Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, išnagrinejusi pareiškejos S. J. (toliau – Pareiškejas) skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškejos skundas panaikinti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2010 m. sausio 22 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,

Aprašomoji dalis

nustate:

2010 m. sausio 18 d. Vilniaus rajono apylinkes prokuraturoje buvo gautas S. J. pareiškimas su prašymu pradeti ikiteismini tyrima buvusio sutuoktinio P. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. del savavaldžiavimo. Pareiškeja nurode, kad 2010-01-15, 16.40 val., grižusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ji bei jos sunus J. J. ir P. J. negalejo patekti i namus, nes buves sutuoktinis P. J., nieko nepasakes, pardave nama, kuriame pareiškeja gyveno su savo sunumis, o nauja savininke sudare sutarti su apsaugos tarnyba, kuri saugojo nama nuo pašaliniu. Pareiškejos teigimu, po santuokos su P. J. nutraukimo 1991 metais, ji gyveno kartu su vyru, vede bendra uki, 1996 m. jiems gime sunus Jurgis ir jie isigijo nama, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Didžioji dalis už nama sumoketu pinigu buvo pareiškejos, taciau nama savo vardu iregistravo P. J., name visa šeima su tam tikromis pertraukomis (del buvusiu sutuoktiniu nesutarimu, P. J. piktnaudžiavimo alkoholiu ir pan.) gyveno nuo 1997 m. pabaigos, apie du paskutinius metus su buvusiu sutuoktiniu pareiškeja nebendravo, tik gyveno po vienu stogu. 2010-01-15 grižusi iš darbo prie namo rado automobili su užrašu „Ekskomisaru biuras“, kiemo vartai buvo uždaryti, ant vartu kabejo dideles spynos, apsaugos darbuotojai pasake, kad namas yra parduotas, o nauja savininke J. T. pasamde apsauga, kad pašaliniai neieitu i nama. Pažymejo, kad apie tai, jog buves sutuoktinis ruoštusi parduoti nama ar jau butu ji pardaves, ji nieko nežinojo, iki tol niekas pareiškejos ir vaiku nepraše išsikraustyti iš namo.

2010 m. sausio 22 d. Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurore Audrone Pupeikiene prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal S. J. prašyma del P. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Prokurores teigimu, nors S. J. ir jos vaiku daiktai buvo išvežti, taciau nera duomenu, jog šiu asmenu atžvilgiu butu panaudota psichine ar fizine prievarta tuo tikslu ir tuo metu, nera jokiu duomenu apie dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams padaryma. Nutarime nurodoma, kad namo savininko P. J., kuris pardave savo turima turta, ar naujos namo savininkes J. T. veiksmuose del savavališko faktiškai name gyvenusiu, nors ten ir nedeklaravusiu savo gyvenamosios vietos S. J., J. J. bei name gyvenamaja vieta deklaravusio sunaus P. J., daiktu išvežimo, nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos, del vykdymo tikros ar tariamos teises, gincijamos kito asmens, galimai yra ATPK 188 str. numatyto administracinio teises pažeidimo požymiai.

Pareiškeja S. J. ši prokurores nutarima apskunde Vilniaus rajono apylinkes teismui. Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi Pareiškejos skundas buvo atmestas kaip nepagristas.

Apie teismo posedi pranešta Pareiškejai, jos atstovui, prokurorui, i skundo nagrinejima mineti asmenys neatvyko, prašymu atideti posedi negauta.

Susipažinus su teismui pateikta skundo nagrinejimo medžiaga, atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima medžiaga konstatuotina, kad pareiškejos S. J. skundas netenkintinas.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis, kuria atmestas S. J. skundas del prokurores A.Pupeikienes 2010 m. sausio 22 d. nutarimo pagristumo, yra teiseta ir pagrista, priimta nešališkai ištiriant esmines skundo aplinkybes, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymu nuostatu.

Pagal BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Iš šiu istatymo nuostatu seka, kad gavus informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika, paprastai visais atvejais turi buti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi buti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spresti, ar nusikalstama veika iš tikruju buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymiu. Atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (yra BPK 3 str. numatytu aplinkybiu del kuriu procesas negalimas) ar skunde nurodomi faktai, kuriu patikimumui nustatyti tyrimas nereikalingas del akivaizdaus tu faktu netikrumo.

Skunda nagrinejancio aukštesniojo teismo vertinimu, butinas preliminarus duomenu atitikimas Baudžiamajame kodekse reglamentuotoms nusikalstamu veiku dispozicijoms. Tiek prokurore, tiek teiseja atlike pareiškejos pateiktu duomenu analize ir nustate, kad pateiktuose duomenyse nera nusikalstamu veiku, del kuriu prašoma pradeti ikiteismini tyrima, požymiu, prieme sprendima, kad nera pagrindo pradeti ikiteismini tyrima. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad prokurore, atsisakydama pradeti ikiteismini tyrima, ir teismas, palikdamas galioti prokurores nutarima, priešingai negu nurodo pareiškeja, tinkamai taike BPK 168 str. nuostatas.

Tiek prokurore, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja teisingai nurode, kad nera duomenu, jog P. J. ir J. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiu. Pagal BK 294 str. savavaldžiavimas reiškia savavališka gincijamos ar pripažistamos, bet nerealizuotos savo ar kitos asmens tikros ar tariamos teises vykdyma nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos ir padarant dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams (BK 294 str. 1 d.), arba panaudojant psichine ar fizine prievarta nukentejusiajam ar jo artimam asmeniui (BK 294 str. 2 d.). Taigi, baudžiamasis istatymas numato dvi svarbias alternatyvias salygas nusikalstamai veikai konstatuoti: 1) nusikalstama veika padaryta didele žala asmens teisems ar teisetiems interesams arba 2) ji buvo daroma panaudojant psichine ar fizine prievarta nukentejusiajam ar jo artimam asmeniui. Kaip teisingai pažymejo prokurore ir ikiteisminio tyrimo teiseja, nei pareiškimo medžiagoje, nei pareiškejos skunde nera duomenu apie tai, kad del P. J. veiksmu pareiškejai yra padaryta didele žala arba jos ir judvieju su P. J. vaiku atžvilgiu buvo vartojama fizine ar psichine prievarta, kurie, kaip jau buvo mineta, yra butini nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str., sudeties elementai. Atkreiptinas demesys, kad tik skunde aukštesniajam teismui pareiškeja nurode, kad del šio ivykio nukentejusioji su vaikais patyre didele turtine ir neturtine žala, nes prarado vertingus asmeninius daiktus bei patyre dideli sukretima (šoka).

Medžiagos duomenimis nustatyta, kad 2010-01-15 pareiškeja S. J., o taip pat jos sunus P. J. ir J. J. negalejo patekti i nama, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kuriame ji gyveno kartu su buvusiu sutuoktiniu bei sunu tevu P. J., kadangi žemes sklypas su gyvenamuoju namu buvo parduoti J. T., kuri nepageidavo, kad i jai nuosavybes teise priklausanti nama pateiktu pašaliniai asmenys. Sprendžiant iš pareiškejos paaiškinimu ir skundo aplinkybiu, jos bei vaiku daiktai buvo išvežti ir rasti P. J. priklausanciame bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame pareiškeja ir jos nepilnametis sunus P. J. buvo deklarave savo gyvenamaja vieta. Jokiu duomenu apie kokia nors kita žala nei savo prašyme pradeti ikiteismini tyrima, nei skunde ikiteisminio tyrimo teisejui pareiškeja nenurode. Todel prokurore ir ikiteisminio tyrimo teiseja padare teisinga išvada, jog del galimo savavališko S. J. ir jos vaiku daiktu išvežimo iš aukšciau mineto gyvenamojo namo, namo savininko P. J., kuris pardave savo turta, ar naujos namo savininkes J. T. veiksmuose yra ATPK 188 str. numatyto administracinio teises pažeidimo požymiai.

Skunda nagrinejancio teismo vertinimu, pareiškejos aukštesniajam teismui paduoto skundo teiginiai del padarytos turtines žalos dydžio atmetami kaip nepagristi, nes pareiškejos pradiniame prašyme ir jo patikslinime bei skunde vienareikšmiškai keliamas tik atsakomybes klausimas del neteiseto gyvenamojo namo pardavimo, o ne neteiseto pareiškejai ir jos vaikams priklausanciu daiktu pervežimo. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad skundas aukštesniajam teismui formuluojamas taip, jog dideles turtines žalos atsiradimas susiejamas su pareiškejai ir jos vaikams priklausanciu daiktu, kurie buvo P. J. priklausanciame name, dingimu. Vienok, pacios pareiškejos patikslintame pareiškime buvo nurodyta, jog jai ir vaikams priklausantys daiktai buvo pervežti i P. J. priklausanti buta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atkreiptinas demesys, jog patikslintas pareiškimas surašytas praejus 6 dienoms nuo pirminio S. J. kreipimosi i pareigunus, todel atsižvelgiant i tarp pareiškejos ir jos buvusio sutuoktinio susiklosciusius konfliktinius santykius darytina išvada, kad pareiškeja turejo pakankamai laiko patikrinti, ar visi jai ir jos sunums priklausantys daiktai buvo pervežti iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ir pareiškime nurodyti apie ju dingima. Tuo tarpu apie tai net neužsimenama. Todel aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškejos teiginius, susijusius su jos atžvilgiu padarytais nusikaltimais valdymo tvarkai ar nuosavybei, nera pagrindo laikyti pagristais.

Aukštesnysis teismas taip pat pritaria ikiteisminio tyrimo teisejo išvadai, kad pareiškeja, manydama, kad P. J., nepagristai neleisdamas jai bei jos sunums gyventi žemes sklype bei gyvenamajame name, igytame, kaip ji teigia, už jos pacios pinigines lešas, neteisetai pardaves ši nekilnojamaji turta ir pan., galetu ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, reikšdama atitinkamus reikalavimus buvusiam sutuoktiniui P. J. bei dabartinei nekilnojamojo turto savininkei J. T. (pvz., del nuosavybes teisiu i nekilnojamaji turta ar jo dali pripažinimo S. J., del turto pripažinimo šeimos turtu, del i turto sukurima, išlaikyma idetu lešu priteisimo, nuostoliu atlyginimo, del S. J., kaip panaudos gavejos teisiu pažeidimo, del atitinkamo sandorio (sandoriu), kuriuo P. J. perleido nuosavybes teises i ginco nekilnojamaji turta, pripažinimo negaliojanciu ir pan.).

Teismo nutartis, kuria paliktas galioti prokurores nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, yra teiseta ir pagrista, nes S. J. prašymas pradeti ikiteismini tyrima yra nepagristas teises aspektu, t.y. pareiškime nurodytos veikos nera nusikalstamos. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigunas ar prokuroras privalo priimti sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Pažymetina, kad tik ištyrus ir ivertinus visas pareiškejos prašyme del ikiteisminio tyrimo pradejimo nurodytas aplinkybes apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek prokurore, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja išsamiai išnagrinejo pareiškejos nurodytas aplinkybes, del ju motyvuotai pasisake. Nepalankus pareiškejai prokurores ir ikiteisminio tyrimo teisejo procesiniai sprendimai negali buti vertinami formaliai, kaip pažeidžiantys pareiškejos teises ir baudžiamojo proceso istatymo nuostatas. Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis pagrista ir motyvuota.

Rezoliucinė dalis

nutare:

pareiškejos S. J. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.