- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- T-9-721/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38942-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Nuteistasis
- D. G., Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, nuteistajam D. G., Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei A. Ž.,
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau-Tarnybos) specialistės I. S. teikimą dėl nuteistajam D. G., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), vedusiam, nedirbančiam, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Teismas, išnagrinėjęs teikimą, nuteistojo asmens bylą, išklausęs posėdyje dalyvavusių asmenų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018m. rugpjūčio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu D. G. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta laisvės apribojimo aštuoniems mėnesiams bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, D. G. paskirtą bausmę subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-03-20 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val. ir per šešis mėnesius, skaičiuojant nuo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-03-20 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018-06-14, atlyginti nusikalstama veika padarytą 1261,96 Eur turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bausmės pabaiga 2019 m. rugsėjo 19 d.
2018 m. rugsėjo 21 d. D. G. buvo įrašytas į Tarnybos registrą. 2018 m. rugsėjo 25 d. D. G. buvo rašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, su teismo paskirtos bausmės vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Dalyvaujant nuteistajam buvo sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas (asmens bylos Nr. 61/48/18 14-28 lapai).
D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose atliko pilnai ir laiku ( asmens bylos Nr. 61/48/18 32 lapas).
Vieną iš dviejų teismo paskirtų įpareigojimų – atlyginti nusikaltimu padarytą 1261,96 Eur turtinę žalą D. G. neįvykdė. 2018 m. gruodžio 14 d. paaiškinime jis nurodė, kad žalos neatlygino dėl to, kad jo šeimos materialinė padėtis yra labai sunki, šeimos pajamos labai mažos ir jis neturėjo pinigų žalos atlyginimui (asmens bylos Nr. 61/48/18 41 lapas).
Teismo posėdyje nuteistais D. G. prašė netenkinti teikimo ir prieštaravo jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę. Pripažino, kad nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo ir neatlygino nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Nurodė, kad jo šeimos materialinė padėtis yra labai sunki, jis vienas išlaiko šeima, kurioje auga du mažamečiai vaikai. Jo sutuoktinė nedirba, augina vaikus. Jo pajamos sudarė apie 700 Eur per mėnesį. Jis tikėjosi 2018 metų pabaigoje gauti didesnį uždarbį ir iš karto atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Kadangi jam nebuvo išmokėtas tikėtas didesnis darbo užmokestis, pinigų turtinei žalai atlyginti jis neturi. Dalį uždirbtų pinigų nuskaito pagal vykdomąjį raštą antstolis neturtinei žalai nukentėjusiems atlyginti. Šiuo metu jis nedirba, pajamų neturi, rūpinasi mažamečiais vaikais, dėl ko jo finansinės galimybės yra ribotos.
Tarnybos atstovė siūlė teikimą tenkinti ir nuteistajam D. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme, nes jis, būdamas supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, tinkamai nevykdė teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirto įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiesiems, todėl laikytina, kad jis vengia atlikti jam paskirtą bausmę.
Prokurorė nurodydama, kad nors nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo paskirto įpareigojimo, prašė dėl Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo nepriimti sprendimo, nustatyti terminą, per kurį nuteistasis galėtų atlyginti turinę nusikaltimu padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam D. G. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė apima du įpareigojimus – nuo 20.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per šešis mėnesius nuo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-03-20 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018-06-14, atlyginti nusikalstama veika padarytą 1261,96 Eur turtinę žalą. Be to, D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kurią jis įvykdė pilnai.
Vertinant šių įpareigojimų vykdymą, pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, todėl nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad nuteistajam įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė nevykdoma, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui akivaizdu, kad nuteistajam tinkamai vykdant vieną ar kelis iš teismo paskirtų įpareigojimų (šiuo konkrečiu atveju įpareigojimą būti namuose nuo 20 val. iki 6 val. bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose), tačiau netinkamai vykdant, ar visai nevykdant kito įpareigojimo (nagrinėjamu atveju – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą), laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.
Iš asmens bylos ir Tarnybos teikimo matyti, kad nuteistasis D. G. po jo išsamaus supažindinimo su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis vengia vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą – atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai. Apie tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 1261,96 Eur turtinės žalos priteisimo buvo patenkintas ir iš jo priteista tokio dydžio turtinė žala D. G. žinojo nuo nuosprendžio paskelbimo 2018-03-20 dienos, po to 2018-08-30 teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinus jam paskirtas bausmes, jis buvo įpareigotas per šešis mėnesius, skaičiuojant nuo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-03-20 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018-06-14, atlyginti nusikalstama veika padarytą 1261,96 Eur turtinę žalą, bet nukentėjusiajai net nepradėjo mokėti turtinės žalos atlyginimui priteistų lėšų, kas neabejotinai rodo sąmoningą ir piktybišką nuteistojo vengimą įvykdyti teismo jam paskirtą įpareigojimą.
Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti. Analizuojant susiklosčiusią situaciją matyti, jog nuteistojo šeima gyvena nepasiturimai, iki 2018 metų pabaigos D. G. dirbo IĮ ,,Almona, jo gaunamas pajamas sudarė apie 700 Eur darbo užmokestis, šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kuriems mokama socialinė išmoka. Kita vertus, net ir tuomet, kai asmuo susiduria su finansiniais sunkumais, ir egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios nepriekaištingai vykdyti teismo įpareigojimus (šiuo atveju per nustatytą terminą atlyginti žalą nukentėjusiajai), asmuo, siekdamas tinkamai vykdyti jam paskirtą bausmę, privalo dėti maksimalias protingas pastangas, kad būtų kaip įmanoma geriau laikomasi teismo paskirto įpareigojimo. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalyje, visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis deda pastangas ir demonstruoja norą laikytis jam paskirtų įpareigojimų.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, per šešių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos D. G. neatlygino net mažos jo finansines galimybes atitinkančios priteisto žalos atlyginimo dalies, nors per šį laikotarpį jis dirbo bei reguliariai gavo darbo užmokestį., tačiau neparodė geros valios ir noro iki teismo nustatyto termino atlyginti nors ir ne visą, tačiau bent ženklią dalį nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos. Pažymima, jog D. G. individualių pokalbių metu buvo motyvuotas ieškoti pajamų įpareigojimo nevykdymui. Toks nuteistojo elgesys rodo jo demonstruojamą nenorą vykdyti teismo įpareigojimo pagal turimas galimybes, ir savo asmeninių interesų iškėlimą virš nukentėjusiosios interesų. Nuteistasis nedėjo jokių pastangų, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis, ir dėl to nesikreipė į nukentėjusiąją. Nagrinėjant teikimą teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kai jam nebuvo žinoma, jog jis gali mokėti priteistą turtinę žalą dalimis, antstolis vykdo priverstinį nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos išieškojimą. Tarnybos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog D. G. buvo pasiūlyta sudaryti skolos mokėjimo grafiką, bet jis kategoriškai atsisakė tai daryti. Taip jis paaiškino, jog šiuo metu nedirba. Pasibaigus darbo santykiams, jokio kito darbo dar nesusirado, pajamų negauna. Šiuo metu nuteistojo šeimos pajamas sudaro tik tik socialinę išmoka vaikams. Teismo posėdyje pažymėjo, kad ketina atlyginti žalą nukentėjusiajai kai tik susiras darbą, pažada tinkamai vykdyti teismo skirtą įpareigojimą. Kadangi D. G. šiuo metu jis nedirba, tai rodo, kad jis ir toliau nevykdys teismo paskirto įpareigojimo atlyginti žalą nukentėjusiajai. Visos nustatytos bylos aplinkybės atskleidžia, jog nuteistasis yra abejingas turimiems įsipareigojimams, nesirūpino tinkamu priteistos turtinės žalos sumokėjimu, neatidavė net mažos dalies nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytos žalos dirbdamas ir gaudamas pajamas. Teismas įvertina ir nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką ir nukentėjusiąją, teismo posėdžio metu jis vistiek kaltino nukentėjusiąją dėl to, kad buvo kreiptasi į policijos pareigūnus dėl įvykio ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis kritiškai nevertina savo nusikalstamo veikimo pasekmių bei nesiekia jų ištaisyti.
Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas – nėra pakankamai efektyvi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams užtikrinti, nes nuteistasis galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą per teismo nustatytą terminą vis tik turėjo, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė, nedėjo jokių pastangų laikytis ir nesilaikė jam paskirto įpareigojimo, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas sudaro teisinę galimybę ją keisti areštu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą tenkinti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu D. G. paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. G. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusią nutartį.
Į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-08-13 iki 2018-08-14 (1 parą).
Skundas dėl teismo nutarties gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.