Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.1.; 1.2.25.5; 2.12.1.4; 2.12.1.9

2025 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Ginto Pikčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Skuode, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba MB „G. m.“, el. p. (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu 40MGL (1506 Eur) dydžio bauda, kuri išieškota 2025 m. gegužės 16 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 2.09 val., Kretingos r., Padvarių k., Salantų gatvėje, vairavo automobilį „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir jam 2025 m. rugpjūčio 16 d., 2.38 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas.

Be to, J. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 2.09 val., ties namu (duomenys neskelbtini), Padvarių k., Kretingos r., neblaivus vairuodamas automobilį „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į aplinkos daiktus ir taip kartu važiavusiai nukentėjusiajai E. M. padarė daugybines poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus rankose ir kojose, odos nubrozdinimus nosyje, nosikaulių lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d. su žmona E. M. brolio vestuvėse sodyboje (duomenys neskelbtini), Kretingos r. vartojo alkoholinius gėrimus, pats gėrė degtinę, alų. 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 2 val., nusprendė važiuoti į namus. Su žmona įsėdo į automobilį „BMW“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas žmonos vardu, tačiau yra bendras turtas, įgytas santuokos metu. Vairavo automobilį, E. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, ji važiuojant užmigo. Važiuojant Padvarių k., Salantų gatve, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo, kad kelias pasisuka kairiau ir, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo į griovį, atsitrenkė į tvorą. Kartu važiavusi žmona patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be kaltinamojo J. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji E. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d. vyko sutuoktinio J. M. brolio vestuvės sodyboje (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Su sutuoktiniu J. M. vartojo alkoholinius gėrimus. 2025 m. rugpjūčio 16 d., gal apie 1.00 val., su J. nusprendė važiuoti į namus. Automobilis BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu už bendrus pinigus. Sėdo į priekinę keleivio sėdynę, o J. - už vairo. Kadangi buvo neblaivi, automobilyje užmigo. Atsibudo, kai pajuto, jog automobilis kažkur juda nevaldomas ir trankosi. Automobiliui taip judant, kūnu trankėsi į vidaus detales. Viskas vyko labai greitai, netrukus automobilis sustojo. Išlipo, išsigandusi lakstė aplinkui ir šaukė J.. Neprisimena kur nubėgo ir ką darė, kada atvyko GMP ir policija. Atsibudo kitą dieną namuose, J. papasakojo, kad nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. J. pretenzijų neturi.

Iš 2025 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, jog 2025 m. rugpjūčio 16 d., 2.09 val., adresu (duomenys neskelbtini), Padvarių k., automobilio vairuotojas, J. M., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, trenkėsi į namo esančio (duomenys neskelbtini) tvorą ir įvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu automobilio keleivio vietoje sėdėjusi E. M. nukentėjo ir dėl patirtų sužalojimų buvo pristatyta į Klaipėdos universiteto ligoninę detaliai apžiūrai.

Iš 2025 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 807/2025 (03) nustatyta, kad E. M. konstatuoti sužalojimai: daugybinės poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai rankose ir kojose, odos nubrozdinimai nosyje, nosikaulių lūžiai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2025 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d., 1.59 val., iš Klaipėdos apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėja girdėjo kelyje didelį garsą, po to kelyje pamatė moterį kruvinu veidu, kas nutiko, neaišku, galimai eismo įvykis, praneša pravažiuojanti, mato vieną sudaužytą. Ar viduje yra prispaustų, nežino. Atvykus pranešime nurodytu adresu, pastebėti GMP medikai, kurie su neštuvais ėjo krūmų link. Kaip vėliau nustatyta, krūmuose gulėjo E. M., kuri į jai užduodamus klausimus neatsakinėjo, jai kraujavo nosis, o fizinei būklei įvertinti, ji skubiai buvo išvežta į Klaipėdos universiteto ligoninę. Aiškinantis įvykio aplinkybes, ties namu esančiu (duomenys neskelbtini), griovyje buvo pastebėtas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Artėjant link minėto automobilio, įvykio vietoje buvęs vienas iš gelbėtojų nurodė, kad vyras stovintis šalia automobilio ant pėsčiųjų tako yra vairuotojas, kaip vėliau nustatyta - J. M.. Paklausus J. M., ar tai jis vairavo automobilį, pastarasis atsakė teigiamai bei nurodė, kad yra pavartojęs alkoholinių gėrimų. Vedant J. M. link tarnybinio automobilio, jis vis kartojo: „ką aš padariau, ką aš padariau“. Paklausus, kada paskutinį kartą šis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis nurodė, kad prieš 1 val. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKA - 0050, patikros Nr. 2265560 2 val. 21 min. J. M. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o antru pūtimu - 2 val. 38 min. - 1,85 promilių neblaivumas. Paklausus J. M., kaip įvyko eismo įvykis, pastarasis nurodė, kad jam švenčiant draugų vestuves, jis sukonfliktavo su žmona E. M. ir nusprendė automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti namo. Važiuojant vingiuotame kelio ruože J. M. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, trenkėsi į namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą ir įvažiavo į griovį. J. M. teigė, jog su automobiliu jis važiavo apie 90 km/h greičiu. Įvykio vietoje buvusi pranešėja J. J., būdama savo namuose išgirdo didelį triukšmą. J. J. paaiškino, kad išėjusi į savo kiemą ji pamatė, kaip laukų pusės link bėga moteris, kurios veidas kruvinas. Įvykio vietoje taip pat buvo J. M. ir E. M. draugė M. V., kuri paaiškino, kad jai būnant vestuvėse, ji pamatė, kaip akivaizdžiai neblaivūs J. M. ir E. M. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tai pamačiusi, M. V. apie tai pranešė savo vyrui ir savo blaiviam sūnui R. V. ir paprašė minėtą automobilį sekti iš paskos. Sekant automobilį, pastarasis nusuko nežinoma kryptimi, tačiau netrukus važiuojant Salantų g., ji pastebėjo griovyje esantį E. M. automobilį. Paklausus M. V., ar ji matė, kas sėdėjo automobilio vairuotojo pusėje, pastaroji nurodė, kad nematė. J. M. sutiko, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretinga.

Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WBAPX31080CX41373, savininkė yra E. M.. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyt analogiško automobilio „BMW 5ER REIHE“, 2008 m. gamybos rinkos vertė su PVM – 5 140 Eur.

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d., 2.21 val. J. M. nustatytas 1,98 promilių, 2.38 val. - 1,85 promilių neblaivumas. J. M. su tyrimo rezultatais sutiko pasirašydamas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai. Priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, turi būti kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad J. M. 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 2.09 val., Kretingos r., Padvarių k., Salantų gatvėje vairavo automobilį „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kai alkotesteriu jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pažeisdamas KET 9 ir 127 punktų reikalavimus, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į aplinkos daiktus ir taip kartu važiavusiai nukentėjusiajai E. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei BK 281 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę J. M., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui - vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamasis dirba, vedęs, nukentėjusioji E. M. pretenzijų kaltinamajam dėl patirtų sužalojimų neturėjo.

Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, aptartus kaltinamąjį J. M. charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies bei 281 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Kadangi veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, kaltinamajam skirtinos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, įvertinus kaltinamojo prašymą bei jam skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nustatomas ilgesnis baudos mokėjimo terminas nei įstatyme numatytas minimalus, įpareigojant kaltinamąjį paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad J. M. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, J. M. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 18 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje.

BK 72 straipsnio 5 dalies norma siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo.

Nustatyta, kad J. M. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsižvelgiant į automobilio „BMW520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būklę po eismo įvykio, šis automobilis buvo grąžintas savininkei nukentėjusiajai E. M.. Ir nors kaltinamasis J. M. vairavo automobilį, kuris bylos duomenimis yra šeimos turtas, tačiau darydamas nusikalstamas veikas (vairuodamas minėta automobilį neblaivus ir tuo pačiu padarydamas neatsargų nusikaltimą, kurio metu nesunkiai sutrikdyta jo sutuoktinės sveikata), kaltinamasis eismo įvykio metu minėtą automobilį nepataisomai apgadino. Automobilio sugadinimas buvo tiesioginis J. M. pavojingo nusikalstamo elgesio rezultatas, t. y. paties kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmė. Kadangi nepataisomai apgadinto automobilio konfiskuoti netikslinga, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, neatsižvelgiant į tai, kad įvykus eismo įvykiui automobilis buvo nepataisomai sugadintas.

Nors prokuroras siūlo iš kaltinamojo konfiskuoti automobilio „BMW520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3000 eurų, tačiau iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, matyti, kad analogiško 2008 metų gamybos automobilio rinkos vertė Lietuvoje su PVM yra 5140 Eur.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies norma siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo. Nors 2025 m. gegužės 8 d. pirkimo - pardavimo sutartimi E. M. „BMW520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 3000 eurų, tačiau konfiskuotino automobilio įsigijimo kaina negali būti tapatinama su automobilio verte. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir panašiai. Todėl, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad konfiskuotino automobilio „BMW520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra mažesnė už VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą vidutinę tokio automobilio rinkos vertę, nepateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė su PVM - 5140 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas, specialiosios teisės sustabdymas – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį - 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. M. paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą J. M. savanoriškai privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - ir iš jo valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 140 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.