- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- 1-1189-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70686-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d., išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k., Nemėžio sen., Vilniaus r., gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, nedirbanti, teista: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 2 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant atidirbti 40 val. viešųjų darbų per mėn.; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 2 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant atidirbti 20 val. viešųjų darbų per mėn.; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. - 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant atidirbti 40 val. viešųjų darbų per mėn.; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 8 MGL (301,28 eurų) bauda; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį; bausmę subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, 2016 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė paskirta – viešieji darbai 10 mėnesių, įpareigojant dirbti po 36 valandas per mėnesį;
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į patalpą, o būtent – ji laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 24 d. 11.00 val. iki 2015 m. gruodžio 25 d. 14.00 val., išdaužusi namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė J. M. priklausančius nešiojamąjį kompiuterį „ACER Elite“ 499,99 eurų vertės, televizorių „Samsung“ 275 eurų vertės, planšetinį kompiuterį „Samsung Tab 3“ 111,48 eurų vertės, juvelyrinius dirbinius (5 vnt. sidabrinių grandinėlių, ne mažiau 6 vnt. sidabrinių žiedų, 10 vnt. sidabrinių auskarų) 300 eurų vertės bei 10 eurų monetomis, viso pagrobė svetimo, nukentėjusiajai J. M. priklausančio turto už 1196,47 eurai.
Kaltinamoji E. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, nurodytą dieną ji atvažiavo prie namų, išdaužė langą, esantį prie durų, su pagaliu (iš malkinės paėmė kirvį), įlindo, paėmė televizorių, kompiuterį, dar kažką, bet jau nebeprisimena. Paaiškino, kad televizorių paėmė iš vaiko kambario, iš M. kambario kompiuterį, dar paėmė dėžutę papuošalų, kuri buvo ant stalo. Prieš tai tame name gyveno gal pusę metų, būdavo, kad užeidavo į kambarius kavos išgerti, todėl žinojo, kur yra juvelyriniai dirbiniai. Daiktus išnešė per langą, sudėjo į taksi mašiną, vairavo Ž., daugiau jo duomenų nežino, paprašė, kad nuvežtų į lombardą Kalvarijų gatvėje, prie turgaus, neatsimena, kiek gavo pinigų, tuo metu buvo priklausoma nuo narkotikų, todėl pinigus išleido narkotikams. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, turi tris vaikus, vyresnis vaikas gyvena su tėvais, o kiti su jos vyrais, nori susigrąžinti vaikus. Nurodė, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, su civiliniu ieškiniu sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, jai sutinkant ir prokurorui bei gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. M., paaiškindama dėl civilinio ieškinio, nurodė, kad pavogti sidabro dirbiniai buvo rankų darbo, kai rado apvogtus namus, buvo šoko būsenoje, todėl juos įvertino 150 eurų, tačiau nori patikslinti civilinį ieškinį, kad pavogtus sidabrinius rankų darbo juvelyrinius dirbinius vertina 300 eurų. Dėl juvelyrinių dirbinių paaiškino, kad buvo plonų, storų grandinėlių, rankų darbo buvo pakabukas, pakabuko ir auskarų rinkinys; dirbinius įsigijo 2012 metaus, įsigijimo dokumentų neturi, atsimena, kad už pakabuką su akmeniu mokėjo 200 litų, už apyrankę daugiau nei 100 litų. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą paaiškino, kad pagrobus kompiuterį, dingo jos metų darbas, reikėjo jį vėl atlikti laiku, už kurį jai nemokėjo, papildomai vakarais, savaitgaliais dirbo gal mėnesį, du.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilnius, užrakino namo butą, esantį pirmame aukšte, grįžo 2015 m. gruodžio 25 d. apie 14.00 val., pamatė išdaužtą buto langą. Šalia rado atremtą kirvį, kuris buvo apsuktas megztiniu. Šie daiktai paimti iš greta buvusios malkinės, kuri buvo nerakinta. Langą rado pravertą ir sugadintą. Užėjusi į virtuvę, ant išdaužto lango palangės nerado gėlės su plastmasiniu vazonu, jį rado sulaužytą ir numestą šalia malkinės. Taip pat šalia jos rado gulintį pledą, kuris išmestas iš kambario. Užėjus į vaiko kambarį, jame nerado „Samsung“ mažo plokščiaekranio televizoriaus, juodos spalvos, modelis „LED LCD EU E22ES 5000W, 245 eurų vertė. Iš kito kambario nuo komodos pavogta plastmasinė dėžutė (nuo saldainių), kuriame buvo juvelyriniai dirbiniai. Joje buvo: auksinis vyriškas 4 g. vestuvinis žiedas, 100 eurų vertės, apie 5 vnt. sidabrinių grandinėlių, apie 6-8 sidabrinius žiedus, apie 10 vnt. porų sidabrinių žiedų, sidabrą visą vertina 150 eurų. Taip pat iš po lovos pagalvės pavogtas nešiojamas kompiuteris „ACER Elite“ V5-572/15.6 LED ekranas/ intel Car, vertė 500 eurų. Iš metalinės dėžutės, kuri buvo ant komodos, pavogta 10 eurų įvairiomis monetomis (b.l. 30-31). Papildomai apklausta J. M. parodė, kad mano, jog jos butą apvogė E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini), Vilnius, tuo pačiu adresu kartu su A.. Minėtu adresu iš vieno buto yra padaryti du butai, tačiau jie nėra dar užregistruoti kaip du atskiri butai. Ji su savo vyru M. M. ir vaiku D. M. gyvena viename bute, o kitame gyveno vyro M. M. tėvai, brolis A. M. ir E. P.. E. P. ir A. M. buvo pora. Jai yra žinoma, kad E. yra buvusi narkomanė ir anksčiau yra turėjusi priklausomybę heroinui (pati yra jai pasakojusi). Parodė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. ji su savo vyru ir vaiku išvažiavo Kūčias švęsti į Vievį pas jos tėvus, o sekančią dieną grįžę, rado apvogtus namus. Po šio įvykio E. dingo, jos daugiau nematė. Ji įtaria E., nes ji anksčiau buvo apvogusi A. ir M. mamą, buvo pavogti auksiniai papuošalai. Dėl įvykio taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, kiek jai žinoma, jis sustabdytas, neįrodžius E. kaltės, bet jai yra žinoma, kad tai padarė E., nes ji buvo prisipažinusi neformaliai, per trumpąsias žinutes. Jai buvo padaryta didesnė žala, negu nurodė pirminėje apklausoje, nes po vagystės reikėjo pakeisti visą langą, o remontas kainavo 155 eurus. Tai bendra žala bus 1015 eurų (b.l. 34-42). Papildomai apklausta nukentėjusioji J. M. patikslino žalą, nurodydama, kad iš buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena su šeima, buvo pavogti šie daiktai: nešiojamas kompiuteris „ACER Elite V5-572/15.6“ LED ekranas/ intel Car, įsigytas 2015 m., kurio vertė 499,99 eurų (dokumentai pridėti), televizorius „Samsung", įsigytas 2012 m., juodos spalvos, kurio vertė 948 litai, šiuo metu vertina 275 eurais (dokumentai pridėti).; juvelyriniai dirbiniai, kurie gulėjo komodos stalčiuje, dėžutėje - dėžutėje buvo 5 vnt. sidabrinių grandinėlių, 6-8vnt. sidabrinių žiedų, 10 vnt. sidabrinių auskarų. Kiekvieno gaminio vertės nepamena, todėl gali vertinti tik bendrai padarytą juvelyrinių dirbinių žalą - 150 eurų. Taip pat buvo pavogta iš metalinės dėžutės įvairiomis monetomis 10 eurų. Paaiškino, kad po vagystės turėjo pakeisti visą langą, kuris kainavo 155 eurus, taip pat teko keisti žaliuzes, kurių vertė 52 eurai (dokumentus prideda). Taip pat neseniai pastebėjo, kad buvo pavogtas vaiko planšetinis kompiuteris „Samsung Tab 3“, juodas su bordiniu atspalviu, kurio vertė 99 svarai, t. y. 111,48 eurų. Planšetinio kompiuterio turi tik pirkimo čekį, kuriame nurodyta jo vertė. Todėl dėl šios vagystės padaryta žala yra 1253,47 eurų. Taip pat nurodė, kad ji yra buhalterė, dirba namuose su asmeniniu kompiuteriu. 2015 m. gruodžio 24 d. buvo pavogtas kompiuteris, kuriame buvo visa darbo informacija. Prie to darbo dirbo 11 mėnesių, kai pavogė kompiuterį, jai teko visų tų mėnesių informaciją vesti iš naujo į kitą kompiuterį ir už tai jai niekas nemokėjo, todėl padaryta ir neturtinė žala, kurią vertina 2000 eurų (b.l. 43).
Apžiūrėjus įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2015 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad ant lango varčios apatinės lauko pusės dalies buvo rastos žymės, kurios yra panašios į kraujo dėmes. Lašai, panašūs į kraujo, rasti ir lauko tualete. Paimtos dvi nuoplovos – nuo lango rėmo ir nuo lauko tualeto grindų (b.l. 10-12).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016 m. vasario 12 d. išvadoje Nr. 140-(60)-IS1-876 nurodyta, kad ant pateiktų tirti dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015 m. gruodžio 25 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti DNR (b.l. 15-16).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016 m. rugsėjo 28 d. išvadoje Nr. 140-(4575)-IS1-5147 nurodyta, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015 m. gruodžio 25 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasto moters kraujo genotipas (žiūrėti LPKTC 2016-02-12 specialisto išvadoje Nr. 140-(60)-IS1-876) sutampa su E. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,00000000000000000005 % (b.l. 23-24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji E. P. savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2015 m. gruodžio 24 ar 25 dieną ji susitiko su draugu A. M. pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pabuvusi su juo, išėjo pasivaikščioti po senamiestį, nuėjo į kavinę, vėliau išsiskyrė. Jokio lango ji nedaužė ir nieko nevogė. Tuo adresu yra gyvenusi su A. M. maždaug 7-8 mėnesius. J. M. tuo metu, kai su jais bendravo, yra sakiusi, kad du kartus jų butas buvo apvogtas, tačiau nežino, kas tai padarė. Su A. išsiskyrė ir nebendravo, todėl daugiau ten nesilankė. Jos DNR pėdsakų galėjo atsirasti, nes ten gyveno ir galėjo paliesti ir langą, ir sienas, bei naudojosi lauko tualetu. Galėjo prisiliesti ir malkinėje. Kadangi ten gyveno ir malkų teko kapoti, gal susižeidusi
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą, turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Iš byloje teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – E. P. 2015 m. gruodžio mėnesį, išdaužusi namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą, įsibrovė į vidų ir pagrobė J. M. priklausančius nešiojamąjį kompiuterį „ACER Elite“ 499,99 eurų vertės, televizorių „Samsung“ 275 eurų vertės, planšetinį kompiuterį „Samsung Tab 3“ 111,48 eurų vertės, juvelyrinius dirbinius (5 vnt. sidabrinių grandinėlių, ne mažiau 6 vnt. sidabrinių žiedų, 10 vnt. sidabrinių auskarų) 300 eurų vertės bei 10 eurų monetomis. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia pačios kaltinamosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kai ji visiškai prisipažino kalta padariusi jai inkriminuojamą veiką ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, paėmusi kirvį iš malkinės, juo išdaužė lango prie durų stiklą, įlipusi į butą, paėmė kompiuterį, dėžutę su juvelyriniais dirbiniais, kitus daiktus, nurodytus kaltinamajame akte, šiuos daiktus sudėjo į automobilį, kurį vairavo jos pažįstamas taksi vairuotojas, vardu Ž., kurio tikslesnių duomenų nurodyti negali, ir, nuvežusi į lombardą Kalvarijų gatvėje, prie turgaus, juos pardavė, kadangi tuo metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir gautus pinigus išleido narkotikams. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – 2015 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokolas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad ant lango varčios apatinės lauko pusės dalies buvo rastos žymės, kurios yra panašios į kraujo dėmes; lašai, panašūs į kraujo, rasti ir lauko tualete, nuo šių vietų paimtos nuoplovos, kurias ištyrus, kaip konstatuota Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016 m. vasario 12 d. išvadoje Nr. 140-(60)-IS1-876 ir 2016 m. rugsėjo 28 d. išvadoje Nr. 140-(4575)-IS1-5147, nustatyta, kad ant jų rasto moters kraujo genotipas sutampa su kaltinamosios E. P. lokusų genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,00000000000000000005 %. Kaip išplaukia iš nukentėjusiosios J. M. parodymų, E. P. iki įvykio gyveno gretimame bute su nukentėjusiosios sutuoktinio broliu, po įvykio ji E. P. nebematė.
Pažymėtinos aplinkybės dėl kaltinamajame akte nurodyto pagrobto svetimo turto vertės – kaltinamajame akte nurodyta, kad atitinkama veika E. P. pagrobė 1253,47 eurų vertės svetimo, t. y. J. M. turto. Teisiamojo posėdžio metu J. M. nurodė, kad nori patikslinti juvelyrinių sidabro dirbinių vertę, nurodydama, kad vertina juo daugiau, nei kad nurodė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. paaiškino, kad vertina juos 300 eurų, kadangi dirbiniai buvo rankų darbo. Atitinkamai prokurorė baigiamosiose kalbose iš esmės paprašė patikslinti nurodytą pagrobto turto vertę. Pažymėtina, kad dalyje dėl juvelyrinių dirbinių vertės kaltinamoji ir gynyba galėjo pasisakyti tiek įrodymų tyrimo metu, tiek baigiamosiose kalbose (ir pasisakė), kaltinamoji neginčijo nukentėjusiosios nurodytos juvelyrinių dirbinių vertės. Atsižvelgdamas į tai, teismas tikslina kaltinamajame akte nurodytą pagrobto turto vertę, nustatydama, kad ji 150 (vienu šimtu penkiasdešimčia) eurų didesnė. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte vardijamas pagrobtas turtas ir jo vertė, visgi įvardijant bendrą pagrobto turto vertę, įskaičiuotos ir J. M. nurodytos išlaidos, patirtos dėl turto sugadinimo – t. y. 207 eurai dėl lango ir žaliuzi keitimo (b. l. 43; 35-36, 38), tačiau šios patirtos išlaidos (207 eurai) negali būti vertinamos kaip kaltinamosios pagrobtas turtas. Atitinkamai šia suma (207 eurais) nurodyta bendra kaltinamajai inkriminuoto pagrobto svetimo turto vertė mažintina. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus dėl pagrobto svetimo turto vertės, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas (kaip minėta, kaltinamajai ir gynybai turėjus galimybę dėl to pasisakyti, be to, tai nekeičia veikos kvalifikacijos) ir konstatuotina, kad kaltinamoji jau nurodytais veiksmais paėmė svetimo turto, kurio vertė yra 1196,47 eurai.
Taigi nurodytų įrodymų visuma ir minėti argumentai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai, o būtent, E. P. tiesiogine tyčia (t. y. žinodama savo veikos pavojingumą ir galimas sukelti pasekmes (kad nukentėjusioji neteks savo turto), būtent to ir siekė, kadangi, kaip nurodė, ji buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir jai reikėjo pinigų), įsibrovusi į patalpas – butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagrobė svetimą, t. y. nukentėjusiajai priklausantį nurodytą ir nurodytos vertės turtą. Todėl kaltinamoji pripažintina kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir baustina.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajai, teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad padaryta vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, pareikštas civilinis ieškinys, žala (nei jos dalis) neatlyginta. Kadangi duodama parodymus teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi, teismas tai pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę – išsilavinimas vidurinis, turi specialybę, tačiau nedirbo, darbo biržoje neregistruota, turi tris vaikus, tačiau jie su ja negyvena; administracine tvarka ne kartą bausta (b. l. 67-69; 74-83; t. p. duomenys LITEKO duomenų bazėje), teista 5 kartus už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 87-98; LITEKO duomenų bazės duomenys). Todėl įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad aktuali nusikalstama veika įvykdyta 2015 m. gruodžio mėnesį, kai kaltinamoji dar nebuvo teista (BK 55 straipsnis). Todėl teismas, spręsdamas, kad skirtina būtent laisvės atėmimo bausmė kaltinamajai, atsižvelgia į, be kita ko, kaltininko asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.). teismas, skirdamas bausmę, šiuo momentu negali neatsižvelgti į tai, kad iki šio nuosprendžio priėmimo kaltinamoji teista, kaip jau minėta, 5 kartus už nusikaltimus nuosavybei, jai buvo skirtos viešųjų darbų bausmės, tačiau, LITEKO duomenimis (ką kaltinamoji nurodė ir teisiamojo posėdžio metu), šių bausmių ji nevykdė; be to, akcentuotina ir tai, jog kaltinamoji daug kartų bausta ir administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą. Taigi šių aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamosios asmenybę, pagrindu spręstina, kad E. P., siekiant užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimą, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir sprendžiant klausimą dėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio, todėl skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis šios rūšies bausmė.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas E. P. suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).
Teismas, įvertinęs jau minėtą aplinkybę, kad aktualią veiką kaltinamoji įvykdė dar nebūdama teista, be to, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamosios paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu apie jos pastangas keisti žalingus įpročius, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, keisti savo gyvenimo būdą ir pan., teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis, numatyta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, dar gali būti pasiekta ir neskiriant kaltinamajai realaus laisvės atėmimo. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas kaltinamajai atidedamas vieneriems metams. Pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu kaltinamosios elgesys bus prižiūrimas probacijos tarnybos ir jai nepateisinus parodyto teismo pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, E. P. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtinos pareigos: dirbti arba būti registruotai darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).
Pažymėtina, kad E. P. yra, kaip minėta, teista anksčiau priimtais teismo baudžiamaisiais įsakymais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu E. M. (P.) paskirta bausmė – viešieji darbai 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 36 valandas per mėnesį visuomenės labui (šiuo baudžiamuoju įsakymu buvo subendrintos ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės), pakeista į areštą 60 parų, tačiau ši nutartis dar neįsiteisėjo, teismas šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės nebendrina su anksčiau priimtais baudžiamaisiais įsakymais (nutartimis) paskirtomis bausmėmis.
E. P. teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1253,47 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos, nurodydama, kad tokią žalą ji patyrė dėl 2015 m. gruodžio 24-25 d. įvykdytos vagystės (b. l. 46). Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad buvo pavogti: nešiojamas kompiuteris ACER Elite V5-572/15.6“ LED ekranas/ intel Car, įsigytas 2015 m., kurio vertė 499,99 eurų (pridėti dokumentai), televizorius „Samsung“, įsigytas 2012 m., juodos spalvos, kurio vertė 948 litai, šiuo metu vertina 275 eurais (dokumentai pridėti), vaiko planšetinis kompiuteris „Samsung Tab 3“, juodas su bordo atspalviu, kurio vertė 99 svarai, t. y. 111,48 eurų (pirkimo čekis, kuriame nurodyta jo vertė); juvelyriniai dirbiniai, kurie gulėjo komodos stalčiuje, dėžutėje - dėžutėje buvo 5 vnt. sidabrinių grandinėlių, 6-8vnt. sidabrinių žiedų, 10 vnt. sidabrinių auskarų, bendrai juos vertina 150 eurų, taip pat iš metalinės dėžutės įvairiomis monetomis 10 eurų. Be to, po vagystės turėjo pakeisti visą langą, kuris kainavo 155 eurus, keisti žaliuzes, kurių vertė 52 eurai (dokumentus pridėjo). Teisiamojo posėdžio metu patikslino civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, nurodydama, kad pagrobti juvelyriniai dirbiniai buvo rankų darbo, autoriniai, todėl juos vertina ne 150 eurų, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o 300 eurų. Dėl neturtinės žalos nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad ji yra buhalterė, dirba namuose su asmeniniu kompiuteriu., todėl pavogus kompiuterį, kuriame buvo visa darbo informacija, su kuria ji dirbo 11 mėnesių, jai teko visų tų mėnesių informaciją vesti iš naujo į kitą kompiuterį ir už tai jai niekas nemokėjo. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad papildomai dirbo vakarais bei savaitgaliais, kol viską padarė, užtruko apie vieną-du mėnesius.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl E. P. padarytos nusikalstamos veikos – turto pagrobimo, nukentėjusioji J. M. patyrė žalą, kurią sudaro iš jos pagrobto turto vertė ir išlaidos, patirtos dėl lango bei žaliuzi sutaisymo, iš viso – 1403,47 eurai, sprendžia, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala priteistina iš kaltinamosios. Pažymėtina, kad dėl dalies pagrobto turto, t. y. jai padarytos turtinės žalos dydžio nukentėjusioji pateikė atitinkamus dokumentus, patvirtinančius pagrobto turto vertę. Savo ruožtu pastebėtina, kad dalyje dėl turtinės žalos, kilusios pagrobus jai priklausiusius juvelyrinius dirbinius, tokie dokumentai nepateikti. Kita vertus, atitinkamos aplinkybės nustatomos ir asmenų paaiškinimais. Šiuo atveju reikšminga tai, kad, kaip paaiškino nukentėjusioji, minėti pagrobti sidabriniai juvelyriniai dirbiniai buvo rankų darbo, t. y. autoriniai gaminiai, todėl įvertinus pagrobtų dirbinių skaičių, be to, aplinkybę, kad kaltinamoji neginčijo vertės, spręstina, kad juvelyrinių dirbinių įvertinimas 300 eurų nelaikytinas neprotingu ir nelogišku, taigi šių dirbinių vertė yra įrodyta. Taigi iš kaltinamosios priteistina nukentėjusiajai padaryta 1403,47 eurų turtinė žala.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Taigi nurodytas sąrašas yra nebaigtinis.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą vertina 2000 eurų. Visgi, teismo vertinimu, prašoma atlyginti neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Šiuo atveju pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos dėl nusikalstamos veikos, dydžio, būtina atsižvelgti į vertybes, kurios buvo pažeistos – didžiausia neturtinė žala priteisiama gyvybės netekimo, sveikatos sužalojimo ir kitais atvejais, kai pažeidžiamos didžiausios vertybės – žmogaus gyvybė ir sveikata. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas nuosavybei. Nors sutiktina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji neabejotinai patyrė tam tikrus nepatogumus, vis dėlto juos vertinti tą suma, kurią prašo priteisti nukentėjusioji, pagrindo nėra. Juolab būtina atsižvelgti, kaip kad numato ir CK 6.250 str. 2 d., ir į kitus kriterijus, tarp jų – į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Todėl teismas, įvertinus nurodytus argumentus, sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistina 200 eurų neturtinė žala.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. P. suėmimo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 6 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant jai pareigas visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotai darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.); 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. M. naudai iš E. P. 1403,47 eurus (vieną tūkstantį keturis šimtus tris eurus ir 47 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.