Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. Ž., jo atstovei advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui S. D., vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal G. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato (PK) Fabijoniškių policijos nuovados (PN) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6-ojo PK Fabijoniškių PN įgaliotas pareigūnas 2008 m. spalio 23 d. G. Ž. surašė ATP protokolą už tai, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. apie 21 val. 40 min. nustatyta, kad ji neužtikrino, jog jai priklausantis šuo nekeltų triukšmo; šuo lojo name, tuo trikdydamas žmonių ramybę ir viešąją rimtį. Protokole konstatuota, kad G. Ž. pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630, 12 p. reikalavimus (b. l. 13-14). 2008 m. spalio 24 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 str. 1 d., skyrė 100 Lt baudą (b. l. 12).

Nutarime nurodoma, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. apie 21 val. 40 min. jai priklausantis šuo lojo namie, tuo trikdydamas žmonių ramybę. Šis teiginys, G. Ž. nuomone, yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavo Fabijoniškių PN pareigūnas, kuris tvirtino, jog pats tuo metu buvo atvykęs ir girdėjo šuns lojimą. Tačiau tas pareigūnas nenurodė, ar įsitikino, kad tuo metu aplinkiniuose namuose buvo žmonių, kurie girdėjo šuns lojimą, ar kurių ramybę toks lojimas galėjo trikdyti. Mano, kad vertinant įrodymus ir tiriant, ar teisės pažeidimas buvo padarytas, esminės įtakos turi ne tik galimas šuns lojimo faktas, bet ir subjektyvus aplinkinių suvokimas apie ramybę ir jos trikdymą ar netrikdymą, taip pat paros laikas, kada šuns lojimą girdėjo kiti asmenys. Šiuo atveju neaišku, kokiu paros metu lojimą girdėjo skundą surašęs nukentėjusysis asmuo (asmenys). Girdimas lojimas turėtų būti skirtingai vertinamas dienos metu ir vakaro ar nakties metu. Pvz., ATPK 183 str. skirtingai vertina gyvenamosiose patalpose keliamą ar girdimą triukšmą dienos metu ir vakaro/nakties metu.

Jos šuo nustatyta tvarka registruotas, vakcinuotas, turi visus tai patvirtinančius dokumentus. Pastarasis auginamas ir laikomas atsižvelgiant į visus jo veislei, amžiui, fiziologijai keliamus reikalavimus, tinkamai prižiūrimas. Vokiečių aviganių veislė apskritai ir jos auginamas šuo yra stabilios psichikos, loti ir nuolat kelti triukšmą jos augintiniui nėra pagrindo. Pažymi, kad name (duomenys neskelbtini), kur laikomas šuo, ji gyvena su sutuoktiniu, kuris nedirba, ir besimokančiomis dukterimis. Pas juos dažnai būna vyro sūnus, todėl nuolat kas nors būna namie. Šuo yra dresuotas ir klauso šeimininkų, jam loti ir kelti triukšmą be pagrindo neleidžiama; tam nėra ir priežasties. Aplinkinių namų gyventojai šuns keliamo triukšmo negali girdėti, išskyrus nebent pavienius išimtinius atvejus (skambutis į duris, kaimyno erzinimas ir pan.). Kad šuo nekelia triukšmo, netrikdo žmonių ramybės ir viešosios rimties, gali patvirtinti kaimynas A. M. ir jo šeimos nariai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), gretimame sublokuotame name, turinčiame bendrą sieną su jų namu.

Teismo posėdyje G. Ž. ir jos atstovė skundą palaikė remdamosios jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

G. Ž. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. apie 21 val. 40 min. nustatyta, kad ji neužtikrino, jog jai priklausantis šuo nekeltų triukšmo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šuo lojo name, tuo trikdydamas žmonių ramybę ir viešąją rimtį.

Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 12 p. numato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties.

Pagal ATPK 110 str. 1 d. gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 Lt.

Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, G. Ž. padarė ATPK 110 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka, jei aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūno keliamo triukšmo. Triukšmo sąvoka yra pateikta Triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 19 d. - tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmogaus veikla. Šios sąvokos prasme gyvūno keliamas triukšmas turi būti suprantamas kaip nepageidaujami garsai, kurie atsiranda dėl šuns lojimo, staugimo ir panašių veiksmų. Nepageidaujami garsai yra tokie garsai, kurie sukelia žmogui neigiamas emocijas, dirgina jį, kelia susierzinimą.

ATPK 256 str. 1-2 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...>, taip pat kitokiais dokumentais.

Veika, apibrėžta ATPK 110 str. 1 d., gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis, inter alia, ir liudytojų parodymais.

Nustatyta, kad T. L., B. P., D. L., I. Š. ir A. Š. 2008 m. rugsėjo 21 d. pareiškimu (b. l. 16) kreipėsi į policiją dėl to, kad kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) (G. Ž. gyvenamoji vieta), laikomi trys šunys lojimu, staugimu trikdo jų ramybę.

T. L. 2008 m. spalio 17 d. paaiškinime (b. l. 18) nurodė, kad kai jo kaimynai palieka šunis vienus, tai vienas iš jų pradeda staugti, loti. Kartais staugimas sklinda iki ryto. Paskutinį kartą triukšmas sklido 2008 m. rusėjo 29 d. vakare. Lojimas sklido iki 1 val. Nakties. Buvo nuėjęs pas kaimynus, bet jų nerado namie. Teigė, kad šuns keliamas triukšmas trukdo jam ilsėtis, ypač nakties metu.

Policijos pareigūnas S. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 19) nurodė, kad tikrindamas pareiškimą reg. Nr. J7-AP9352 dėl adr. (duomenys neskelbtini) name laikomo šuns keliamo triukšmo, 2008 m. rugsėjo 29 d. apie 21 val. 40 min. buvo nuvykęs prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje. Dar nepriėjus minėto namo, iš tolo jau girdėjosi duslus didelio šuns lojimas, staugimas. Priėjus (duomenys neskelbtini) namo vartus, buvo nustatyta, kad šuo loja, staugia (duomenys neskelbtini) namo viduje. Per atvirus vartus pateko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir paskambino į namo duris. Po skambučio į duris šuns lojimas suintensyvėjo. Namo durų niekas neatidarė, privataus namo languose šviesų nepastebėjo.

Teismo posėdyje pareigūnas S. D. paaiškino, kad asmeniškai važiavo patikrinti informacijos dėl šuns lojimo. Likus 2-3 namams iki G. Ž. namo, išgirdo šuns lojimą. Pasibeldus į duris, lojimas suintensyvėjo. Lojimas girdėjosi prie įėjimo durų. Jam nueinant šuo lojo toliau (2009 m. sausio 14 d. posėdžio protokolas, b. l. 45).

Liudytojas T. L. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad pareiškėjos laikomi šunys kėlė triukšmą.

Taigi, šiuo atveju liudytojo T. L., policijos pareigūno S. D. parodymais yra nustatyta, kad G. Ž. šuo 2009 m. rugsėjo 29 d. vakare kėlė triukšmą, trikdydamas viešąją rimtį ir žmonių ramybę. Pareigūnas pažeidimą užfiksavo vykdydamas tarnybines pareigas, byloje nėra duomenų, kad jis siektų apkalbėti pareiškėją.

Byloje yra ir kitų įrodymų, kurie patvirtina Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 12 p. reikalavimų nesilaikymą. D. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dėl šuns keliamo triukšmo jos vyras pabunda. B.S. P. teismo posėdyje teigė, kad G. Ž. šuo naktimis kartais loja.

Liudytojo P. Ž. (pareiškėjos sutuoktinio), P. Ž. (pareiškėjos sutuoktinio sūnaus), L. B. parodymus teismas vertina kritiškai, nes šie asmenys su G. Ž. yra susiję giminystės/draugystės ryšiais, todėl gali siekti padėti išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

Tai, kad G. Ž. laikomas šuo yra registruotas, vakcinuotas, dresuotas, kastruotas, jo laikymo ir maitinimo sąlygos yra geros ir kt. nėra juridiškai reikšmingos aplinkybės, nes jos negali paneigti šuns triukšmavimo fakto. Ir tinkamai prižiūrėtas šuo dėl tam tikrų priežasčių (pvz., ligos) gali skleisti tokius garsus, kuriais būtų trikdoma viešoji rimtis, žmonių ramybė.

Liudytojai G. N., A. M., A. M. tik išreiškė asmeninę nuomonę, bet patys negirdėjo G. Ž. šuns skleidžiamo triukšmo. Jų duoti parodymai nepaneigia fakto, kad T. L. ir policijos pareigūnas 2008 m. rugsėjo 29 d. vakare girdėjo šuns lojimą name (duomenys neskelbtini).

Pati pareiškėja skunde nurodė, kad aplinkinių namų gyventojai šuns keliamo triukšmo negali girdėti, išskyrus išimtinius atvejus (skambutis į duris, kaimyno erzinimas), tuo iš esmės pripažindama, kad tam tikrais atvejais jos šuns keliamas triukšmas gali būti girdimas ir kitiems asmenims. Tai, kad kaimynai gali girdėti šuns lojimą, patvirtino ir pareiškėjos sutuoktinis, teisminio nagrinėjimo metu paaiškinęs, kad dienos metu šunį išleidžia į balkoną (teismo posėdžio protokolas, b. l. 48). Byloje nėra duomenų, kad namo (duomenys neskelbtini) inžinierinės konstrukcijos yra savavališkai pertvarkytos nesilaikant projektinės dokumentacijos, todėl nėra pagrindo skirti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), techninę ekspertizę.

G. Ž. atstovė 2009 m. sausio 14 d. vykusiame teismo posėdyje teigė, kad šuo tam tikru atveju galėjo loti („neneigiame, kad šuo galėjo loti, tačiau nesutinkame su tuo, kad galima bausti vien už tai, kad atėjus svetimam žmogui šuo lojo“, posėdžio protokolas, b. l. 44). Pagal tokią iškeltą versiją išeitų, kad šuo galėtų bet kada (ir nakties metu) skleisti triukšmą, jei jis jaustų, kad netoliese yra kitų žmonių. Tačiau tai būtų nesuderinama su kaimynystėje gyvenančių asmenų teise į ramų poilsį ir todėl negali būti toleruotina.

Skunde akcentuota, kad žmonių girdimas lojimas turėtų būti skirtingai vertinamas dienos metu ir vakaro ar nakties metu. Pažymėtina, kad nei Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 12 p., nei ATPK 110 str. nenustato, jog šuns savininkas būtų baudžiamas tik už gyvūno keliamą triukšmą tam tikru paros metu. Taigi, laiko kriterijus veikos/neveikimo atžvilgiu nėra esminis nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daug kartų yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tokie pažeidimai kaip negalėjimas teikti paaiškinimus, susipažinti su dokumentais, tinkamai naudotis teise į gynybą ir pan. gali būti ištaisomi užtikrinant galimybę visiems proceso dalyviams naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėja policijos priimtą nutarimą apskundė teismui, todėl galėjo pilnai naudotis ATPK 272 str. 1 d. numatytomis teisėmis, tame tarpe - išsamiai susipažinti su visa bylos medžiaga.

Teismas vertindamas įrodymų visumą, sprendžia, kad G. Ž. pateikė incidento situaciją iš jai priimtinos pozicijos ir padarė sau palankias išvadas. Įrodymais patvirtinta, kad ji pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 12 p. reikalavimus ir administracinėn atsakomybėn yra patraukta teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 str. 1 d. Nuobauda skirta sankcijos ribose, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra juridinio pagrindo naikinti policijos priimtą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

G. Ž. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados 2008 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriuo G. Ž. skirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.