Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 175 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2007 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 175 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2007 m. kovo 4 d. Pažymą dėl prašymo pripažinti rinkimų Šalčininkų rajono apygardoje rezultatus negaliojančiais; nustatė, kad organizuojant ir vykdant savivaldybės tarybos rinkimus, Šalčininkų rajono rinkimų apygardoje buvo padaryta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų, tačiau jie lemiamos įtakos rinkinių rezultatams neturėjo, todėl rinkinių rezultatus Šalčininkų rajono rinkimų apygardoje pripažino galiojančiais; nusprendė pagal apygardos rinkimų komisijos pateiktą rinkimų rezultatų nustatymo protokolą nustatyti ir patvirtinti galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje; darbo grupės tyrimo metu surinktą medžiagą perduoti Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūrai.

Pareiškėjas, kandidatas į Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narius rinkimų apygardoje Nr. 43, V.S. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 175 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“; pripažinti rinkimų rezultatus Šalčininkų rajono rinkimų apygardoje Nr. 43 negaliojančiais; pavesti Vyriausiajai rinkimų komisijai kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl pakartotinių rinkimų Šalčininkų rajono rinkimų apygardoje surengimo. Pareiškėjo įsitikinimu, Vyriausioji rinkinių komisija skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Šalčininkų rajono rinkimų apygardoje Nr. 43 nebuvo padaryta šiurkščių ir esminių savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų. Paaiškina, kad Savivaldybių tarybų rinkinių įstatyme nenustatyta, kokie šio įstatymo pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs. Sprendžiant, ar pažeidimas yra šiurkštus, būtina atsižvelgti į savivaldybių tarybų rinkimų instituto paskirtį ir teisinę prigimtį. Kiekvienas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimas laikytinas šiurkščiu, jeigu jis turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. Sprendžiant, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, būtina atsižvelgti ir į kompetentingų institucijų sprendimus, nagrinėjant panašaus pobūdžio klausimus. Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija turėjo atsižvelgti ir į savo 2007 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 174 „Dėl rinkimų į Pagėgių savivaldybės tarybų rezultatų“ bei 2007 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 176 „Dėl prašymo pripažinti rinkimus Švenčionių rajono rinkimų apygardoje negaliojančiais“. Pareiškėjas paaiškina, kad net dvejoms partijoms pritrūko atitinkamai 10 ir 24 balsų, kad jos gautų mandatą, t.y. 4 proc. nuo balsavime dalyvavusių rinkėjų, kuriuos sudaro 732 balsai. Valstiečių liaudininkų sąjungai gavusiai 722 balsus pritrūko tik 10 balsų, kad už juos balsavę rinkėjai būtų atstovaujami savivaldybės taryboje, o partijai Tvarka ir teisingumas – 24 balsų. Tai reiškia, kad poveikis net keliems rinkėjams turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. Pareiškėjas nurodo, kad Šalčininkų rajono rinkimų apygardoje buvo padaryti tokie rinkimų įstatymo pažeidimai:

1. Dauguma iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau - LLRA) Šalčininkų rajono rinkimų apygardoje iškelto sąrašo lyderių tuo pat metu užima aukščiausius postus Šalčininkų rajono savivaldybės institucijose (L. T. yra savivaldybės meras, Z. P. - vicemeras, B. D. – savivaldybės administracijos direktorius, J. R. - administracijos direktoriaus pavaduotojas). LLRA ypatingai plačiu mastu savo interesams panaudojo savivaldybės administracijos ir seniūnijų bei kitų savivaldybės organizacijų darbuotojus, kas, pareiškėjo nuomone, neabejotinai laikytina piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, rinkimų teisės principų pažeidimu, turėjusiu reikšmės rinkimų rezultatams. Paaiškina, kad net 142 iš 225 LLRA komisijos narių ir stebėtojų yra tiesiogiai pavaldūs buvusiems LLRA sąrašo lyderiams per darbo santykius. Dauguma savivaldybės tarnautojų - seniūnijų darbuotojų, įskaitant visus seniūnus, buvo LLRA stebėtojai, tiesiogiai stebėję balsavimus namuose bei važinėję kartu su autobusais pavežant rinkėjus rinkimų dieną. Pareiškėjas pažymi, kad vykstant balsavimui namuose buvo gauta žodinių nusiskundimų, jog apylinkių komisijų nariams važinėjant pas rinkėjus balsuojančius namuose, prieš kurį laiką tą pačią dieną, tame tarpe ir šeštadienį (kai rinkimų agitacija uždrausta), prieš jiems atvykstant atvykdavo LLRA stebėtojas ir nurodydavo balsuoti už 6-ą LLRA numerį. Liberalų ir centro sąjungos kandidatas P. L. gali patvirtinti, kad Kalesninkų seniūnijos seniūnė ir tuo pačiu LLRA stebėtoja D. V. 2007-02-23, vaikščiojo kaip stebėtoja kartu su apylinkės rinkimų komisijos nariais ir kitais dviem stebėtojais nuo LLRA ir žmonėms balsuojant pirštu rodė biuletenyje balsuoti už LLRA. Taip pat Akmenynės apylinkės komisijos pirmininkė G. S. yra nurodžiusi, kad iš Akmenynės seniūno ir LLRA stebėtojo J.M. patyrė psichologinį spaudimą reikalaujant atiduoti jam saugoti balsavusių namuose asmenų vokus su biuleteniais. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma namuose balsavusių rinkėjų yra asmenys vyresni nei 70 metų, dažniausiai nemokantys valstybinės kalbos, menko išsilavinimo, tokia LLRA panaudota „rinkimų agitacijos“ praktika sutrukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti.

2. Paaiškina, kad LLRA stebėtojai - seniūnai šiurkščiai pažeidinėjo rinkimų įstatymus neleistinai kišdamiesi į rinkimų organizavimo procesą. Liberalų ir centro sąjungos kandidatas P. L. yra nurodęs, kad Kalesninkų seniūnijos seniūnė ir tuo pačiu LLRA stebėtoja D. V. 2007-02-23 bei 24 dienomis naudodama savo tarnybini statusą bei psichologinę prievartą neleido Lietuvos lenkų liaudies partijos stebėtojo J.N. užeiti į namus pas namuose balsavusius rinkėjus, nors šis stebėtojas turėjo teisę stebėti rinkimus visoje apygardoje. Minėtus faktus patvirtino ir partijos Tvarka ir teisingumas deleguota Kalesninkų apylinkės komisijos narė M. A. . Ši aplinkybė taip pat yra užfiksuota R. V. darytame videoįraše.

3. Pareiškėjas nurodo, kad buvo padaryta pažeidimų, 2007-02-25 vykdant rinkėjų pavėžėjimą. Seniūnai (LLRA stebėtojai) bandė neleisti kitų partijų stebėtojų vykti kartu su autobusais, skirtais rinkėjams pavežti. Eišiškių seniūnas - LLRA stebėtojas T. Z. bandė neįleisti Lietuvos lenkų liaudies partijos stebėtojo V. D. į autobusą, vešiantį rinkėjus, o pasak autobusą vairavusio vairuotojo, jiems buvo duotas nurodymas be seniūno leidimo nieko į autobusus neleisti. Šalčininkų autobusų parkui, kuris vienintelis pavežė rinkėjus į rinkimus, vadovauja LLRA kandidatas E. O.. Be to labai daug rinkėjų buvo organizuotai ir sistemingai vežami ne savivaldybės administracijos autobusais, o kitu transportu - mokykliniais autobusais, LLRA kandidato R.P. įmonėms priklausančiais autobusais, ką yra užfiksavę ir filmavę kai kurie stebėtojai. Apie šiuos pažeidimus gali paaiškinti Tėvynės sąjungos stebėtoja J.N.

4. Pareiškėjo teigimu, rinkimų įstatymus šiurkščiai pažeidė LLRA stebėtojas T. L., kuris važinėjo su rinkėjus vežančiu autobusu bei pats asmeniškai vaikščiojo po namus įkalbinėdamas rinkėjus važiuoti balsuoti. Jis rinkėjams darė spaudimą ir neteisėtai agitavo.

5. Taip pat rinkimų tvarką pažeidė Dainavos seniūnijos seniūnas - LLRA stebėtojas, kuris rinkimų dieną masiškai ir atvirai agitavo rinkėjus balsuoti už LLRA. Atvirai balsuoti už LLRA Butrimonių kaime agitavo ir šios partijos kandidatas V.Š.

6. Rinkimų dieną masiškai buvo dalinami lapukai, kuriuose buvo nurodoma kaip balsuoti ir buvo pažymėtas sąrašas Nr.6. Šį pažeidimą patvirtina straipsnis „Pažeidėjai - aktyvesni už rinkėjus“ 2007-02-26 „Lietuvos ryte“. Taip pat gali paliudyti Šalčininkų apygardos rinkimų komisijos narys R. V.

Pareiškėjo įsitikinimu, minėti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo net 20 mandatų iš 25 (80 proc.). Tai rodo, kad partijos nevienodomis sąlygomis dalyvavo agitacinėje kampanijoje, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos panaudotos neteisėtos agitacinės priemonės turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. Dėl nurodytų pažeidimų Šalčininkų rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 97-2-00013-07. Nepaisant gausybės skundų ir informacijos apie pažeidimus tiek Vyriausioji rinkimų komisija, tiek teisėsaugos institucijos iki šiol neatliko išsamaus tyrimo. Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama skundžiamą sprendimą neįsigilino ir neanalizavo nurodytų pažeidimų faktų, nemotyvavo priimto sprendimo. Įvairių partijų kandidatams, stebėtojams, rinkėjams nebuvo leista pasisakyti apie jų matytus pažeidimus, o partijų skyrių pirmininkams buvo suteikta galimybė pasisakyti nustatant tik 3 minčių kalbėjimo reglamentą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu prašo pareiškėjo V.S. skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimai nėra pagrįsti atitinkamomis teisės aktų nuostatomis. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Vyriausioji rinkimų komisija neatliko išsamaus tyrimo, tiek savo posėdyje, tiek sprendime neįsigilino ir neanalizavo nurodytų faktų, nemotyvavo priimto sprendimo. Paaiškina, kad išsamiai ištyrė Liberalų ir centro sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkės L. S., Tėvynės sąjungos (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) Šalčininkų skyriaus pirmininko V.Ž., partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Šalčininkų skyriaus pirmininko V. K., Lietuvos lenkų liaudies partijos kandidatės T. B. , Lietuvos socialdemokratų partijos Šalčininkų skyriaus pirmininko L. R., Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, skyriaus pirmininko G. K. , Pilietinės demokratijos partijos Šalčininkų skyriaus pirmininkės N. R. 2007 m. vasario 27 d. prašymą (reg. Nr. 1-1107(2V.10) pripažinti rinkimų Šalčininkų rajono apygardoje rezultatus negaliojančiais, o taip pat Lietuvos socialdemokratų partijos Šalčininkų skyriaus pirmininko L.R., Tėvynės sąjungos (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai,) Šalčininkų skyriaus pirmininko V. Ž., Liberalų ir centro sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkės L.S., partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Šalčininkų skyriaus pirmininko V. K. 2007 m. vasario 27 d. skundą (reg. Nr. 1-1091(2V.11) „Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba bei trukdymo realizuoti teisę rinkti“. Tuo tikslu buvo sudaryta Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupė, kuri nuvyko į Šalčininkų rajoną vietoje išsiaiškinti visus prašyme bei skunde minimus faktus ir aplinkybes, taip pat buvo detaliai išnagrinėti papildomai pateikti dokumentai (prašymai, skundai, filmuota bei audio medžiaga). Darbo grupės prašymo bei skundo nagrinėjimo eiga ir išvados išdėstytos grupės pažymoje, kuri buvo pateikta Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. kovo 4 d. posėdyje. Šiame posėdyje buvo išklausyta darbo grupės ataskaita bei sudaryta galimybė pasisakyti atvykusiems į posėdį prašymą pateikusiems pareiškėjams bei kitiems atstovams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Taigi, asmuo siekdamas palankaus teismo sprendimo privalo įrodyti, kad jo teisė arba įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar jos veiklos apskundimo tvarka ir terminai, bylos nagrinėjimo terminai, ir joje nėra aukščiau paminėtoms Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoms konkuruojančių teisės normų.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. S. buvo išrinktas į Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą (pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimai), skundžiamu sprendimu yra patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai rinkimų apygardoje ir sudaryta galimybė V. S. tapti savivaldybės tarybos nariu. Pareiškėjas V. S. neįrodė, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistos kokios nors jo konkrečios teisės ar įstatymų saugomi interesai.

Teismas vertina, kad pareiškėjo V. S. argumentai apie pažeistas kitų partijų ar asmenų rinkimų teises gali būti reikšmingi ginant toms partijoms, ar asmenims jų pažeistas teisės, ar viešąjį interesą. Bet pareiškėjas V. S. nepateikė teismui įgaliojimo suteikiančio jam teisę atstovauti kitus asmenis, o taip pat nenurodė, kad kokie nors įstatymai jam suteikia teisę ginti viešąjį interesą šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo V.S. atstovo samprotavimai apie proporcinę rinkimų sistemą ir pareiškėjo interesus, kad būtų kuo daugiau išrinkta jo sąrašo kandidatų neįrodo konkrečios subjektinės teisės arba konkretaus įstatymų saugomo intereso pažeidimo.

Todėl pareiškėjo V. S. skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 119 str. 1 d., 120 str., 121 str. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.