- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-335-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Ieškovas
- D. C., A. C., A.
- Atsakovas
- M. K., G. P., A. J., G. N.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Pavilnių, Verkių
- Advokatai
- Artūras Šukevičius
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų D. C. ir A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų D. C. ir A. C. ieškinį atsakovams M. K., G. P., A. J. ir G. N. dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Pavilnių ir Verkių regioninis parkas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D. C. ir A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. K., G. P., A. J. ir G. N., ir, patikslinę savo ieškinio reikalavimus, prašė atsakovų atsisakymus duoti sutikimą ieškovams gauti projektavimo sąlygų sąvadą dėl techninio projekto nugriauti esamos pirties 12I1m pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei rengti techninį projektą naujo pirties pastato statybai, gauti leidimą statyti pirties, esančios (duomenys neskelbtini), pastatą, pripažinti neteisėtais, o taip pat pripažinti ieškovams teisę gauti sąvadus, projektus, leidimus, atlikti statybos darbus be atsakovų sutikimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovai atsisakė reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą statyti pirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat pripažinti ieškovams teisę atlikti statybos darbus be atsakovų sutikimo. Ieškovai nurodė, kad jie su atsakovais yra 0,1996 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčiai ir sklype esančio gyvenamojo namo (1A1m) bei ūkinio pastato (2I1ž) bendraturčiai, o ieškovai taip pat yra ir pirties pastato, plane pažymėto indeksu 12I1m, savininkai. Ieškovai nurodė norintys nugriauti šiame žemės sklype esantį jiems priklausantį pirties pastatą ir toje vietoje statyti naują, tačiau tam reikalingas leidimas. Tam, kad gautų projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą, statytojas savivaldybės administracijos atitinkamam subjektui turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Nurodė, kad 2005-10-28 su prašymu kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo nugriauti pirties pastatą ir statyti naują pirties pastatą. 2006-03-27 ieškovai raštu pakartotinai prašė žemės sklypo bendraturčius pateikti pritarimą ar motyvuotą atsisakymą dėl jų pirties pastato nugriovimo, techninio projekto rengimo bei naujos pirties statybos. Tačiau atsakovai sutikimo statybos darbams atlikti nedavė ir neišreiškė jokių argumentuotų nesutikimo su prašymu motyvų. Ieškovai su pirminiu ieškiniu pateikė projektuojamo statinio eskizą, tačiau bylos nagrinėjimo metu prašė juo nesiremti.
Atsakovai M. K., G. Pirštelienė, A. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi iš pirties rekonstrukcijos techninio projekto matyti, kad planuojamas statyti gyvenamasis namas, o ne pirtis. Ieškovams nurodžius nesiremti byloje pateiktu projektuojamo statinio eskizu, atsakovai nurodė, jog, nežinodami, kas bus statoma, jie negali apsispręsti ir išreikšti nuomonės dėl sutikimo pastato griovimui ir statybai davimo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2006-03-22 atsakyme nurodė, kad neprieštarautų, jog ieškovai parengtų ne didesnio kaip 25 kv. m. ploto pagalbinio ūkio paskirties pastato – pirties, esančios (duomenys neskelbtini), techninį projektą, nugriaunant seną pirtį. Iš ieškovų pateikto projekto eskizo matyti, kad jis neatitinka sąlygų, keliamų pastato plotui ir jo paskirčiai. Antro gyvenamojo namo statyba tame sklype būtų galima tik atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą, tačiau valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-12-14 sprendimu priėmė ieškovų D. C. ir A. C. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti atsakovų M. K., G. Pirštelienės, A. J. ir G. N. atsisakymą duoti sutikimą statyti pirtį bei atlikti statybos darbus be atsakovų sutikimo ir bylą šioje dalyje nutraukė, o likusioje dalyje ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai nurodė nesiremiantys byloje pateiktais projektiniais pasiūlymais, o naujų projektinių pasiūlymų į bylą nepateikė, numatomo projektuoti statinio rodiklių (ploto, aukštų skaičiaus, inžinerinių sprendimų, nuotakų šalinimo ir kt.) nenurodė, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovų teisių pažeidimo ir taikyti LR CK 4.98 str. pagrindo. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad vien projektavimas negali pažeisti atsakovų teisių. Ieškovai, nepateikdami numatomo statyti statinio projektinio pasiūlymo, negali patvirtinti aplinkybių, kad jų sumanytas statinys nepažeis atsakovų teisių. Projektiniai pasiūlymai rengiami prieš statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimą ir pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui kartu su statinio bendraturčių sutikimu ir kitais teisės aktuose nurodytais dokumentais. Teismas padarė išvadą, kad projektiniai pasiūlymai taip pat yra skirti bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimai atlikti statinio dalies statybai, ar ši nepažeis jų teisėtų interesų, taip pat yra pagrindas teismui nuspręsti, ar norima atlikti statinio rekonstrukcija nepažeis statinio bendraturčių teisėtų interesų, ar bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovai D. C. ir A. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-12-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Atsakovų nesutikimas, kad ieškovai gautų technines sąlygas ir rengtų techninį projektą naujo pastato statybai, yra nepagrįstas, kadangi projektavimo veikla negali pažeisti atsakovų teisių. Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą yra nesusijęs su ieškovų pareikštu prašymu, nėra protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Apeliantai nurodo, kad jie prašo duoti sutikimą nugriauti esamą pirtį ir rengti techninį projektą naujo pirties pastato statybai. Tuo tarpu iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad jie iš esmės reiškia prieštaravimus dėl ieškovų teisės statyti, projektuoti statinį, o ne dėl ieškovo pasirinkto teisės įgyvendinimo būdo. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad 2006-02-22 Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija rašte Nr. 50 nurodė, kad neprieštarautų techninio projekto rengimui. Apeliantai nurodo, jog jie, atsisakydami teismui pateikto projektinio pasiūlymo, tiksliai nurodė, kokį naują pastatą ketina statyti, t.y. naują pirties pastatą, kurio techninės charakteristikos tokios, kurios yra leidžiamos teisės aktų. Teismas nepagrįstai, remdamasis LR Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 5 p. nuostata, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, padarė išvadą, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimus yra pagrįstas, kadangi tik nustatyta tvarka parengus statinio techninį projektą atsakovai realiai galėtų spręsti ir vertinti, ar projekto įgyvendinimas, t.y. statyba, pažeidžia ar nepažeidžia jų teises.
Atsiliepimas
Atsakovų M. K., G. P. ir A. J. atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti bei priteisti iš apeliantų visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-12-14 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš ieškovų D. C. ir A. C. ieškinio reikalavimų matyti, jog jie siekia įgyvendinti savo kaip statytojų teises – nugriauti jiems priklausantį pastatą - pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėti rengti techninį projektą naujo pirties pastato statybai. Pareikštas ieškinys yra susijęs su jų teisės atlikti šiuos veiksmus be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių M. K., G. P., A. J. ir G. N. sutikimo pripažinimu.
Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama LR Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. LR Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. ir 23 str. 6 d. 2 p. įtvirtinta statytojo pareiga siekiant gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad bendraturčių sutikimas atlikti statybos darbus turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. prieš prasidedant statinio projektavimui, kadangi statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena (STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas, 7 p.). Ta pati pareiga pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą įtvirtinta statytojui siekiant gauti statybos leidimą griauti esamą statinį (LR Statybos įstatymo 23 str. 7 d.). Todėl dėl pagrindinių statinio statybos aspektų žemės sklypo bendraturčiai turi susitarti iš anksto, t. y. iki statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, statybos projekto rengimo ir tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog statinio projektavimo stadijoje ar iki jos negalima spręsti apie bendraturčių teisių pažeidimą. Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino projektinių pasiūlymų rengimą reglamentuojančias teisės noras ir jų pagrindu pagrįstai pripažino, kad projektiniai pasiūlymai yra skirti bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimiems atlikti statybos darbams, ar esamo statinio nugriovimas ir naujo statinio statyba nepažeis jų teisėtų interesų, o taip pat yra pagrindas teismui nuspręsti, ar šie statybos darbai nepažeis statinio bendraturčių teisėtų interesų, ar bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Kolegija konstatuoja, kad teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymu duoti sutikimą statybos darbams, gali būti ginama tik tada, kai statytojas siekia gauti sutikimą konkretiems statybos darbams pagal projektinį pasiūlymą atlikti ir nenustatyta atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, kad atsakovai iš esmės kvestionuoja jų kaip pirties pastato savininkų ir žemės sklypo bendraturčių teisę nugriauti šį statinį ir jo vietoje pastatyti naują, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo bendraturčiai (atsakovai) neprieštarauja ieškovams priklausančios pirties nugriovimui ir naujos pirties statybai, tačiau nesutinka duoti sutikimo nesant statybos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį, paskirtį ir kita) apibrėžiančio projektinio pasiūlymo. Tai patvirtina byloje esantys atsakovų ir jų atstovo paaiškinimai.
Nesant projektinio pasiūlymo, nėra galimybės nustatyti ieškovų kaip statytojų pasirinkto savo teisės atlikti statybos darbus įgyvendinimo būdo ir ar šis nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie numatomą statinio statybą, t. y. jos galimumą, apimtį ir bendraturčio teisių apsaugą, turi būti sprendžiama jau esant statinio statybos projektiniam pasiūlymui. Apeliantų nurodymas, kad jie ketina statyti naują pirties pastatą, kurio techninės charakteristikos tokios, kurios yra leidžiamos teisės aktų, nepaneigia bendraturčių teisių, nesusijusių su valdymo netekimo, pažeidimo galimybės, dėl ko jų atsisakymas duoti sutikimą statybos darbams atlikti galėtų būti laikomas pagrįstu (LR CK 4.98 str.).
Šalies argumentai
Apeliantų argumentas, jog jie prašo duoti sutikimą ne naujo namo statybai, o techninio projekto rengimui, yra atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi įstatymas nenumato pareigos statytojui gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimo statinio techninio projekto rengimui. Žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, duodamas statybos darbams atlikti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-12-14 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetant apeliacinį skundą iš apeliantų atsakovui M. K., apmokėjusiam teisinę pagalbą, priteisiamos atstovavimo išlaidos (LR CPK 98 str.). Remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis ir atsižvelgiant į apeliacinio nagrinėjimo apimtį bei sudėtingumą, į advokato darbo sąnaudas, prašoma priteisti suma mažinama iki 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovų D. C. ir A. C. atsakovui M. K. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.