- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-742-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- D. N., N. N.
- Atsakovas
- S. J., Ž. P., J. P., R. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. J. , Ž. P. , J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-37-129/2008 pagal ieškovų N. N. ir D. N. ieškinį atsakovams S. J. , Ž. P. , J. P. ir R. K. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai N. N. ir D. N. 2007-03-06 pateikė ieškinį ir 2007-07-09 patikslintą ieškinį, prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą projektą, vadovaujantis žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., planu, suderintu 2005-07-22 Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriumi, tokiu būdu:
1) D. N. kartu su N. N. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 663 kv.m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 15-14-1-2-3-4-19-18-17-16-10-11-15, o bendrai su R. K. ir S. J. naudosis sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 5-20-21-22-7-8-23-24-16-17-18-19-4;
2) Ž. P. kartu su J. P. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 100 kv.m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 12-13-14-15-12;
3) R. K. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 253 kv.m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 10-16-24-23-8-9-10, o bendrai su D. N. , N. N. ir S. J. naudosis sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 5-20-21-22-7-8-23-24-16-17-18-19- 4;
4) S. J. (arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas) atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 469 kv.m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 20-5-6-7-22-21-20, o bendrai su D. N. , N. N. ir R. K. naudosis sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 5-20-21-22-7-8-23-24-16-17-18-19- 4;
5) D. N. , N. N. , R. K. ir S. J. bendrai naudosis 408 kv.m. sklypo dalimi be jokio atskiro Ž. P. ir / ar J. P. (ar minėtų asmenų teisių ir pareigų perėmėjo) sutikimo. Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Ieškovai, norėdami nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kreipėsi į UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“. Buvo parengtas planas, nurodantis, kokiu būdu bus naudojamasi sklypo dalimis, parengus projektą. Per Vilniaus miesto 32 –ąjį notarų biurą atsakovams buvo įteiktas pranešimas apie parengtą planą ir pasiūlyta pareikšti savo nuomonę. Atsakovai į kreipimąsi nesureagavo. Tai reiškė, jog jie atsisakė spręsti klausimą bendru sutarimu. Ieškovai negali žemės sklypu laisvai disponuoti, valdyti ir naudoti. Atsakovų atsisakymas nustatyti dalinės nuosavybės valdomo sklypo naudojimo tvarką apribojo ieškovų teises. Ieškovų prašoma nustatyti sklypo naudojimo tvarka nepadarys žalos nei vienam iš bendraturčių, nes žemės sklypu galima naudotis tiksliai pagal kiekvienam bendraturčiui tenkantį plotą bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kadangi atsakovai nepareiškė jokių pastabų dėl parengto plano, su naudojimosi tvarka nesutiko ir nepasirašė žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, toks jų atsisakymas susitarti yra nepagrįstas ir nesąžiningas (LR CK 4.75 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė S. J. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti iš dalies: tenkinti ieškinio 1 p., 2 p., 3 p. ir 4 p. reikalavimus, o ieškinio reikalavimo 5 p. ir reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 5 p. nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlyga perteklinė, kadangi kituose punktuose įtvirtintos žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlygos aiškiai nustato, kad žemės sklypo bendro naudojimo dalimi naudosis ieškovai, R. K. ir S. J. , be to minėto punkto formuluotė, kad šie bendraturčiai naudosis sklypo bendro naudojimo dalimi be atskiro Ž. P. ir/ar J. P. sutikimo, pažeidė pastarųjų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Atsakovai į ieškovų pasiūlymą, įteiktą per notarą, atsakė žodžiu, o notarui S. J. ir kitų atsakovų vardu elektroniniu paštu atsakė S. J. sutuoktinis V. J. . Atsakovai nesutiko tik su ieškovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlyga, kad atsakovai iš anksto ieškovams turi duoti visus reikiamus sutikimus ir leidimus, kad jie galėtų laisvai ir nevaržomai savo nuožiūra įgyvendinti žemės sklypo dalies naudotojų ir valdytojų teises ir pareigas. Šios sąlygos ieškovams atsisakius, iš esmės ginčo nebeliko. Ieškovų į bylą pateiktas žemės sklypo planas, patvirtintas UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“, neatitiko LR aplinkos ministro 1999-08-28 įsakymu patvirtintoje „Žemės sklypo plano, išduodamo asmenims perkant ar nuomojant žemės sklypą, parengimo tvarkos“, kadangi nėra išskirtas ieškovų naudojamų sklypo dalių plotas, o jų bendrai su kitais bendraturčiais naudojamų dalių plotas buvo nurodytas neteisingai. Plane nurodyta, kad ieškovai su kitais bendraturčiais naudoja 433,5 m², nors iš tikrųjų jie bendrai naudojo tik 102 m². Ieškovai, atsisakydami sudaryti taikos sutartį, elgėsi nesąžiningai (CK 4.75 str., LR statybos įstatymo 20 str. 2 d., 2 p., 23 str. 7 d. 2 p.).
Atsakovai Ž. P. , J. P. , R. K. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė tenkinti ieškinio reikalavimo 1 p., 2 p., 3 p. ir 4 p., netenkinti ieškinio reikalavimo 5 p., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, dėl kurių niekada nebuvo ginčo. Nesutiko su ieškinio dalimi, kurioje ieškovai prašė pripažinti, kad atsakovai be pagrindo nesutiko su jų pasiūlyta naudojimosi tvarka. Su reikalavimo 5 p. atsakovai nesutiko, kadangi nenorėjo duoti išankstinių sutikimų ir leidimų bendraturčių, kurie naudos bendro naudojimo žemės sklypą būsimoms statyboms šiame sklypo plote. Būsimų statybų klausimai turi būti derinami atskirai. Ieškovai klaidino teismą, teigdami, kad atsakovai vengė derėtis su jais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovai su ieškovais daug kartų bendravo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Dažniausiai visų atsakovų interesus atstovaudavo S. J. sutuoktinis. Ieškovų reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas, kadangi patikslintu ieškiniu reiškė tokius reikalavimus, dėl kurių nėra ginčo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-04-15 sprendimu patenkindamas ieškinį, padarė išvadą, kad ieškovų siūlomos naudojimosi tvarkos 4 punktai visiškai atitinka esamą faktinę padėtį, o naudojimosi tvarkos 5 punktas yra perteklinis.
Teismas nusprendė nustatyti žemės sklypo, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, vadovaujantis planu, suderintu 2005-07-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus tokiu būdu:
1) D. N. kartu su N. N. atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 663 kv.m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 15-14-1-2-3-4-19-18-17-16-10-11-15, o bendrai su R. K. ir S. J. naudosis sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 5-20-21-22-7-8-23-24-16-17-18-19-4;
2) Ž. P. kartu su J. P. atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 100 kv.m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 12-13-14-15-12;
3) R. K. atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 253 kv.m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 10-16-24-23-8-9-10, o bendrai su D. N. , N. N. ir S. J. naudosis sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 5-20-21-22-7-8-23-24-16-17-18-19- 4;
4) S. J. atskirai nuo kitų sklypo savininkų naudosis 469 kv.m. ploto sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 20-5-6-7-22-21-20, o bendrai su D. N. , N. N. ir R. K. naudosis sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 5-20-21-22-7-8-23-24-16-17-18-19- 4.
5) D. N. , N. N. , R. K. ir S. J. bendrai naudosis 408 kv.m. sklypo dalimi.
Teismas nusprendė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 1500 Lt ieškovų naudai, t.y. po 375 Lt iš kiekvieno atsakovo. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. 1994-11-17 buvo nustatyta ir notarės V. S. patvirtinta ginčo žemės sklypo naudojimosi žemės sklypu tvarka. Naudojimosi tvarkos sudarymo metu ieškovų šiuo metu nuosavybės teisėmis valdomi žemės sklypai priklausė M. A. ir M. B. , kurios kartu su bendraturtėmis S. Š. ir S. J. pasirašė ant 1994 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plano. Teismas konstatavo, jog, ieškovai savo dalis ginčo sklypo įsigiję 2004 metais, laikėsi nusistovėjusios sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau, norėdami gauti kreditą, kreipėsi į banką ir sužinojo, jog ginčo sklypui jokia naudojimosi tvarka nėra įregistruota viešame registre. Teismas nustatė, kad ieškovai užsakė ginčo sklypo planą ir dėjo pastangas jau esamai naudojimosi tvarkai tinkamai įforminti, tačiau jiems to pasiekti nepavyko, todėl kreipėsi į teismą. Teismas konstatavo, jog dėl pirmų keturių ieškovo siūlomos ginčo naudojimo tvarkos punktų atsakovai neprieštaravo, išskyrus skliausteliuose nurodytas formuluotes „arba kitas teisėtas šios sklypo dalies naudotojas“. Teismas padarė išvadą, jog tokios formuluotės yra perteklinės, nes teismui patvirtinus tam tikrą ginčo sklypo naudojimosi tvarką, ji bus įregistruota viešame registre ir taps privaloma visiems asmenims, kurie vėliau įgys kažkokią dalį ginčo sklypo. Teismas pažymėjo, kad perteklinės formuluotės įrašymas nesudarė pagrindo šiuos ieškininius reikalavimus atmesti, tuo labiau, kad visi atsakovai patvirtino, jog ieškovo siūloma naudojimosi tvarka visiškai atitinka faktiškai esamą padėtį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų siūlomos naudojimosi tvarkos 5 p. sakinio dalis „be jokio atskiro Ž. P. ir/ar J. P. (ar minėtų asmenų teisių ir pareigų perėmėjo) sutikimo“ taip pat perteklinė. Teismas iš ieškovų parengto plano nustatė, kad su D. N. , N. N. , R. K. ir S. J. bendrai naudojamu 408 kv. m plotu Ž. P. ir J. P. sklypas neturi jokio sąlyčio, todėl ir jų sutikimas bet kokiam šio ploto naudojimui nėra reikalingas. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovo siūloma ir de facto esanti naudojimosi tvarka negali būti tvirtinama, nes ieškovai nepateikė tinkamo plano, kuriame būtų matyti nuo 2005 metų atsiradę pakeitimai, pvz., atsakovės S. J. pastatytas naujas statinys. Teismas tokius atsakovų argumentus vertino, kaip nesąžiningus, nes ieškovai savo lėšomis pataisė atsakovų reikalavimą dėl plane esančios lentelės duomenų pataisymo, ir tik pataisius planą, atsakovai pareiškė papildomas pastabas planui. Patys atsakovai nepateikė jokio plano ar kitaip neprisidėjo prie kitokio plano parengimo. Atsakovams patvirtinus, jog nuo 2005 metų (plano parengimo metai) ginčo sklypo ribos ir plotai visiškai nepasikeitė, naujų statinių pažymėjimas plane neturės jokios reikšmės bendraturčių naudojimuisi ginčo sklypu, o tik dar labiau padidins ieškovų išlaidas, prie kurių atsakovai neprisidėjo. Teismas kritiškai vertino atsakovų atstovo motyvus, jog atsakovai nesutiko su ieškovų siūloma naudojimosi tvarka, nes nebuvo paruoštas tinkamas pasiūlymas ir nebuvo žinių, pas kokį notarą nuvykti. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas bylą teismo posėdžio metu, teismas ne kartą siūlė šalims pasirašyti ant parengto plano ir nuvykti pas notarą, tokiu būdu išspręsti ginčą taikiai, tačiau šia įstatymo numatyta teise šalys nepasinaudojo. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl to, jog ieškinys turi būti atmestas, kadangi tarp šalių nėra ginčo, šalys naudojasi nuo 1994 m. nusistovėjusia naudojimosi tvarka. Teismas pažymėjo, kad, nors šalys be jokio ginčo naudojosi ginčo sklypu pagal nusistovėjusią tvarką, tačiau ji nėra užregistruota, todėl ieškovai negali ja remtis prieš trečiuosius asmenis, pvz., prieš banką, ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jų teisės. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, o ypač į tai, kad ieškovų pateiktas ginčo sklypo naudojimosi tvarkos variantas nepažeidžia kitų bendraturčių teises ir atitinka nusistovėjusią, bet tinkamai neįformintą tvarką, padarė išvadą, jog nėra pagrindo tokios tvarkos netvirtinti vien dėl netinkamo-perteklinio teksto, kurį teismui pakoregavus, bus pasiekta teisinė taika ir apgintos ieškovų teisės (CK 1.138 str., 4.75 str., CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Atsakovai S. J. , Ž. P. ir J. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir iš ieškovų solidariai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
1) Teismas tenkino ieškinį, ignoruodamas atsakovų atsiliepimuose ir teismo posėdžiuose atsakovų ir jų atstovų išreikštą poziciją, kad ieškinys netenkintinas, nors tarp žemės sklypo bendraturčių nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė S. J. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, kuriuose nurodyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, kad dėl tokios tvarkos nustatymo niekada nebuvo ginčo tarp bendraturčių. Atsakovų atstovas jau pirmame 2007-05-31 teismo posėdyje nurodė, kad atsakovų pozicija yra išdėstyta jų atsiliepimuose į ieškinį, jog dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ginčo nėra, o dėl jos naujo įforminimo notarine tvarka susitarti galimybė yra. Aplinkybę, kad tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu, patvirtino ir šalių susitarimas naudojimosi žemės sklypu tvarką dar kartą patvirtinti pas notarą, tinkamai parengus naudojimosi žemės sklypu susitarimo tekstą ir žemės sklypo planą. Šią aplinkybę patvirtino 2007-05-31, 2007-06-14, 2007-07-19, 2007-08-30, 2008-01-30 teismo posėdžių protokolai.
2) Teismas neatsižvelgė į tai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 1994-11-17 Vilniaus m. 1 notarų biuro notarės V. S. patvirtintu tuometinių žemės sklypo bendraturčių pareiškimu, pagal kurį jie susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal 1994-10-31 parengtą žemės sklypo planą. Šis susitarimas nebuvo įregistruotas viešajame registre, tačiau tai nedaro jo negaliojančiu. Ieškovai žemės sklypo dalį įsigijo žemės sklypo dalies 2004-10-05 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 8292 pagrindu, pagal kurią visos buvusių žemės sklypo dalies bendraturčių turėtos teisės perėjo ieškovams, kurie tomis teisėmis be jokio ginčo naudojosi iki šiol. Dėl šios priežasties nebuvo poreikio ar būtinybės naujai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai savo dalis ginčo sklypo įsigiję 2004 metais, laikėsi nusistovėjusios sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau, norėdami gauti kreditą kreipėsi į banką ir sužinojo, jog ginčo sklypui jokia naudojimosi tvarka nėra įregistruota viešame registre. Kadangi ieškovai teismui nepateikė įrodymų, jog jie kreipėsi į banką dėl paskolos ir kad bankas paskolos ieškovams nesuteikė būtent todėl, kad galiojantis 1994-11-17 notariškai patvirtintas susitarimas nebuvo įregistruotas viešame registre. Ieškovai pateiktu pasiūlymu atsakovams nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ir pradinio ieškinio reikalavimais siekė įtvirtinti įstatymui ir kitų bendraturčių interesams prieštaraujančią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovai galėjo įregistruoti viešame registre galiojantį 1994-11-17 susitarimą. Atsakovai tam nebūtų prieštaravę.
4) Teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi pats, savo iniciatyva, pilnai tenkindamas ieškinį, nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkos formuluotę, kuri nesutapo su ieškovų prašoma ir patikslintame ieškinyje nurodyta. Ieškovai pradiniame ieškinyje suformulavo aiškiai neteisingus ir kitų bendraturčių interesus pažeidžiančius reikalavimus. Atsakovams atsiliepime į ieškinį motyvuotai nurodžius, kad tokie reikalavimai yra neteisėti, ieškovai ieškinį patikslino, suformulavę naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 5 punktus. Tokio turinio ir formuluotės reikalavimą ieškovai palaikė per visą bylos nagrinėjimą, jų nekeitė, jų dalies neatsisakė ir baigiamosiose kalbose tokios formuluotės reikalavimą prašė tenkinti.
5) Teismas, neįvertinęs atsakovų išdėstytų aplinkybių, neteisingai konstatavo, kad nepagrįstas atsakovų argumentas, jog ieškovo siūloma ir de facto esanti naudojimosi tvarka negali būti tvirtinama, nes ieškovai nepateikė tinkamo žemės sklypo plano. Ieškovų su ieškiniu pateiktas 2008 m. sausio mėnesį UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ parengtas žemės sklypo planas, kurio pagrindu ieškovai siūlė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo netinkamas, nes, kaip nurodė S. J. , neatitiko Aplinkos ministro 1999-08-28 įsakymu patvirtintos „Žemės sklypo plano, išduodamo asmenims perkant ar nuomojant žemės sklypą, parengimo tvarkos“. Nors ieškovai teisme tvirtino, kad minėtas planas parengtas kvalifikuotų specialistų, todėl tinkamas, tačiau, S. J. užklausus Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą, šių institucijų atsakymuose buvo konstatuota, kad žemės sklypo planas turi būti parengtas pagal minėto teisės akto reikalavimus. Atsakovai taip pat pagrįstai nesutiko ir su ieškovų į bylą pateiktu tik dalinai pakoreguotu (pakeisti žemės sklypo lentelės „Naudojamas plotas“ duomenys) žemės sklypo planu, kadangi jame nurodyta, jog šis planas parengtas 2005 m. sausio mėnesį ir kad žemės savininkai (atsakovai) sutinka su vietovėje paženklintomis ir 2005-01-31 žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte (kurio nėra) aprašytomis žemės sklypo ribomis, tai pat jame pavaizduota statinių padėtis neatitiko faktinės situacijos. Be to, teismui pateiktas žemės sklypo planas, kurio pagrindu teismas ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, nebuvo suderintas su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi.
6) Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovų nesutikimo su ieškiniu motyvus, kad nebuvo paruoštas tinkamas pasiūlymas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (susitarimo dėl naudojimosi tvarkos tekstas) ir nebuvo konkrečių žinių pas kokį notarą nuvykti, taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepasinaudojo teismo siūlymu išspręsti ginčą taikiai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai buvo įsipareigoję atsakovams pateikti susitarimo projektą ir žemės sklypo planą ir nurodyti notarą, kuris patvirtintų susitarimą, tačiau iki paskutiniojo 2008-04-01 teismo posėdžio dienos ieškovai savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovai neturėjo galimybės ginčą išspręsti taikiai.
Ieškovai D. N. ir N. N. , bei atsakovė R. K. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad bendrą daiktą bendraturčiai naudoja visų bendraturčių susitarimu, kuris pasiekiamas bendradarbiaujant, kooperuojantis ir derinant savo interesus. Siekiant stabilaus ir ekonomiško bendro daikto naudojimo, būtinas yra reikalavimas bendraturčiams susitarti. Sprendžiant ginčą teismine tvarka, būtina patikrinti priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.
Šiuo atveju galima konstatuoti interesų derinimo principo pažeidimą, kai ieškovams pateikus žemės naudojimosi tvarkos projektą, atsakovai, sutikdami su siūlomos tvarkos 4 punktais, notarine tvarka nesudarė susitarimo dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo. Tokiu būdu tarp šalių yra ginčas, nes šalys geruoju nesusitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos įforminimo.
Aplinkybės, kad atsakovai S. J. , Ž. P. , J. P. sutiko su ieškiniu siūlomos tvarkos 4 punktais, savaime nereiškė, kad tarp šalių nėra ginčo ir neužkirto kelio ieškovams kreiptis į teismą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinimo teismine tvarka. Tai, kad atsakovai S. J. , Ž. P. , J. P. formaliais pagrindais pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo iš esmės buvo patvirtinti ieškiniu siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos 4 punktai, parodo, kad nėra paisoma interesų derinimo principo ir tarp šalių yra ginčas, nagrinėtinas teisme. Susidarė tokia teisinė situacija, kai atsakovai nori, kad visus aktyvius teisinius veiksmus atliktų ieškovai, o atsakovai tik vertintų, ar ieškovų teikiami pasiūlymai jiems tinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi bendraturčiai turi būti aktyvūs: bendradarbiaudami bei kooperuodamiesi, laikytis interesų derinimo principo.
Tai, kad 1994-11-17 Vilniaus m. 1 notarų biuro notarė V. S. patvirtino tuometinių žemės sklypo bendraturčių pareiškimą (b.l. 191), pagal kurį jie susitarė dėl žemės sklypo dalių išsipirkimo pagal planą (b.l. 41), neužkirto kelio ieškovams kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes 1994-11-17 tuometinis žemės sklypo bendraturčių pareiškimas su planu nebuvo registruotas viešajame registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad neįregistravus susitarimo dėl daiktinių teisių viešajame registre, negalima juo remtis prieš trečiuosius asmenis.
Šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi apeliantų argumentai apie tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog jie kreipėsi į banką dėl paskolos ir kad bankas paskolos nesuteikė būtent todėl, kad 1994-11-17 susitarimas nebuvo įregistruotas viešame registre. Tam, kad įrodyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo būtinumą, nereikalinga kreiptis į trečiuosius asmenis (bankus ir pan.). Apeliantų argumentas apie tai, kad patys ieškovai galėjo įregistruoti viešame registre 1994-11-17 susitarimą, parodo, kad padėtis, kai nėra atliekami teisiniai veiksmai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, apeliantus tenkina ir jie pripažįsta, kad visų aktyvių veiksmų atlikimas yra tik ieškovų pareiga.
Tai, kad apeliantams nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir peržengė ieškinio ribas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, kadangi žemės naudojimosi tvarka buvo patvirtinta ieškinio ribose pagal 1-4 reikalavimus, ieškinį patenkinus iš dalies, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra formuluotės, kad ieškinys tenkinamas visiškai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas dalį naudojimosi tvarkos pripažino pertekline, sudarė teisinį pagrindą likusioje dalyje ieškinį atmesti. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė apie tai bei nenurodė, kad ieškinys likusioje dalyje atmetamas, todėl papildytina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant apie tai, bet iš esmės nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla iš esmės išnagrinėta teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta naudojimosi tvarka, vadovaujantis planu, suderintu 2005-07-22 su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriumi.
Tai, kad apeliantei S. J. nepatiko žemės sklypo planas ir jo lentelė, nekeičia pačios žemės sklypo naudojimosi tvarkos esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės S. J. siekis žemės sklypo plane pavaizduoti jos pastatytą naują statinį, neturi esminės teisinės reikšmės žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., LR CPK 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovams nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Abu ieškovai apeliacinės instancijos teisme atsisakė prašymo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija išbraukia iš sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę: „Priteisti iš atsakovų Ž. P. , J. P. , R. K. ir S. J. lygiomis dalimis 1500 Lt ieškovų D. N. ir N. N. naudai, t.y. po 375 Lt iš kiekvieno atsakovo“ (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį: “Atmesti ieškinį likusioje dalyje,“ bei išbraukiant iš sprendimo rezoliucinės dalies: „Priteisti iš atsakovų Ž. P. , J. P. , R. K. ir S. J. lygiomis dalimis 1500 Lt ieškovų D. N. ir N. N. naudai, t.y. po 375 Lt iš kiekvieno atsakovo“.