Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato – atstovui Steponui Liaugaudui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. U., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. PK įgaliotas pareigūnas 2014 m. rugpjūčio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. U. už tai, kad šis 2014 m. rugpjūčio 27 d. 18.52 val. Mažeikių m. Pavenčių g.39 namo kieme vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į kitą kieme stovėjusį automobilį ir jį apgadino, po to iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 ir 233 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Steponas Liaugaudas teismo posėdžio metu nurodė, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulio būrio vyresnysis patrulis A. P. atvykęs į įvykio vietą – Pavenčių g. 39, Mažeikiai, namo aikštelę, aptikęs apgadintą automobilį Suzuki Vitara ir išklausęs nukentėjusio asmens bei susipažinęs su jo paaiškinimu, suradęs iš eismo įvykio pasišalinusį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotoją – savininką P. U., ir parodęs apgadintą jo automobilį, turėdamas fotonuotraukas, teisingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius, tinkamai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. U. už tai, kad vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas nepaliko saugaus tarpo iš šonų ir atsitrenkė į kitą kieme stovėjusį automobilį ir jį apgadino, nepranešęs policijai, pasišalino įvykio vietos, o taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo. Atstovo nuomone, eismo įvykio kilimo priežastis buvo būtent alkoholio vartojimas. S. Liaugaudas pažymėjo, kad vairuotojas, važiuodamas atbulas, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, privalo įsitikinti, kad nekels pavojaus aplinkinių turtui ir kitiems asmenims. Nuotraukose, kurias pateikė kaimynai, stebėję eismo įvykį, matosi, kad jos darytos iš aukštai, todėl, atstovo nuomone, eismo įvykio metu buvo garsas, kurį išgirdę kaimynai pasiėmė fotoaparatą ir padarė keletą kadrų. Taigi, vairuotojas P. U., vairuodamas transporto priemonę, turėjo justi kontaktą, jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos norėdamas išvengti atsakomybės už tai, kad sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo P. U. atstovas advokatas Vilius Jonaitis paaiškino, jog nors bylos duomenys liudija buvus eismo įvykį, tačiau jo atstovaujamasis nesutinka, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio ir, žinodamas apie eismo įvykį, vartojo alkoholį. Atstovas paaiškino, jog P. U. neginčija galėjęs kliudyti šalia stovėjusį automobilį, tačiau neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio ir dėl to vartojęs alkoholį. Atstovas pažymėjo, jog P. U. vairuotas automobilis buvo apdraustas, todėl jam nebuvo tikslo bėgti iš eismo įvykio vietos ir kažką slėpti. P. U., anot atstovo, nuvažiavo net nepastebėjęs, kad buvo eismo įvykis. Turimais duomenimis abiem automobiliams padaryti tik nežymūs brūkštelėjimai, nėra nei sulaužymų, nei įlenkimų, nebuvo jokio traškesio ar kito garso, todėl, atstovo nuomone P. U. važiuodamas atbulas ir per veidrodėlius stebėdamas automobilio galinę dalį nematė, kas vyksta priekyje, todėl nepajutęs, jog susilietus automobiliams savo automobiliu brūkštelėjo kitą automobilį, taip jį apgadindamas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo net nesupratęs, jog padarė pažeidimą. Analogiškai atstovas aiškino ir administracinėn atsakomybėn traukiamo P. U. alkoholio vartojimą po eismo įvykio, pažymėdamas, kad nesupratęs, jog buvo padarytas pažeidimas, P. U. neturėjo jokių kliūčių vakarieniaudamas išgerti alaus. Atstovas prašė įvertinti visas bylos aplinkybes ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant pažeidimų sudėties.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas vyr. patrulis A. P. parodė, jog apie 19 val. gavęs iškvietimą ir nuvykęs prie Pavenčių g. 39 namo, kur jį pasitiko apgadinto automobilio savininkas ir parodė apgadintą automobilį bei fotonuotraukas, pagal valstybinius numerius nustatė iš eismo įvykio pasišalinusio automobilio savininką – P. U. ir nuvyko pas jį. Kieme rado iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį, kurio dešinėje priekinėje pusėje pastebėjo įbrėžimus. Kalbėdamas su P. U. išsiaiškino, jog šis buvo eismo įvykio vietoje, tačiau neigė padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos. P. U. neginčijo, jog vakarieniaudamas išgėrė alaus. Bendraudamas su P. U. nepastebėjo, kad šis būtų išsigandęs, reagavo normaliai, jautė, kad yra išgėręs, tačiau nesuprato, ar alkoholis vartotas prieš kelias minutes, ar kiek anksčiau.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Du iš minėtų pažeidimų (numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje) yra priskiriami apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Motyvuojamoji dalis

P. U. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta: 2014 m. rugpjūčio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-17420844-14, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, tarnybiniu pranešimu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, asmens blaivumo testo Nr. 3904 rezultatu, K. V. paaiškinimu, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, eismo įvykio vietos schema, foto lentele dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, bendra įvykio informacija, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

P. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė sulaukęs 66 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, P. U. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30² straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. U. galėjo nepajusti jo vairuoto automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir stovėjusio automobilio Suzuki Grand Vitara, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), susidūrimo, todėl galėjo nesuprasti, jog pasišalina iš eismo įvykio vietos. Rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas P. U. neneigė buvęs Pavenčių g. 39 namo kieno aikštelėje ir vairavęs jam priklausantį automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsitikinęs, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo nepadaręs jokio eismo įvykio. Pripažino tos pačios dienos vakare grįžęs iš parduotuvės ir valgydamas vakarienę išgėręs alaus, dėl to atvykę pareigūnai jam nustatė 0,88 ‰ girtumą. Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilio nuotraukose, eismo įvykio schemoje užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, pažeidimai atsirado ne smūgio metu, o nubrėžiant. Liudytojų, galinčių patvirtinti, kad automobilių susilietimo metu buvo nors koks garsas, nėra. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas P. U. suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) spręstina, jog P. U. galėjo iš eismo įvykio pasišalinti nesiekdamas tyčia sąmoningai išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies, sudėties. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Kaip jau buvo minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas P. U. buvo surašytas ir už tai, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Faktą, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus – alų, patvirtino ir pats P. U., tačiau nustačius aplinkybes, jog P. U. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, konstatuotina, kad jis neturėjo pareigos nevartoti alkoholio iki kol bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, todėl už šios pareigos nevykdymą jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai ir atsakomybė jam pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį šiuo atveju taip pat negalima.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus visus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl P. U. tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 4 dalimi, 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl P. U. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį nutraukti nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.

P. U. pripažinti padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

Išaiškinti P. U., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš valstybinės mokesčių inspekcijos turimų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.