- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-557-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01333-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį - 2 339 Lt, užmokestį už elektros energiją ir vandenį - 202,05 Lt, delspinigius - 370,27 Lt, pašto išlaidas - 5,28 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2009-04-20 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė išnuomojo atsakovui butą, esantį Arnionių I k., Molėtų rajone, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį ir kitus nuomos sutartyje nustatytus mokėjimus pagal sutarties sąlygas. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento - 2009 04 20. Atsakovas nuo šios dienos sutartinių įsipareigojimų nevykdė - nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio ir užmokesčio už elektros energiją ir vandenį. 2009-09-01 ieškovė išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriuo nustatė 10 dienų terminą įsiskolinimui sumokėti. Atsakovui įsiskolinimo nesumokėjus, nuomos sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovė prašo patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pripažino, kad nuomos sutartį su ieškove pasirašė, tačiau nurodė, kad ši sutartis buvo pasirašyta suklystant ir pačiai ieškovei neįvykdžius esminių šios sutarties sąlygų, t.y. neperdavus nuomos objekto, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti už buto nuomą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovo teigimu, jis laukė, kada ieškovė jam priėmimo-perdavimo aktu perduos ginčo butą, tačiau ieškovei to nepadarius, atsakovas vėliau susirado kitą butą. Ieškovei neįrodžius, jog ginčo butą atsakovui perdavė, ieškinys, atsakovo nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-18 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 339 Lt gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, 202,05 Lt už elektros energiją ir vandenį, 370,27 Lt delspinigių, 5,28 Lt pašto išlaidas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą- 2 916,60 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010 02 08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė 887,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad nuomos sutartis yra konsensualinė, tad pasirašydamas sutartį, atsakovas įgijo sutartyje numatytas teises ir prisiėmė prievoles, kadangi nuomos sutarties 4.1. p. nurodyta, jog sutartis pradeda galioti nuo sutarties pasirašymo momento ir joje nėra numatytas kitoks nuomos sutarties įsigaliojimo laikas, todėl atsakovo nurodytas aplinkybės apie būtinybę šalims raštu įforminti išnuomoto buto perdavimą atmetė kaip nepagrįstas. Teismo nuomone, atsakovo argumentai, kad išnuomotas butas nebuvęs jam perduotas, kad atsakovas šiuo butu nesinaudojęs, neatleidžia atsakovo nuo prievolės sumokėti nuomos mokestį ir su buto nuoma susijusius mokėjimus. Teismas pabrėžė, kad atsakovas pripažino, jog butas Arnionių I kaime jam buvo reikalingas, o atsakovui nurodžius, kad jis vėliau susirado kitą butą, teismas laikė neįtikėtinu, kad turėdamas teisę ir galimybę gyventi išsinuomotame ieškovės bute, atsakovas būtų ieškojęs kito būsto. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie tai, kad atsakovo vadovaujama įmonė ieškovės buto nuomos laikotarpiu vykdė statybos rangos darbus Arnionių I k., Molėtų rajone, kur yra nuomos sutarties objektas - ieškovės butas bei ieškovės sesers parodymus, kad nuo 2009 m. pavasario kelis kartus ji buvo sutikusi atsakovą namo, kuriame yra ieškovės butas, laiptinėje, teismas sprendė, kad netikėti liudytojos, kuri teismo posėdžio metu davė priesaiką, parodymais, nėra pagrindo, tad visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turėjo interesą (darbo reikalais) nuomotis ieškovės butą ir šį butą nuomojosi (buvojo namo, kuriame nuomos sutarties dalykas, laiptinėje po to, kai buvo sudaryta nuomos sutartis). Teismo nuomone, ilgas atsakovo nemokėjimo už išsinuomotą butą laikotarpis nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu atsakovo poziciją, taip pat pastebėjo, kad toli nuo didmiesčių esantį būstą sunku išnuomoti, todėl ieškovės pakantumas ilgalaikiam atsakovo prievolių nevykdymui yra atitinkantis realijas elgesys. Teismas pažymėjo, kad analogiškas atsakovui protingas asmuo, sudaręs nuomos sutartį, įsigaliojusią nuo jos pasirašymo momento, nedelsdamas pasirūpintų jos nutraukimu, jei neketintų naudotis išsinuomotu daiktu. Atsakovas šių veiksmų neatliko, todėl visą sutarties galiojimo laikotarpį turi vykdyti iš sutarties kylančias prievoles.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinio netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą iš esmės grindžia atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais - neginčija, kad norėjo išsinuomoti butą netoli Molėtų, tačiau pakartotinai nurodo, kad ieškovės butu nesinaudojo, kadangi turėjo kitas galimybes apgyvendinti savo vadovaujamos įmonės darbuotojus. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad jis statybos darbų metu buvo išsinuomavęs vagonėlius, tinkamus žmonėms pernakvoti. Šių aplinkybių ir įrodymų teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino, todėl, apelianto nuomone, tai laikytina sprendimo trūkumu ir nevisapusišku visų aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais aiškinant ginčo sutarties 1.1. punktą, kuriame, jo nuomone, aiškiai nurodyta, kad ieškovė buvo įsipareigojusi perduoti apeliantui butą - apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog net ir ieškovei neperdavus buto atsakovui, pastarajam kyla pareiga mokėti nuomos mokestį už šį butą. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad nedelsiant po sutarties pasirašymo jis pranešė ieškovei, kad jam jos butas nėra reikalingas ir kad reikia įforminti nuomos sutarties nutraukimą. Apelianto teigimu, ieškovė telefonu jam pranešė, kad dėl to nėra jokių kliūčių ir ji viską sutvarkysianti. Taip pat ji pranešė neprieštaraujanti, kad šalys taikiai išsiskirtų. Apeliantas teigia patikėjęs ieškove ir pagrįstai laikęs, kad su ieškove jo nebesieja jokio nuomos teisiniai santykiai. Apeliantas taip pat nurodo ieškovę esant nesąžininga, kadangi ji turėjo reikalauti nesumokėto nuomos mokesčio nedelsiant, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti kaip visiškai nepagrįstus apylinkės teismo argumentus apie ieškovės pakantumą apeliantui tariamai nemokant nuomos mokesčio.
Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į apelianto argumentus dėl to, kad jis telefonu pranešė ieškovei apie norą nutraukti sutartį, ieškovė atsikerta nurodydama, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžių metu atsakovas tokių aplinkybių nenurodė ir apeliacinį skundą grindžia melagingais pareiškimais, kadangi iš visos bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ne tik nepranešė apie nuomos sutarties nutraukimą, bet ir gyveno išsinuomotame bute. Taip pat ieškovė prašo atmesti kaip nepagrįstus ir skundo argumentus dėl jos pareigos įrodyti, jog butas buvo perduotas. Kadangi pačioje ginčo sutartyje nurodyta, kad sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento, todėl, ieškovės nuomone, sutarties pasirašymas kartu reiškė ir buto, kartu su visais jame esančiais baldais, įranga ir kitais daiktais, perdavimo faktą. Ieškovė įvykdė savo pareigą perduoti apeliantui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nesutikdama su apelianto argumentais dėl savo nesąžiningumo, ieškovė pabrėžė, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ji telefonu ne kartą jam skambino, ragindama sumokėti nuomos mokestį, tačiau apeliantas jo nemokėjo, motyvuodamas tuo, kad jo vadovaujama statybos įmonė turi finansinių sunkumų, taigi beveik po 5 mėn. ieškovė kreipėsi su įspėjimu apie sutarties nutraukimą, o vėliau ir į teismą, kas įrodo jos sąžiningumą ir protingą rūpinimąsi savo pažeistų teisių gynimu.
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.).
Byloje sprendžiamas iš gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių kilęs ginčas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). CK 6.583 str. nustato nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį, o 6.584 str. 3 d. suteikia nuomos sutarties šalims galimybę susitarti dėl mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo tvarkos. Dėl 2009-04-20 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau – ir Nuomos sutartis arba Sutartis) sudarymo fakto tarp šalių ginčo nėra. Pagal nuomos sutarties 6.1. p., 6.2. p., 6.3. p. atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį - 500 Lt per mėnesį, pirmąjį mokestį sumokant iki 2009 05 20, kitus- iki kiekvieno mėnesio 30 dienos. Pagal sutarties 6.4. p. R. B. įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti mokesčius už sunaudotą elektrą, šilumos energiją, vandenį, dujas, telekomunikacijų ir kitas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Atsakovas R. B. nurodytų prievolių pagal nuomos sutartį nevykdymą grindžia tuo, kad išnuomotas butas su jame esančiais daiktais jam nebuvo perduotas priėmimo-perdavimo aktu, jis šiuo butu realiai nesinaudojo, todėl jam neatsirado pareiga mokėti nuompinigius bei komunalinių patarnavimų mokesčius.
Absoliuti dauguma atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, dėl ko neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino svarbias bylai aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, o dėl kai kurių net nepasisakė. CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas, nors ir nurodo, kad iš karto po Nuomos sutarties pasirašymo pranešė ieškovei, kad jam jos butas nėra reikalingas ir kad reikia įforminti sutarties nutraukimą, ir esą ieškovė tam neprieštaravo, nepateikė jokių įrodymų šiam savo teiginiui pagrįsti, o ieškovė neigia buvus tokiam pokalbiui. Atsižvelgtina ir į šalių sudarytos Nuomos sutarties 9.4 p., pagal kurį visa informacija, įspėjimai ir pranešimai, susiję su šia sutartimi, privalo būti pateikiami raštu ir turi būti siunčiami registruotu laišku ar kurjerio paštu (su patvirtinimu apie įteikimą) arba įteikiami pasirašytinai. Sutarties 8.3 p. numato jos šalims teisę nutraukti sutartį raštu įspėjus apie tai kitą šalį. Pats atsakovas teismo posėdžio metu keletą kartų pripažino, kad nepasirūpino nuomos sutarties tinkamai nutraukti (b. l. 176). Todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė atsakovo paaiškinimus, jog jis turėjo pagrindą manyti, kad jo su ieškove nesieja jokie nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad pagal gausią teismų praktiką ir teisės doktriną sąžiningu laikomas toks asmuo, kuris veikia atidžiai, rūpestingai, teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidaus, rūpestingo elgesio, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir pan. Atsakovas, būdamas sąžiningas asmuo, sudaręs nuo pasirašymo momento įsigaliojusią nuomos sutartį, bet neketinęs naudotis išsinuomotu butu, turėjo nedelsiant pasirūpinti tokios sutarties nutraukimu.
Sutiktina su apelianto nuomone, kad nuomos objekto perdavimas yra esminė nuomos sutartis sąlyga, kurios pagrindu atsiranda nuomininkui pareiga mokėti Sutartyje nustatytus mokesčius. Tačiau atsakovas klaidingai traktuoja įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymą, nurodydamas, kad tai ieškovė privalo įrodyti išnuomoto buto perdavimo atsakovui faktą. Sutarties 4.1. p. yra apibrėžta nuomos santykių pradžia - numatyta, kad butas išnuomojamas nuo sutarties pasirašymo momento. Apylinkės teismas pagrįstai šią sutarties nuostatą įvertino kaip apibrėžiančią sutarties galiojimo (vadinasi, ir nuomos santykių tarp šalių atsiradimo) pradžią. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis priskiriama prie konsensualinių, t. y. tokių sutarčių, kurios laikomos sudarytos nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir nustatyta forma išreiškia savo suderintą valią (CK 6.477 str. 1 d.). Sutarčiai įsigaliojus (reiškia, ir nuomos santykiams atsiradus) nuo jos pasirašymo momento, laikytina kad ir nuomos objektas buvo atsakovui perduotas. Atsakovas nepagrįstai aiškina Sutarties 2.1. p., kuriame nurodyta, kad nuomotojas perduoda nuomininkui baldus, įrangą ir kitus jam nuosavybės teise priklausiančius bute esančius daiktus, teigdamas, kad ieškovė turėjo atskiru priėmimo-perdavimo aktu tiek butą, tiek nurodytus daiktus jam perduoti. Šiuo atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad buto perdavimo neįforminus atitinkamu priėmimo-perdavimo aktu, nuomos santykiai tarp šalių neatsirado.
Įvertinęs byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turinį (darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atliktų darbų aktus, statybos rangos sutartį ir kt.), apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad atsakovas turėjo interesą darbo reikalais nuomotis ieškovės butą ir šį butą nuomojosi. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (jo vadovaujamo UAB „BTST“ ir UAB „Toi-Toi sanitarinės sistemos“ materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo, grąžinimo aktai) šių teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia. Liudytoja J. M. parodė, kad nuo Nuomos sutarties sudarymo kelis kartus buvo sutikusi atsakovą namo laiptinėje. Ji atsakovą atpažino teismo posėdžio metu pagal kūno sudėjimą ir veido bruožus (b. l. 161-162). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pagal šios liudytojos parodymus ji vieną kartą matė atsakovą prie namo laiptinės. Atsakovo prašymu apklausto liudytojo R. R. parodymai nepatvirtina atsakovo teiginio, kad jis nuomojamame bute nesilankė ir juo nesinaudojo, kadangi šis asmuo tik parodė, kad objekte dirbę statybininkai gyveno vagonėliuose, o atsakovas atvažiuodavo į statybas planiniams susitikimams (b. l. 177).
Negalima sutikti ir su apeliaciniame skunde išsakytu teiginiu, kad jei ieškovė būtu sąžininga, ji būtų pareiškusi atsakovui pretenzijas dėl nesumokėto nuompinigių, ir kad jis negavo jokių priminimų dėl nuomos mokesčio sumokėjimo. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė V. M. 2009-06-09 siuntė atsakovui elektroninį laišką, kuriame nurodoma mokėtina suma už buto nuomą ir komunalines paslaugas, ieškovės banko sąskaitų numerius ir kt. (b. l. 54).
Nurodyti bei kiti byloje surinkti duomenys tvirtina, kad ieškovė nuosekliai įrodinėjo savo ieškinio reikalavimams ir jiems pagrįsti teikė ne tiek paaiškinimus, tiek ir kitus įrodymus: rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus. Atsakovas gi savo atsikirtimus iš esmės grindė tik savo samprotavimais, o jo patektų rašytinių įrodymų bei apklausto liudytojo parodymai ieškovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių nepaneigė.
Išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas bei pagrįstas, priimtas nešališkai bei visapusiškai išnagrinėjus bylos medžiagą, nepažeidęs įrodymų vertinimo taisyklių, todėl paliktinas nepakeistu, apeliacinį skundą atmetant kaip nepagrįstą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Ieškovė V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šių išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl šis ieškovės prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.