Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-14 · Administracinė byla Nr. eI2-14845-596/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-14845-596/2024Sprendimas · 2024-10-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-14
Bylos Nr.
eI2-14845-596/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04664-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
F. Q.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Marcinas Dubovskis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-14845-596/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04664-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 14 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui advokato padėjėjui Marcinui Dubovskiui (Marcin Dubovski),

vertėjui Ruslanui Skrobačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. Q. (F. Q.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas F. Q. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 24S185670, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Departamentas 2023 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPI? arba Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), t. y. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė1) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus). 2023 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760311586, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 28 d. Pabrėžia, kad Bendrovė1, teikdama tarpininkavimo raštą, nurodė atsakovui, jog su pareiškėju bus sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis, t. y. buvo nurodytas dar vienas darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė2). Pareiškėjas nuo 2024 m. kovo 13 d. yra paskirtas Bendrovės2 direktoriumi.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) informacinę sistemą, atsakovas nustatė, kad, nors pareiškėjas Bendrovėje1 dirba nuo 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau per visą įdarbinimo Bendrovėje1 laikotarpį jam nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės1 pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Taigi, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Bendrovėje1 faktiškai nedirba, ir konstatavo, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas neneigia, kad jam darbo užmokestis nebuvo mokamas, tačiau paaiškina, kad 2023 m. pabaigoje pareiškėjas savo gimtinėje, t. y. (duomenys neskelbtini) Respublikoje, susilaužė kairįjį blauzdikaulį ir jam buvo nustatytas kairiojo blauzdikaulio vidurinio trečdalio uždaras lūžis be poslinkio, gipsas buvo uždėtas 3 mėn., paskirtas gydytojo traumatologo stebėjimas nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. liepos 12 d. Taip pat kitoje 2024 m. kovo 11 d. medicininėje pažymoje nurodoma, kad pareiškėjui jau yra sugijęs kairiojo blauzdikaulio vidurinio trečdalio lūžis ir rekomenduojama blauzdos vidurinio trečdalio bei kelio sąnario kineziterapija ir fizioterapija 3 mėn. Taip pat pareiškėjui 2024 m. gegužės 24 d. išduotas nedarbingumas iki 2024 m. liepos 5 d. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ilgą laiką atsistatinėjo po blauzdikaulio lūžio, todėl negalėjo dirbti, be to, blauzdikaulį susilaužė (duomenys neskelbtini) Respublikoje, ruošdamasis vykti į Lietuvos Respubliką dirbti. Dėl patirto lūžio pareiškėjas ilgą laiką gulėjo lovoje, po to jo laukė ilga reabilitacija ir tik šiuo metu pareiškėjas yra pasiruošęs dirbti.

Paaiškina, kad kol pareiškėjas gydėsi traumą, akivaizdu, jog Bendrovė1 nemokėjo jam darbo užmokesčio. Visų pirma, darbo užmokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato, kadangi pareiškėjas netgi nebuvo Lietuvos Respublikoje ir dar nespėjo pradėti dirbti, todėl Bendrovė1 Fondo valdybos informacinėje sistemoje žymėjo pravaikštas. Antra, žmogaus sveikata yra pamatinė konstitucinė norma, o dėl įvykusio įvykio (force majeure) pareiškėjas neturėjo galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas šį mėnesį grįžo į Lietuvos Respubliką pradėti dirbti, tačiau netikėtai gavo atsakovo Sprendimą. Pareiškėjas yra atvykęs iš trečiosios šalies, kurioje vyrauja skurdas ir maži atlyginimai. Be to, pareiškėjas yra Bendrovės2 vadovas ir, būdamas kitoje šalyje, kiek galėjo, tiek prisidėjo prie Bendrovės2 veiklos, tačiau šiuo metu vadovas reikalingas čia, Lietuvoje, o pareiškėjui išvykus iš šalies pasunkėtų Bendrovės2 darbas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2023 m. spalio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išnagrinėjus prašymą, pareiškėjui darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760311586. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad su asmeniu bus sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis, t. y. buvo nurodytas dar vienas darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie asmenį buvo patikrinti Fondo valdybos informacinėje sistemoje ir patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau nė vieną mėnesį per visą įdarbinimo laikotarpį jam nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur. Nustatyta, kad nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki sprendimo priėmimo dienos (iš viso 8 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, t. y. pareiškėjas Bendrovėje1 faktiškai nedirba. Pažymi, kad užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, jog užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas Bendrovės1 pateiktame tarpininkavimo rašte, todėl atsakovas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2024 m. kovo 13 d. yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Departamentas akcentuoja, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas ne siekiant vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnį, bet su tikslu dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, t. y. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio pagrindu. Pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės1. Kadangi pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis, asmuo negauna pajamų (darbo užmokesčio), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pagal teisinį reglamentavimą užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją, priėmė ginčijamą Sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas būtent darbo tikslu pas tarpininkavimo raštą pateikusį darbdavį, o prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, nustačius anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, atsirado imperatyvus pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Be to, aplinkybės, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 13 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tik patvirtina, jog pareiškėjo tikslas ir nebuvo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Pažymi, kad Bendrovės1 tarpininkavimo rašte nurodyta numatoma užsieniečio įdarbinimo data – 2023 m. lapkričio 14 d., leidimą gyventi užsienietis atsiėmė 2023 m. gruodžio 4 d. Tai, kad jis į Lietuvą atvyko 2024 m. vasario 21 d., tik patvirtina, kad darbas ir gyvenimas Lietuvoje nebuvo užsieniečio tikslas ir užsienietis prašyme išduoti leidimą gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Akcentuoja, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui ateityje kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 24S185670, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760311586, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 28 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos ir žodinių proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, 2023 m. spalio 3 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Departamentas, išnagrinėjęs prašymą, 2023 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad su asmeniu bus sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis, t. y. buvo nurodytas dar vienas darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760311586, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 28 d., kuris jam įteiktas 2023 m. lapkričio 28 d.

Migracijos departamentas patikrino duomenis apie pareiškėją Fondo valdybos informacinėje sistemoje ir nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje1 dirba nuo 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau nė vieną mėnesį per visą įdarbinimo laikotarpį negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės1 pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1 386 Eur. Nustatyta, kad nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki šiol (iš viso 8 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, t. y. pareiškėjas Bendrovėje1 faktiškai nedirba. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2024 m. kovo 13 d. yra paskirtas Bendrovės2 direktoriumi. Patikrinus VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre esančius Bendrovės2 duomenis, nustatyta, kad Bendrovės2 įstatinis kapitalas yra 99 912 Eur, kurį sudaro 3 450 vnt. vardinių paprastų akcijų, o akcininkas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas ir jo valdoma Bendrovė2 neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad Bendrovė2 pastaruosius 6 mėn. pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau įmonėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius. Bendrovėje2 dirba Lietuvos Respublikos pilietis J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), o jo darbo užmokestis 2024 m. gegužės mėn. buvo 186,40 Eur, 2024 m. birželio mėn. – 410,08 Eur. Kadangi užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, todėl Departamentui kilo įtarimų, jog siekiama piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis. Atsižvelgdamas į Fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y. kad užsieniečiui 8 mėn. darbo užmokestis nėra mokamas iš viso ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, jis negauna, Departamentas konstatavo, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Kadangi patikrinimo metu nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad asmeniui darbo Bendrovėje1 laikotarpiu 8 mėn. nemokamas darbo užmokestis, kas reiškia, kad asmuo nedirba Bendrovėje1, tačiau nuo 2024 m. kovo 13 d. vykdo teisėtą veiklą (yra Bendrovės2 direktorius), Migracijos departamentas konstatavo, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Departamentas 2024 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S185670, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760311586, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 28 d.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp jų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 punktas).

Būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. lapkričio 28 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Migracijos departamentas, patikrinęs Fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėjo įdarbinimą, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 28 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nė vieną mėnesį per visą įdarbinimo laikotarpį jam nebuvo sumokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur. Nustatyta, kad nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki šiol darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, t. y. asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nedirba. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2024 m. kovo 13 d. yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Patikrinus VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas yra 99 912 Eur, kurį sudaro 3 450 vnt. vardinių paprastų akcijų, o akcininkas yra VšĮ (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui nebuvo mokamas sutartas darbo užmokestis, tačiau, pasak pareiškėjo, 2023 metų pabaigoje jis, būdamas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, susilaužė kairįjį blauzdikaulį, gipsas buvo uždėtas 3 mėnesiams, paskirtas gydytojo traumatologo stebėjimas nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. liepos 12 d. Dėl patirto lūžio pareiškėjas ilgą laiką gulėjo lovoje, po to jo laukė ilga reabilitacija ir tik dabar pareiškėjas yra pasiruošęs dirbti.

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Nors pareiškėjas turėjo nedarbingumą ir tuo pačiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau pritartina atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentui nenurodė, jog jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Pažymėtina, kad apie pasikeitusias aplinkybes, t. y. pareiškėjo nedarbingumą, patirtą traumą ir atlyginimo negavimą, Migracijos departamentas nebuvo informuotas. Nors pareiškėjas paaiškino, kad dėl sveikatos problemų negalėjo dirbti Bendrovėje1, tačiau jam leidimas laikinai gyventi išduotas ne su tikslu vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o siekiant dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pažymėtina, kad pareiškėjas į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį nesikreipė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje teisinėje padėtyje, kurioje iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo buvo pareiškėjas, tik aktyvūs jo paties veiksmai, siekiant bendradarbiauti su atsakovu ir pateikiant jam objektyvius duomenis apie ekstraordinarinę situaciją, tam tikrais atvejais galėtų būti pagrindu prievolių nevykdymo tolerancijai, taikant proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas išimtinių aplinkybių, lėmusių jo pasirinkimą sistemingai pažeisti sąlygas, taikomas asmenims, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neįrodė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog jis turi ar Sprendimo priėmimo metu turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, kadangi į bylą nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo gerą finansinę situaciją ar kitą gaunamų pajamų šaltinį. Taigi, nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjas Lietuvoje negyveno ir turėjo nedarbingumą, jo nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. pagrįsti, jog turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kai leidimas laikinai gyventi jam buvo suteiktas būtent dėl darbo Lietuvos Respublikoje, neatleidžia; Įstatyme jokių išimčių dėl to nėra nustatyta.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Departamento Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo F. Q. (F. Q.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė