Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui D. M. dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Jurisdictus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. M. 430,76 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 1,17 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovui D. M. ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas įteikti tinkamai LR CPK 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – jo motinai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad vadovaujantis 2015 m. lapkričio 4 d. sutartimi tarp UAB „Varimeda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2016 m. gruodžio 12 d. policija perdavė automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportuoti į UAB „Varimeda“ saugojimo aikštelę. Ieškinyje nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 118 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo, 2016 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1043-617/2016 D. M. buvo nubaustas 1400 Eur dydžio bauda su automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnį. LITEKO duomenimis nutarimas įsiteisėjo 2017-03-07 Vilniaus apygardos teismui 2017-03-07 nutartimi išnagrinėjus D. M. apeliacinį skundą ir palikus Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-12-29 nutarimą nepakeistą. Nutarimu nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d., minėtas automobilis priklausė D. M.. Nors VĮ „Regitra“ 2016-12-12 duomenimis transporto priemonės savininku nurodytas V. Č..

Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, UAB „Varimeda“, vadovaudamasi Lietuvos Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 19/01 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 19/01-1-3 tarp UAB „Varimeda“ ir UAB „Jurisdictus“, 2019 m. vasario 26 d. dieną perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei UAB „Jurisdictus“.

12 Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad atsakovui 2019-03-15 siuntė pranešimą apie reikalavimo teisių į atsakovo skolą perleidimą bei reikalavimą sumokėti skolą ieškovei žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (Įstatymo 33 straipsnio 8 dalis).

14 Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius už automobilio nuvežimą pradinis kreditorius apskaičiavo 72,60 Eur mokestį. Už transporto priemonės saugojimą per laikotarpį nuo transporto priemonės nuvežimo dienos 2016-12-12 iki ieškovės nurodomas termino 2017-01-08 (ieškovės nuomone nutarimo konfiskuoti automobilį įsiteisėjimo dienos) (37 dienas x 9,68 Eur) apskaičiuotas 358,16 Eur mokestis, iš viso už nuvežimą ir saugojimą – 430,76 Eur. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 430,76 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1,17 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovas su ieškove neatsiskaitė net po ieškovės raginimų išsiuntimo atsakovui, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteisiant 1,17 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

LR CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (430,76 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Ieškovė, pateikiant teismui elektroninį ieškinį, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, patyrė 1,17 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir šias sumas prašo priteisti iš atsakovo. Teismas ieškinį patenkino, todėl iš atsakovo D. M. ieškovės naudai priteistinas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis ir 1,17 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str., LR CK 6.38 str., 6.256 str., 6.210 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. M., gim. 1992-11-27, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 430,76 Eur (keturis šimtus trisdešimt Eur 76 ct) įsiskolinimo, 1,17 Eur (vieną Eur 17 ct) išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (430,76 Eur) sumos nuo 2019-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų – žyminį mokestį UAB „Jurisdictus“, juridinio asmens kodas 301851658, buveinė Smolensko g. 10, C korpusas, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT657300010134465136 AB Swedbank, naudai.

Atsakovas D. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 straipsnio 2-4 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „Jurisdictus“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.