Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino dalinai, parodė, kad 2017 m., gali būti rugpjūčio 4 d., (duomenys neskelbtini), kartu su kaimynu gėrė alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis nežino, kas jam pasimaišė, kas užėjo, kad taip įvyko, jis nelabai atsimena, kad puolė smaugti, nepamena, kad taip būtų buvę. Kad padarė nusikalstamą veiką, patvirtino tuo metu pas juos buvusi jo mama, taip pat sakė žmona. Kaltinamajam buvo sunku patikėti, bet, kadangi tai sakė mama, kuri alkoholinių gėrimų nevartoja, tai pat ir žmona, su kuria santykiai labai geri, jie vienas kitu pasitiki, todėl patikėjo. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime dėl šio įvykio nurodytas aplinkybes, tai yra, kad buvo užlaužtos rankos ir buvo smaugta. Pripažįsta, kad savo sutuoktinei suimdamas abiem rankom už kaklo ir smaugdamas, pargriovė ant grindų, užlauždamas rankas ir prispausdamas kojas, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Labai dėl to gailisi. Galėjo taip būti, kad kaltinamasis neatsimena dėl išgerto alkoholio kiekio.

Taip pat kaltinamasis parodė, kad 2018 m. birželio 10 d., 12.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prie televizoriaus gurkšnojo alų ir užmigo. Kai jis buvo pažadintas, pamatė pilną kambarį policininkų. Jam buvo pasakyta, kad jis sudavė į veidą savo sutuoktinei, nors, jo nuomone, tai negalėjo įvykti, nes jis miegojo. Negali patikėti, kad jis būtų galėjęs taip padaryti, nes jis žmoną myli, ją gerbia. Tuo metu jam buvo nustatyta 2,2 promilių girtumas, nes jis gėrė jau antrą dieną. Tą vakarą buvo išgėręs 6 skardines alaus. Dėl savo parodymų, kuriuose kaltinamasis nurodė sudavęs žmonai (1 t., b. l. 151), kaltinamasis parodė, kad dėl įvykio buvo apklaustas tą pačią dieną ir dar apklausos metu buvo girtas, nesuprato, ko jo klausė, todėl galėjo ir pasakyti, kad taip buvo. Ko jo tyrėjas klausė, tą jis ir sakė, nes buvo girtas. Jį tyrėja, remdamasi nukentėjusiosios parodymais, įtikinėjo, kad jis žmonai sudavė, todėl gal pas kaltinamąjį buvo atvirkštinė – neigimo puolimo reakcija. Dėl tuo metu buvusio didelio jo girtumo, jis sunkiai atsimena, kaip davė parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad jo santykiai su žmona buvo geri, nebuvo konfliktų. Gal jis per dažnai išgėrinėja, ir gal dėl to žmona taip pasakė (pastaba – pasakė policininkams, kad kaltinamasis jai sudavė). Kaltinamasis nurodė anksčiau problemų su alkoholiu neturėjęs, tačiau paskutiniu metu, grįžus iš užsienio, vis norisi atsipalaiduoti. To vakaro įvykius jis atsimena, tą vakarą žmonos jis net nematė.

G. Š. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena kartu, santykiai geri. 2017 m. rugpjūčio 4 d. jų namuose svečiavosi uošviai, vyras buvo išgėręs. Vakare bandant vyrą nuvaryti miegoti, buvo grumtynės, kurių metu vyras jai užlaužė ranką, kitą ranką uždėjo ant kaklo ir pargriovė ant grindų, taip sąlyginai sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu atėjo anyta ir viskas baigėsi. Sužalojimas padarytas nebuvo. Dėl šio įvykio su vyru susitaikė. Paskutiniu metu vyras turi problemų su alkoholiu. Tai tęsiasi jau gal metus laiko, ypač kai grįžta iš užsienio. Problemos dėl alkoholio prasidėjo po šio įvykio. Buvo ir prieš įvykį, bet nedaug. Mano, kad vyras išgėrinėja, nes, grįžus iš darbų užsienyje, namuose Lietuvoje važiuoti į darbą nereikia, nėra jokių reikalų. Iš užsienio grįžta kas 2-3 mėnesius, grįžęs namie būna įvairiai: dvi savaites, du mėnesius.

2018 m. birželio 10 d. vėl rado vyrą miegantį ant sofos, todėl labai pyko, nes pirmadienį turėjo būti darbų gynimas, birželio 14 d. turėjo būti jos 40 m. gimtadienis, o vyras girtavo, todėl, kadangi pati buvo išgėrusi, taip pat buvo išgėrusi vaistų, į tokią situaciją sureagavo neadekvačiai. Nukentėjusioji vėl varė vyrą miegoti, jis miegoti nėjo, jie prie išėjimo į lauką susistumdė, nukentėjusioji nurodė nesupratusi kaip viskas įvyko – ar ji išsprūdo, ar kitaip buvo, tačiau ji užkliuvo už laiptų ir griūdama tiesiog su veidu trenkėsi ant laiptų, vyras jai nesudavė. Pamačius kraują, jai susisuko galvoje, kad reikia kviesti policiją, nors jai nebuvo sukeltas joks fizinis skausmas. Nukentėjusioji paaiškino, kad, pamačiusi kokias negeroves, ir šiaip mėgsta kviesti policiją. Kadangi nukentėjusioji nervavosi, kad vyras išgėrinėjo svarbių įvykių išvakarėse, todėl išgėrė vyno, vaistų, iškvietusi policiją, paprašė pusseserės, kad ši nukentėjusiajai atneštų išgerti. Pusseserei atnešus viskį, nukentėjusioji jį išgėrė. Šio įvykio metu vyro stovis buvo toks, kad jis vargu ar kažką, kad tarp jų buvo konfliktas, atsimena. Kai atvažiavo policija, nukentėjusioji pasakė, kad ją mušė vyras, ir kad policija jį greičiau iš namų išvežtų. Nukentėjusioji paaiškino, kad išgėrusi vyno (buvo nugertas butelis), niekaip negalėjo nusiraminti, todėl, atėjusi į apačią, ragino, kad vyras eitų į viršų miegoti, jis nėjo, todėl nuo to viskas ir prasidėjo. Tuo metu nukentėjusioji nurodė buvusi afekto būsenoje, tik kitą dieną susivokė, kas įvyko: kad buvo ne taip, kad ji sukėlė paniką. Nurodė, kad ne nukentėjusioji kvietė policiją, o skambinosi pusseserei. Nukentėjusioji nurodė, kadangi vaikystėje matydavo išgėrinėjantį tėvą, ji neadekvačiai reaguoja į girtą vyrą.

Liudytojas A. B. parodė, kad teko važiuoti į smurtą artimoje aplinkoje, gali būti (duomenys neskelbtini). Atvykę pilietį rado gulintį lovoje, jo lūpa lyg buvo kruvina, moterį – sėdinčią greitojoje. Atvykus į vietą, užpildomi dokumentai, kas buvo rasta. Sužalojimus, kuriuos mato ant žmogaus, pažymi ant pildomuose dokumentuose nupiešto žmogeliuko. Smurtą patyręs asmuo paaiškina, kas nutiko: ką tas žmogus pasako, tą jie parašo. Pirminė informacija apie įvykį matoma iš kompiuterio. Greitojoje sėdėjusi A. Š. buvo susijaudinusi, nuo jos jokio kvapo liudytojas nejautė, ką ji pasakojo, liudytojas įrašė į tarnybinį telefoną, jos nosis lyg buvo kruvina. Paaiškino, kad tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 71, 72) užrašytas aplinkybes, kad G. Š. ranka sudavė pilietei A. Š. į veido sritį, liudytojas užrašė pagal pilietės žodžius. Patruliai, reaguodami į įvykį, pirmiausiai atvažiuoja į vietą, surašo tarnybinį pranešimą, tada jau atvažiuoja operatyvinė grupė: jie atvažiuoja į tą pačią vietą ar į Klinikas. Patruliai sulaiko įtariamą pilietį ir nuveža jį į valdybą. Tuo patrulių darbas ir baigiasi.

Liudytoja M. Z. parodė, kad kaltinamojo neprisimena. Parodė, kad apklausinėjant žmogų, jam būna išaiškinamos teisės ir pareigos, įteikiamas pranešimas apie įtarimą, ji perskaito pranešimą apie įtarimą, paklausia asmens, ar prisimena įvykį, ar taip buvo, ar pripažįsta ir klausia žmogų apie tą įvykį, dėl kurio žmogus yra įtariamas. Žmogus pasakoja, būna paklausinėjamas smulkiau, pavyzdžiui, kiek smūgių sudavė, į kurias vietas. Iš jo žodžių liudytoja rašo apklausą ir žmogus pasirašo, kad surašyta teisingai. Dažniausiai duodama perskaityti ir žmogus pasirašo ant apklausos priedo. Būna, kad kiti žmonės nemato ar atsisako skaityti, tada liudytoja perskaito ir duoda pasirašyti, kad surašyta teisingai. Jos praktikoje dar nėra pasitaikę atvejų, kad žmonės būtų sakę, jog blogai jaučiasi. Jei žmogus atsisako duoti parodymus, tai protokole būna parašoma, kad atsisako. Dažniausiai žmonės linkę duoti parodymus; ką jie pasako, tą liudytoja užrašo. Piliečiai neblaivūs nebūna, nes apklausa būna jau po 24 val., tai jau būna išsiblaivę, iš karto po įvykio neapklausinėjami. Tačiau nėra niekur nurodyta, kad negalima apklausti neblaivų žmogų. Remiantis žmogiškuoju faktoriumi, vertina, ar žmogus blaivas. Jei matyti, kad žmogus adekvatus, rišliai dėsto mintis, nekyla įtarimų, kad neblaivus, tada jis apklausinėjamas. Dažniausiai būnam, kad žmogus smulkių aplinkybių neprisimena, tai tada liudytoja surašo, kad dėl išgerto alkoholio kieko negali nurodyti. Liudytoja nerašo apklausos iš savo žodžių. Ruošdamasi apklausai, liudytoja perskaito nukentėjusio asmens pareiškimą ir iš to pareiškimo surašo pranešimą apie įtarimą, jai netenka bendrauti su nukentėjusiąja, visos smulkmenos jai nebūna žinomos. Ji dirba NVRS – nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Šio skyriaus pareigūnai važiuoja į įvykį, surenka medžiagą, išsiunčia pranešimus prokurorui, kitą dieną apsiklausia įtariamą asmenį, paskui byla jau perduodama pagal apskritį ir ją tiria tyrėjai, taigi bylos baigtimi ji nėra suinteresuota. Jei smurtas būna vakare, laikinojo sulaikymo protokolą surašo vienas pareigūnas, liudytoja ryte atėjusi į darbą surašo pranešimą apie įtarimą. Nebūna taip, kad ji ir į įvykį važiuotų, ir pareiškimą priimtų iš nukentėjusiosios, ir uždarytų įtariamą asmenį. Prie bylos dirba daug žmonių.

Liudytoja R. P. parodė, kad ji dirba nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Kai yra gaunamas iš BPC pranešimas apie įvykį, į jį reaguoja patruliai: jie, nuvykę į įvykį, išsiaiškina primines aplinkybes ir tada praneša nusikalstamų veikų registravimo skyriui, ar reikia važiuoti. Jei yra smurtas artimoje aplinkoje, patruliai, jei pasitvirtina smurtas, smurtaujantį asmenį pristato į operatyvaus valdymo skyrių, į budinčią dalį, praneša, kad pasitvirtino smurtas ir tada jau vyksta nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Šie pareigūnai nuvykę išsiaiškina įvykio aplinkybes su nukentėjusiąja ir pildo procesinius dokumentus – pareiškimą, apklausas, įvykio apžiūras, jei yra sužalojimai, tai išduodama užduotis į teismo medicinos ekspertizių skyrių. Grįžus į darbo vietą, pradedamas ikiteisminis tyrimas, smurtautojas sulaikomas 48 val., byla perduodama budėtojui, kuris perduodą bylą viršininkui ir byla išsiunčiama pagal teritorinį komisariatą. Toliau nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai nieko nedirba.

Vykdant nukentėjusiojo apklausą, nukentėjusysis būna įspėjamas dėl melagingų parodymų, jam užduodami klausimai apie įvykio aplinkybes. Šiame protokole nėra grafos, kad jis parodymus perskaitė, surašyta teisingai. Nukentėjusysis pasirašo paskutiniame lape.

Liudytoja nurodė, kad nepamena 1 t., b. l. 60–61 užfiksuotos A. Š. apklausos, prisimena, kad nukentėjusioji buvo apklausinėjama Klinikose, skubios pagalbos skyriuje. Protokole nėra grafos, kur atliekama apklausa, tačiau yra nurodyta laikas.

Jei apklausinėjamas asmuo blogai jaučiasi, tam asmeniui leidžiama nusiraminti, jei asmuo jaučiasi neadekvatus ir labai susijaudinęs, tai jo neapklausinėja. Tada surašo išsamų tarnybinį pranešimą dėl nukentėjusiojo elgesio ir veiksmų, dėl ko negalima atlikti procesinių veiksmų. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal faktą – pagal patrulių tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tada jau asmenį apklausinėja toliau tyrimą vykdantis tyrėjas. Įtarimas turi būti pareikštas per parą laiko. Jei asmuo neišsiblaivo, surašomas tarnybinis pranešimas, tada jau sprendžia vyresnysis tyrėjas, bet šiaip asmenys išsiblaivo, neblaivaus asmens neapklausinėja. Ar asmuo blaivus, ar ne, matosi iš asmens veiksmų, nesančio kvapo, kartais paprašoma budinčiojo nustatyti, ar asmuo blaivas.

Liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (1 t., b. l. 109–110), kad 2018 m. birželio 10 d. gavo nurodymą nuvykti į LSMU Kauno klinikas, nes čia yra atvežta moteris, kuri nukentėjo dėl smurto artimoje aplinkoje. Jai buvo žinoma tik tiek, kad vyras smurtavo prieš savo žmoną. Ką pasakojo pati nukentėjusioji A. Š., liudytoja neprisimena, tačiau pareiškime užrašė visas aplinkybes, kurias pati nukentėjusioji A. Š. nurodė.

Liudytoja A. B. parodė, kad santykiai su A. Š. ir G. Š. normalūs, bendrauja šeimomis. Galėjo būti 2018 m. birželio 10 d., būnant sode, esančiame (duomenys neskelbtini), naktį jai paskambino A. Š. ir liudytoja tiksliai nesuprato, ką ši pasakė: ar kad susistumdė, ar nukrito, ir paprašė, kad liudytoja ateitų pas ją į namus. A. Š. kalbėjo nelabai rišliai, buvo sunku suprasti. Atėjusi pas A. Š. į namus, liudytoja rado ją sėdinčią ant kėdės, pamatė, kad yra kraujo, A. Š. rišliai nepaaiškino, kas atsitiko, todėl ar liudytoja pati nusprendė, ar A. Š. paprašyta, iškvietė policiją. Laukiant, kol atvyks policija, A. Š. prašymu, davė pastarajai išgerti apie 100 g viskio ar brendžio. Liudytoja nurodė, kad nelabai atsimena aplinkybes, nes praėjo nemažai laiko, ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę, mano, kad tuo metu gerai atsiminė aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 106-107) liudytoja parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. 00.00-00.30 val. jai į mobilųjį telefoną paskambinusi A. Š. pasakė, kad G. Š. jai sudavė ir prašė, kad liudytoja greičiau ateitų, nes A. Š. nežino, ką daryti. Atrodė, kad A. Š. skambino būdamas strese. Nuėjus pas A. Š. į namus, liudytoja pamatė, kad A. Š. veidas yra kruvinas. Tiksliai ką sakė A. Š., liudytoja negali pasakyti, nes ji pati buvo pati dideliame strese. Liudytoja iš karto iškvietė policijos pareigūnus. A. Š. iš viso praktiškai nešnekėjo. A. Š. paprašyta, liudytoja pastarajai davė išgerti apie 100 g viskio, kad nuimti stresą ar skausmą. Liudytoja A. Š. lydėjo kartu iki ligoninės.

Liudytoja posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, kai ją ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo, ji nekreipė per daug dėmesio, kaip jos parodymai buvo užrašyti. Šiuo metu neatsimena, kokius tuo metu davė parodymus, gal A. Š. ir sakė, kad pastarajai sudavė. Tuo metu liudytoja nurodė davusi teisingus parodymus. Pagarsinus liudytojos skambučio bendrajam pagalbos centrui stenogramą (kurioje liudytoja nurodė, kad vyras rankomis sumušė moterį, 1 t., b. l. 82), A. B. nurodė, kad tuo metu turbūt A. Š. klausė ir iš jos pasakymų suprato, kad jai vyras sudavė, arba gal tai buvo pasakyta pačios liudytojos iniciatyva. Kai ji buvo atėjusi pas A. Š., pastarosios kalba buvo nerišli, mintis dėstė padrikai.

2017 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios A. Š. parodymai apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 22.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir neblaivaus sutuoktinio G. Š. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis ją smaugė, pagriovė ant grindų, užlaužė rankas, prispaudė kojas ir neleido jai atsistoti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio metu namuose buvusios jų mažametės dukros B. Š. ir I. Š. konflikto nematė, kadangi miegojo (1 t., b. l. 14–15).

2018 m. birželio 10 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios A. Š. parodymai apie tai, kad 2018 m. birželio 10 d., apie 00.40 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji paprašė G. Š. eiti į miegamąjį miegoti, nes pastarasis buvo šiek tiek išgėręs, tačiau jis, atsistojęs nuo lovos, susinervino ir su rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl patirto skausmo su medikais ji atvyko į LSMUL skubios pagalbos skyrių. Prašo dėl sukelto fizinio skausmo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 60–61).

2018 m. birželio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 m. birželio 10 d., apie 00.30 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini)., A. Š., kurios nosis buvo ištinusi, kraujavo, paaiškino, kad pilietis G. Š., būdamas efekto būsenos, ranka sudavė pastarajai į veido sritį. GMP darbuotojų manymu, jog A. Š. yra lūžusi nosis, ji išvežta į Kauno klinikas (1 t., b. l. 71–72).

2018 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65–68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2110/2018(02) nurodyta, kad A. Š. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Išvadoje užfiksuoti medicininių dokumentų duomenys: LSMUL Kauno klinikų ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (priėmimo skyriaus) statistinėje kortelėje užfiksuota 2018 m. birželio 10 d. nustatyta diagnozė: nosies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas; pacientės teigimu, sumušė vyras per veidą; skauda dešinėje veido pusėje, nosį (1 t., b. l. 103).

2018 m. birželio 27 d. apžiūros protokolu apžiūrėti garso įrašai, 2018 m. birželio 21 d. gauti iš Bendrojo pagalbos centro, surašytos pokalbių stenogramos (b. l. 81–82), iš kurių matyti, kad pareigūnams skambina moteris, prisistačiusi A. B. ir praneša, kad vyras rankomis prie vaikų sumušė moterį, kuriai iš nosies bėga kraujas (1 t., b. l. 78–82).

2018 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie įkelti į policijos registruojamų įvykių registre atsidarius ROIK 0118000298224. Protokole užfiksuota, kad policijos registruojamų įvykių registre atsidarius ROIK 0118000298224 ir paspaudus „PATIKRINIMAS“ langelį, matomi įkelti vaizdo įrašai, pavadinimu „VID_20180610_005027.mp4“, „VID_20180610_005318.mp4“. Vaizdo įraše „VID_20180610_005027.mp4" filmuojamas vaizdas greitosios medicinos pagalbos automobilyje, jame sėdi nukentėjusioji A. Š.. Ji prie veido, nosies srities, laiko prispaudusi šaltą ledo kompresą. A. Š. sako „nieko nenutiko“, vyriškas balsas klausia „mušė vyras?“, A. Š. atsakė „nu nesumušė vyras, tiesiog situacija tokia, kad privedė prie to, kas yra“, vyriškas balsas klausia „nu tai ką, sudavė smūgį į veidą?“, A. Š. atsako „nu tai turbūt, nu“. Vyriškas balsas klausia „kiek smūgių? Kumščiu, su rankomis, delnu? Vieną?“ A. Š. atsako „Nežinau“. Vyriškas balsas sako „Neatsimena, bet tai padarė jūsų vyras, taip?“ Vyriškas balsas „Vyro vardas?“ A. Š. „Išjunkit tą kamerą“, vyriškas balsas „Aš negaliu“, A. Š. atsakė „tai aišku, mano vyras, tai..“. Vaizdo įrašo pabaiga. Paleidus kitą įrašą "VID_20180610_005318.mp4" matome filmuojamą vaizdą kambario patalpoje, kurioje ant sofos sėdi įtariamasis G. Š.. Vyriškas balsas klausia „kas nutiko su žmona. Mušėtės ar susipykot tiktai?“. G. Š. atsakė „susipykom“. Vyriškas balsas klausia „Naudojot smurtą ar ne?“ G. Š. atsakė „Ne“. Vyriškas balsas sako „Nenaudojot“. Vyriškas balsas toliau klausia „Kas lūpai buvo. Kraujuojanti. Reikia greitosios?“. G. Š. atsakė „Kad nieko nereikia“. Vyriškas balsas klausia „Nemušei žmonos“ G. Š. atsakė „Ne“ (1 t., b. l. 83–86).

2017 m. rugpjūčio 4 d. Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 6742 nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. 23.47 val. G. Š. nustatytas 2,54 promilių girtumas (1 t., b. l. 168).

2018 m. birželio 10 d. Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 10211 nurodyta, kad 2018 m. birželio 10 d. 1.28 val., G. Š. nustatytas 2,22 promilių girtumas (1 t., b. l. 177).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2018 m. birželio 10 d., radusį girtą vyrą miegantį ant sofos, labai pyko dėl jo girtavimo, varė vyrą eiti miegoti į lovą, jam neinat, jie prie išėjimo į lauką susistumdė, nukentėjusioji išsprūdo ar kitaip buvo, tačiau ji užkliuvo už laiptų ir griūdama tiesiog su veidu trenkėsi ant laiptų, vyras jai nesudavė. Pamačius kraują, jai susisuko galvoje, kad reikia kviesti policiją, nors jai joks fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Kadangi nukentėjusioji nervavosi, kad vyras išgėrinėjo svarbių įvykių išvakarėse, todėl išgėrė vyno, vaistų, viskio bei, būdama afekto būsenoje, atvažiavusiai policijai pasakė, kad ją mušė vyras, ir kad policija jį greičiau išvežtų iš namų. Tik kitą dieną nukentėjusioji susivokė, kas įvyko: kad buvo ne taip, kad ji sukėlė paniką.

Nors nukentėjusioji aiškino savo pirminių, pasak jos, neteisingų parodymų davimo motyvus, tai yra, kad ji dėl vyro neblaivumo jai svarbių įvykių išvakarėse labai susinervavo, dėl to išgėrė vaistų, alkoholio, dėl ko buvo afekto būsenoje, norėjo, kad policija vyrą greičiau išvežtų iš namų, tačiau teismas vis tik neturi pagrindo netikėti ir abejoti A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų pirminių parodymų nuoširdumu bei tikrumu:

liudytojas A. B. parodė, kad, nuvykus pagal iškvietimą, rado greitojoje sėdinčią susijaudinusią nukentėjusiąją A. Š., kurios nosis buvo kruvina, kuri nurodė, kad G. Š. ranka sudavė pilietei A. Š. į veido sritį;

liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. birželio 10 d. naktį paskambinusi A. Š. prašė liudytojos ateiti, nurodžiusi, kad G. Š. jai sudavė. Nors liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad tuo metu A. Š. kalbėjo nerišliai, ją buvo sunku suprasti, kad liudytoja telefoninio pokalbio metu tiksliai nesuprato, ką ši pasakė: ar kad susistumdė, ar nukrito, tačiau liudytoja A. B. nurodė, kad posėdžio metu jau nelabai atsimena įvykio aplinkybių, nes praėjo nemažai laiko, ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę, mano, kad tuo metu gerai atsiminė aplinkybes, nors teigė apklausinėjama ikiteisminio tyrimo metu ji nekreipė per daug dėmesio, kaip jos parodymai buvo užrašyti, tačiau tuo metu davė teisingus parodymus. Be to, Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2018 m. birželio 10 d. 00.18 val. užfiksuoto pagalbos prašymo stenogramoje (1 t., b. l. 81–82) užfiksuotas liudytojos A. B. prašymas iškviesti policiją, nurodant, kad vyras prie vaikų rankomis sumušė moterį, kuriai iš nosies bėgo kraujas. Liudytoja A. B. vėlgi nurodė, kad tokias aplinkybes nurodė, nes galimai taip suprato iš A. Š. pasakymų;

liudytoja R. P. parodė, kad šio įvykio nukentėjusioji buvo apklausinėjama Klinikose, skubios pagalbos skyriuje; liudytoja paaiškino, kad jei apklausinėjamas asmuo blogai jaučiasi, tam asmeniui leidžiama nusiraminti, jei asmuo jaučiasi neadekvatus ir labai susijaudinęs, tai jo neapklausinėja.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji buvo apklausta 2018 m. birželio 10 d. 2.20 val., apklausa baigta 2.47 val., taigi, nukentėjusioji buvo apklausinėjama po įvykio praėjus beveik dviems valandoms ir akivaizdu, kad pareigūnė su nukentėjusiąja kuo puikiausiai susikalbėjo, priešingu atveju būtų užfiksuota, kad nukentėjusioji galimai yra šoko būsenoje ir nėra galimybės jos apklausti.

Liudytojai R. P., A. B., A. B. negalėjo suabejoti nukentėjusiosios A. Š. parodymų nuoširdumu, kadangi nukentėjusioji, pasakodama šiems asmenims apie įvykį, buvo susijaudinusi, verkė. Kaip matyti iš nukentėjusiosios ir liudytojos A. B. pasisakymų, santykiai tarp jų ir kaltinamojo visad buvo normalūs, jie bendravo šeimomis, taigi nukentėjusioji neturėjo pagrindo liudytojai A. B. apkalbėti savo vyro, nurodant nebūtas aplinkybes.

Be to, nukentėjusiajai būnant gydymo įstaigoje, jau praėjus beveik dviems valandoms po įvykio, jau nesant reikalingumo išvežti vyrą iš namų, praėjus pirminei streso būsenai, LSMUL Kauno klinikų gydytojams nukentėjusioji vėlgi paaiškino, kad ją sumušė vyras per veidą (1 t., b. l. 103, specialisto išvada Nr. G2110/2018(02)).