikalavimo iš viso 58 paras, t.y. kameroje Nr. 2 nuo 2013-11-05 iki 2013-11-11 ir nuo 2013-12-03 iki 2013-12-10 vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,17 kv.m, kameroje Nr. 4 nuo 2014-02-26 iki 2014-03-25, nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04, nuo 2014-07-22 iki 2014-08-05, nuo 2014-08-12 iki 2014-08-14 asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,15 kv.m. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiūriu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pareiškėjui argumentuojant kitais jo laikymo areštinėje sąlygų neatitikimais higienos normų reikalavimams, o būtent tamsa kamerose, ribota galimybe naudotis karštu dušu, per žemomis sanitarinių mazgų pertvaromis, nepilnaverčiu maitinimu, tinkamo gydymo neužtikrinimu, pažymėtina, jog šiuos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009). Pagal HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; pagal 60 punktą policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; 21 punkte nurodyta, jog areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; 8 punktas reikalauja policijos areštinėse laikomiems asmenims tiekti maistą, atitinkantį fiziologines mitybos normas; pagal 12 punktą laikomiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užtikrinta asmens sveikatos priežiūra. Iš bylos duomenų matyti, jog šiuos reikalavimus Tauragės apskrities VPK areštinės kameros iš esmės atitiko.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpiu 2013-11-06 ir 2014-02-06 atlikti Tauragės apskrities VPK areštinės operatyviniai patikrinimai (b.l. 18-20, 21-23). Tauragės visuomenės centro 2013-11-11 patikrinimo akte Nr. AK-153 konstatuota, jog kameros Nr. 5 ir Nr. 8 neatitinka HN37:2009 21 punkto reikalavimų, jog įrengti neskaidraus stiklo langai, 23 punkto reikalavimų, jog neveikė mechaninė kamerų vėdinimo sistema bei 48 punkto, jog langai nesandarūs. Tuo tarpu, 20, 53, 55, 58 punktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, t.y. kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema; neužfiksuota graužikų ir buitinių parazitų, be to, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, kurį atlieka UAB „Rudugys“, skalbimo ir valymo paslaugas teikia UAB „Atakaras“ skalbykla. Pažymėtina, jog šio patikrinimo atlikimo metu pareiškėjas buvo laikytas kameroje Nr. 2, o patikrinimas atliktas ir pažeidimai nustatyti kamerose Nr. 5 ir Nr. 8. Pareiškėjas skundėsi neskaidriais langais kameroje Nr. 2, todėl esant visuomenės sveikatos centro šiam konstatuotam neatitikimui kitose areštinės kamerose, tikėtina, jog ir kameroje Nr. 2 galėjo būti įrengti langai neskaidriais stiklais.

Tauragės visuomenės centro 2014-02-11 patikrinimo akte Nr. AK-1 konstatuota, jog atlikus patikrinimą kamerose Nr. 4 ir 5 (nurodytu laikotarpiu pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 4) jos neatitiko 48 punkto reikalavimų, t.y. kamerose nesandarūs langai. Tuo tarpu, kiti pareiškėjo nurodyti neatitikimai nenustatyti. Priešingai, patikrinimo aktu konstatuota, jog kameros Nr. 4 ir 5 atitinka 23 punkto reikalavimus, t.y. veikia mechaninė vėdinimo sistema; 50 punkto reikalavimus, t.y. sanitarinių mazgų grindys, patalpos valomos valikliais, turinčiais dezinfekantų; 52 punkto reikalavimus – laikomi asmenys aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi; 53 punkto reikalavimus – organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, kurį atlieka UAB „Rudugys“, skalbimo ir valymo paslaugas teikia UAB „Atakaras“ skalbykla, 8 punkto reikalavimus, jog asmenims tiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams. Areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugas teikia UAB „Girupis“ pagal 2013-03-27 sutartį (b.l. 27-30, 31, 32-33). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Tauragės apskrities VPK areštinėje nuolat tikrinama laikomų asmenų sveikata (b.l. 34-79). Pareiškėjo sveikata tikrinta 2013-12-31, 2014-01-02, 2014-01-03, 2014-01-06, 2014-01-07, 2014-01-29, 2014-01-30, 2014-01-31, 2014-02-03, 2014-02-04, 2014-02-06, 2014-02-07, 2014-02-10, 2014-02-11, 2014-02-26, 2014-03-07, 2014-03-12, 2014-03-20, 2014-03-25, 2014-04-03, 2014-04-04, 2014-08-13, 2014-08-14. Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuota, jog visų patikrinimų metu pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, todėl konstatuotina, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie nesuteikiamą tinkamą gydymą susirgus bei apie tai, jog laikymo areštinėje sąlygos sukėlė jam sveikatos sutrikimus.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į visas pareiškėjo kalinimo aplinkybes, tai, jog gana ilgą laiką pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 5-6 Eur už vieną pažeidimo parą, žr. 2015-05-07 nutartis administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, 2015-04-29 nutartis administracinėse bylose Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015 ir kt.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 320,00 Eur. Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu. Pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteistinas 320,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priteisti pareiškėjui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 320,00 Eur (trys šimtai dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato,

kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.