- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- e2-4494-844/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00594-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- R. O.
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui R. O. (R. O.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 554,54 Eur žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminį mokestį ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2018-08-05, Pilaitės pr., Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas R. O., būdamas neblaivus, vairavo automobilį SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė bei apgadino kelio atitvarus.
Transporto priemonės SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovo bendrovėje, draudimo sutartis Nr. 02 – 5030295. Už eismo įvykio metu apgadintus kelio atitvarus ieškovas išmokėjo 554,54 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl draudimo išmokos grąžinimo, nes dėl autoįvykio kaltu pripažintas atsakovas, kadangi transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę.
Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti 2019-07-26 vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi (asmeniškai).
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu sprendimas priimamas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2018-07-10 Draudimo sutartis Nr. 02 - 5030295, 2018-10-23 Vilniaus apskrities VPK pažyma Nr. 10 R-33810444-18 apie autoįvykį, 2018-10-22 pranešimas UAB „Gatas“ apie nuostolių atlyginimą ir lokalinė sąmata, 2018-11-09 raginimas atsakovui patvirtina, kad 2018-08-05 Pilaitės pr., Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas R. O., būdamas neblaivus, vairavo automobilį SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė bei apgadino kelio atitvarus. Dėl autoįvykio kaltu pripažintas atsakovas.
Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Taisyklėmis , patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino UAB „Gatas“ dėl eismo įvykio patirtą žalą, išmokėdamas 554,54 Eur dydžio draudimo išmokų sumą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai nustato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir pasišalino iš įvykio vietos. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių 59.1 ir 59.4 punktuose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir pasišalino iš įvykio vietos.
Atsakovas savo veiksmais padarė žalą draudikui, todėl nukentėjusiam eismo įvykio metu išmokėta draudimo išmoka – 554,54 Eur turi būti priteista iš atsakovo.
Ieškinys priimtas teisėjo rezoliucija 2019-07-10, todėl ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteisiamos ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 554,54 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteisiamos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 554,54 Eur (penki šimtai penkiasdešimt keturi) žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 554,54 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika) bylinėjimosi išlaidų ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, a/s LT87 7300 0100 7306 9075, AB “Swedbank, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.