Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas nušalinti nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-1-0001-12 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorę V. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-1-00001-12 dėl Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko V. J. bei kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 167 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-05-03 nutartimi atmestas V. J. prašymas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. V. nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-1-0001-12.

Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių prokurorės šališkumą ir neobjektyvumą, yra nepagrįsta, kadangi šias aplinkybes patvirtina skunde nurodytos aplinkybės, kad jau kelintą kartą ikiteisminio tyrimo metu priimamuose procesiniuose dokumentuose prokurorė pasisako dėl įtariamojo V. J. kaltės, tokiais savo veiksmais grubiai pažeisdama V. J. nekaltumo prezumpciją. Taip pat prie pareiškimo dėl nušalinimo pridedami priedai – 2012-12-05 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl V. T., 2012-08-10 nutarimas, 2012-11-14 pranešimas apie būtinumą skirti ekspertizę, kurių ikiteisminio tyrimo teisėjas visiškai netyrė ir neanalizavo.

Pareiškėjo manymu, ikiteisminį tyrimą organizuojanti ir kontroliuojanti prokurorė, procesiniuose dokumentuose pasisakydama dėl V. J. kaltės, nustatė faktus, kuriuos gali nustatyti tik teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl tai sudaro pagrindą abejoti jos šališkumu ir ją nušalinti nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo. Nušalinimo pagrindą sudaro ir tai, jog prokurorė baudžiamojo proceso kodekso nustatytais terminais nepriima procesinių sprendimų, taip atimdama iš pareiškėjo galimybę pasinaudoti įstatymiškai jam suteikta apskundimo teise.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje yra išvardyti pagrindai, kuriems esant prokuroras ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso subjektai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Esant BPK 58 straipsnyje numatytam pagrindui, prokuroras privalo pats nusišalinti nuo dalyvavimo procese. Tokį sprendimą prokuroras turi priimti nepriklausomai nuo to, ar kitiems proceso subjektams yra žinoma apie BPK 58 straipsnyje numatyto pagrindo buvimą, taip pat nuo to, ar kiti proceso subjektai naudojasi teise reikšti nušalinimus ar to nedaro.

Motyvuojamoji dalis

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad prašymą dėl prokurorės V. V. nušalinimo įtariamasis V. J. iš esmės grindė aplinkybėmis, jog ikiteisminio tyrimo metu priimamuose sprendimuose ir kituose dokumentuose prokurorė vartoja netinkamas formuluotes, kurios pažeidžia jo nekaltumo prezumpciją. Taip pat prokurorė įstatymų nustatytais terminais nepriima sprendimų, taip pažeisdama įtariamojo teisę apskųsti šiuos sprendimus.

Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą.

Iš prie pareiškimo dėl prokurorės nušalinimo pridėto Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. V. (ikisantuokinė pavardė Gužaitė) 2012-12-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl V. T., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog aprašinėdama įtariamojo V. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat kitas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, reikšmingas V. T. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prokurorė nurodė, kad V. T. nusikalstamam elgesiui tiesioginės įtakos turėjo jo viršininko V. J. nurodymas atlikti neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės nurodymas prokurorės nutarime, nepažeidžia įtariamojo V. J. nekaltumo prezumpcijos, kadangi jokių išvadų dėl jo kaltės atliekamame ikiteisminiame tyrime šiame nutarime padaryta nebuvo, o nustatytos aplinkybės nurodymas buvo panaudotas visai kitu tikslu nesusijusiu su jo kaltės pagrindimu.

2012-11-14 pranešime apie būtinumą skirti ekspertizę aiškiai nurodyta, kad ekspertams pateiktini klausimai dėl įtariamojo J. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių. Formuluojant klausimus ekspertams teisingai nurodyta asmens, kuriam skiriama ekspertizė, procesinė padėtis, jokių išvadų dėl šio asmens ar kito įtariamojo V. J. kaltės taip pat nepadaryta, todėl sutikti su apelianto argumentais, jog šiame dokumente neteisingai formuluodama sakinius, prokurorė pažeidė jo nekaltumo prezumpciją bei buvo šališka, taipogi nėra jokio pagrindo. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas susijęs su visai kito įtariamojo atžvilgiu atliekamais ikiteisminio tyrimo procesiniais veiksmais.

Skunde nurodytame 2012-08-10 prokurorės nutarime, kuriame, pareiškėjo nuomone, taip pat yra pažeista jo nekaltumo prezumpcija, nustatyta, jog nėra atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai V. J. ir kitų įtariamųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms ištirti. Taip pat nustatyta, jog V. J. dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų galimai padarė duodamas neteisėtus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams. Įvertinus šių sakinių struktūrą ir bendrą dokumento turinį matyti, jog šiame dokumente, kaip ir prieš tai aptartuose, jokių išvadų dėl įtariamųjų kaltės nepadaryta, todėl teigi, jog yra pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nėra pagrindo.

Vertinant skunde nurodytų dokumentų ištraukas, pažymėtina, kad vien atskirų frazių ar sakinių išėmimas iš bendro dokumento konteksto, nepakeičia viso dokumento esmės. Visuose skunde minimuose dokumentuose nurodomos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, tačiau šių aplinkybių pagrįstumas nesprendžiamas. Todėl teigti, jog sprendžiant kitus klausimus, nesusijusius su įtariamųjų kaltės nustatymu, yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, nėra pagrindo. Vien tai, kad ikiteisminį tyrimą organizuojanti ir kontroliuojanti prokurorė atlieka ikiteisminį tyrimą kitaip, negu norėtų pareiškėjas, arba priima jam nenaudingus sprendimus, nesudaro pagrindo abejoti prokurorės šališkumu.

Apelianto argumentas, jog prokurorės šališkumą patvirtina ir tai, kad ji laiku nepriima sprendimų, taip atimdama iš jo galimybę šiuos sprendimus apskųsti, taip pat nepagrįstas. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, 2013 m. vasario 26 d. apklausos metu įtariamojo V. J. pareikštas prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo išnagrinėtas nesilaikant įstatymų nustatytų tokio pobūdžio prašymų išnagrinėjimo terminų, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t. y. prokurorės nedarbingumo ir medžiagos perdavimo teismams kitų skundų nagrinėjimui. Tai paneigia apelianto argumentus, kad prokurorė piktybiškai nesilaiko ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės normų ir yra šališka. Taip pat pažymėtina, kad priimami sprendimai ar kiti dokumentai siunčiami susipažinti tik asmenims, su kurių teisėmis jie yra susiję. Apskundimo terminas dėl raštu priimto sprendimo pradedamas skaičiuoti nuo šio dokumento įteikimo suinteresuotiems asmenims dienos, todėl kiekvienu atveju yra užtikrinama šių asmenų teisė apskųsti priimamus sprendimus. Praleisti apskundimo terminai gali būti atnaujinami.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismo nutartis atmesti įtariamojo V. J. prašymą dėl prokurorės nušalinimo, yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją skunde nurodytais motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 60 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Į. V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.