- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- I1-318-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01650-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- L.D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (šis laikotarpis aktualus administracinėje byloje).
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, jog jis yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl bausmę turi atlikti bendrabučio tipo patalpose, tačiau buvo kalinamas Alytaus PN 6 lokalinio sektoriaus 15 būrio 150 brigadoje 4 kameroje, kurioje buvo rakinamas 21 valandą per parą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėtų būti rakinamas bendrabutis ir nuteistieji turėtų teisę judėti viso bendrabučio patalpose, tačiau rakindami pareiškėją kameroje Alytaus PN pažeidžia jo teises, nes jis negali laisvai lankytis bendrabutyje įrengtoje virtuvėje, sporto salėje, rūkykloje. Šiose patalpose gali lankytis tik išleidus 3 valandoms per parą pasivaikščioti, todėl laiko pasivaikščioti lauke nebelieka. Kameroje buvo 9 asmenys, trūko oro, ant langų iš abiejų pusių buvo grotos, todėl langai pilnai neatsidarė. Turėjo laukti, kol kiti nuteistieji atlikdavo gamtinius reikalus, nes kameroje buvo tik vienas tualetas. Taip pat teko laukti eilėje, kad galėtų nusiprausti.
Teigė, jog kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė dvasinių ir fizinių kančių, išgyvenimų, skausmą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 11–16) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 66, 110) nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl, kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 7 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte, buvo laikomas užrakintas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje nustatytu laiku (nuo 13.30 val. iki 16.30 val.).
Nurodė, jog pareiškėjui teko 3,81 kv. m gyvenamojo ploto. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ir Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus. Nors ant langų yra vidinės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti miegamuosius. Sanitariniame mazge yra unitazas, kriauklė, yra įrengta veikianti ištraukiamoji ventiliacija. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (b. l. 102–105), šioje byloje vertinamas laikotarpis yra nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Administracinėje byloje pateikti įrodymai (b. l. 20, 110, 111) patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 15 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kuri yra 34,35 kv. m ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,81 kv. m gyvenamojo ploto.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje gyveno 9 asmenys, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje buvo tik vienas tualetas, viena praustuvė, kuriais naudojosi 9 asmenys, todėl dažnai tekdavo laukti eilėje.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Normos) 7 punkte nurodoma, kad prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad kameroje buvo laikomi 9 asmenys, darytina išvada, kad Normos buvo nepažeistos.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kameroje ant langų sudėtos grotos iš išorės ir iš vidaus, todėl langai atsidaro nedaug, patalpų neįmanoma gerai išvėdinti.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 43, 44). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad visą laiką buvo užrakintas ir išeiti iš kameros galėjo tik 3 valandas per parą. Per tą laiką turėjo spėti pasidaryti valgyti, pasportuoti, išsiskalbti, pasivaikščioti, pasinaudoti virtuvėle.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus PN, buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei ir buvo paskirtas į 15 būrį (6 lokalinis sektorius), 4 gyvenamąją patalpą.
BVK 70 straipsnio 7 dalis numato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka užrakinami. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau- ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73¹ punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (73¹.1 p.), kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (73¹.2 p.). Šių taisyklių 73² punktas numato, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.
Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų. Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato išlygos, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi būti užrakinami aukštuose, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis negalėjo būti laikomas užrakintas jo gyvenamojoje patalpoje, atmestinas. Atsakovės atstovas teikdamas papildomus duomenis (b. l. 110, 112) nurodė, kad pareiškėjas galėjo dienotvarkėje numatytu laiku dalyvauti pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonių vykdyme, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programose, t. y. 9.00-12.00 val. ir 14.30-17.00 val. išleidžiamas iš miegamojo patalpos. Pareiškėjas ir pats nenurodo, kad ginčo laikotarpiu būtų buvę pažeistos jo teisės, numatytos BVK 73 straipsnyje, ar būtų buvę pažeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nustatytos sąlygos. Taip pat pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad jis kurią nors konkrečią dieną būtų prašęs Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu (9.00 val.-12.00 val. ir 14.30-17.00 val.) jį išleisti į biblioteką, į virtuvėlę, skalbyklą ar pan., o atsakovo atstovas jį išleisti iš užrakintos gyvenamosios patalpos būtų atsisakęs. Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, laikant jį užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.
Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei ir sveikatai) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Ž. T. Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L.D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.