- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2SP-11060-1185/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03295-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., A. B.
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims L. B. ir A. B. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su prašymu leisti paimti nepilnametį vaiką M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo atstovų pagal įstatymą tėvo L. B. ir motinos A. B.. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame buvo pateikta informacija, kad mokinys M. B. klasės vadovei papasakojo apie savo šeimoje 2025 m. gegužės 5 d. patirtą smurtą, t. y. kad tėvas mušė diržu per sėdmenis ir rankas, vėliau liepė daryti pritūpimus, bei kad vaikas papasakojo, kad ir anksčiau tėvas jį mušė, yra vertęs daryti pritūpimus, atsispaudimus ar labai ilgai klūpoti kampe. Pareiškėja taip pat nurodė, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus jo interesus, (duomenys neskelbtini) buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas bei nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), išklausius tėvų nuomonę, vaikas buvo apgyvendintas pas budintį globėją. Pareiškėjo nuomone, vaiko šeimoje galimi smurto atvejai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai sukelto fizinio skausmo vaikui, tėvai neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų savo vaikui, vaikas išsakė nuomonę, kad namuose nesijaučia saugiai ir nebenori gyventi su tėvais, o jo sesuo A. B. patvirtino, kad yra mačiusi, kad tėvas smurtauja prieš brolį, panaudoja fizinį smurtą. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikinoji priežiūra nebuvo taikoma, kadangi vaiko atstovai pagal įstatymą nenurodė asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaiką, o vaiko mama žodžiu atsisakė apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys L. B. ir A. B. pateikė atsiliepimą į prašymą ir nurodė, kad su prašymu nesutinka bei prašė jo netenkinti. Suinteresuoti asmenys laikėsi pozicijos, kad nebuvo išnaudotos visos įmanomos priemonės, kad vaikas liktų gyventi šeimoje, nes šeima turi dvi gyvenamąsias vietas, tinkamas gyvenimui, kuriose konkrečiu atveju galėtų vaiko mama A. B. gyventi su vaiku atskirai nuo tėvo ir kur vaikui būtų užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad vaikas turi psichinės sveikatos problemų, o jų šeima priima institucijų teikiamą pagalbą. Suinteresuotų asmenų nuomone, vertinant vaiko situaciją, nepagrįstai sureikšminamas vaiko pageidavimas gyventi atskirai nuo savo įstatyminių atstovų.
3. Pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. R. teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti. Atstovė pažymėjo, kad vaiko šeimoje yra galimi smurto prieš vaiką atvejai, pats L. B. teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad sudavė vaikui diržu, bei patvirtino, kad taikydavo fizines bausmes, nors A. B. neigė smurto naudojimą, tačiau pats vaikas papasakojo, kad už suvalgytus saldainius mama yra sudavusi pjaustymo lentele bei kad mama išverčia daiktus jo kambaryje ir liepia tvarkytis. Atstovė akcentavo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame L. B. pareikštas įtarimas dėl fizinio skausmo sukėlimo vaikui, jam pritaikytos kardomosios priemonės, A. B. įtarimas nepareikštas. Atstovės nuomone, suinteresuotų asmenų šeimoje vaikui šiuo metu nesaugi aplinka, tą patvirtina vaiko lankomos mokyklos rašte pateikta informacija, pats vaikas skyriaus specialistams papasakojo apie fizinio smurto naudojimą prieš jį, šias aplinkybes patvirtino ir kitas suinteresuotų asmenų vaikas A. B.. Atstovė pažymėjo, kad nors vaikas turi elgesio problemų, tačiau tai nepateisina fizinio smurto prieš jį naudojimo, vaikas skyriaus specialistams išsakė aiškią nuomonę dėl abiejų tėvų, aiškiai paaiškino, kokie sužalojimai ir kur padaryti, ir nebuvo specialistų apgautas, kad atskirai nuo šeimos turės pagyventi tik kelias dienas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2025 m. gegužės 5 d. dėl vaiko elgesio mokykloje, kai jis buvo nedrausmingas mokykloje ir nepagarbiai elgėsi su mergaitėmis, jam trūko kantrybė ir jis mušė vaiką diržu, labai gailėjosi dėl panaudoto smurto vaiko atžvilgiu, nurodė, kad tai buvo vienkartinis atvejis ir kad vaiko atsiprašė, išsakė norą susigrąžinti vaiką į šeimą. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad jam pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo vaikui ir kad jam pritaikytos kardomosios priemonės įpareigojimas gyventi skyrium ir nebendrauti su vaiku. Suinteresuotas asmuo išsakė nuomonę, kad vaikas yra labai įtakojamas savo draugės, kuri turi panašią patirtį, vaiko sveikatos būsena nestabili, jis vartoja vaistus, kai jų neišgeria, jo elgesys tampa neadekvatus, nors yra 12 metų, tačiau jo mąstymas yra kaip 6 metų vaiko, jis namuose nepagarbiai elgiasi su mama, seserimi ir močiute, dažniausiai kai reikia atlikti namų darbus, negebėdamas atlikti užduočių, tranko galvą, pešasi plaukus, laužo rašiklius, yra linkęs meluoti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad priima mobiliosios komandos pagalbą, bendradarbiauja su globos koordinatoriais ir deda visas pastangas, kad vaikui būtų geriau. Suinteresuotas asmuo, pasisakydamas kaip reaguoja į blogą vaiko elgesį, pažymėjo, kad pirmiausia aptaria situaciją, liepia daryti pritūpimus, atsispaudimus, dabar perėjo prie liepimo skaityti knygą, bando ugdyti jo ištvermę, sudominti veiklomis, tam įsigijo sodybą, kurioje augina žuvytes ir leidžia laiką.
5. Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesupranta, kodėl iš jos nori paimti vaiką, nes ji augina ir stengiasi dėl vaiko. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vaiką ištinka emocijų priepuoliai, bet kai jis ramus, viskas būna gerai, tačiau reikia nuolat ieškoti, kuo jį sudominti ir užimti, jis kartais elgiasi kaip 6 metų amžiaus vaikas, o kartais būna labai brandus, visada elgiasi taip, kad atkreiptų kitų dėmesį, lanko 5 klasę, tačiau jam taikomos palengvintos programos. Suinteresuoto asmens nuomone, ji galėtų likti gyventi su vaiku, o tėvas galėtų persikelti į kitą šeimos gyvenamąją vietą, o pasiūlymas persikelti jai ir vaikams į įstaigą yra neracionalus, nes tai traumuotų dukrą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad prieš vaiką nesmurtavo, lentele nemušė, vaikas linkęs meluoti, ji pati nematė, kaip tėvas naudojo fizinį smurtą, nematė kraujosruvų, o kai vaikas specialistų buvo paimtas, pats išeidamas apsikabino, apsiverkė ir pasakė, kad sugrįš.
6. Suinteresuotų asmenų L. B. ir A. B. atstovas advokatas Z. B. teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti. Atstovo nuomone, būtina įvertinti, ar institucija tinkamai pasielgė su vaiku paimdama jį iš šeimos, ar visgi turėjo pasielgti kitaip. Atstovas pažymėjo, kad L. B. dėl įvykio jaučiasi blogai, tikėtina ir vaikas jaučiasi blogai, tačiau yra stipriai įtakojamas savo draugės, tikėtina vaikui įteigta, kad su juo žiauriais elgiamasis, ir kad vaikas šioje situacijos tiesiog nori pabūti su savo drauge. Atstovas atkreipė dėmesį, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime tik L. B. pareikštas įtarimas ir pritaikytos kardomosios priemonės, tuo tarpu vaiko paaiškinimai dėl A. B. naudoto smurto yra migloti, o tai, kad motina liepia vaikui susitvarkyti kambarį, negali būti pagrindas paimti vaiką iš motinos. Atstovas pažymėjo, kad vaikas turi psichologinių problemų ir elgesio sutrikimų, todėl auginant tokį vaiką reikia didelių pastangų, suinteresuoti asmenys priima pagalbą iš institucijų, nori, kad vaikas grįžtų į šeimą, kur jam sudaromos geros sąlygos. Atstovo nuomone, L. B. padarė tinkamas išvadas, ikiteisminis tyrimas bus baigtas ir jis sieks susigrąžinti vaiką, o dėl A. B. institucija neišnaudojo visų galimų priemonių. Atstovo nuomone, išklausant vaiko nuomonę, vaikas tikėtina buvo išgąsdintas, apklausęs specialistas įteigė vaikui nuomonę, kad jis iš šeimos bus paimtas tik kelioms dienoms, ir apie norą palikti šeimą yra kalbėjęs su močiute, tačiau iš esmės pripažįsta savo šeimą, susikūrė fantaziją pagyventi pas draugę, akcentuodamas tėvų smurtą savo atžvilgiu, papasakojo apie santykius su seserimi ir galimus susimušimus, tačiau juos vertino natūraliai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punktuose nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 2 punkte įtvirtina, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, o 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
8. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
10. Nustatyta, kad M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra suinteresuotų asmenų L. B. ir A. B. nepilnametis sūnus (yra įvaikintas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo nustatyti galimi smurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai, t. y. kad 2025 m. gegužės 5 d. tėvas vaiką galimai mušė diržu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo nustatyti galimi smurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai ir kad tuos pažeidimus padarė abu vaiko tėvai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikas buvo apgyvendintas pas budintį globėją. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaikas turi psichikos sveikatos sutrikimus (diagnozuota pagrindinė liga hiperkinezinis elgesio sutrikimas (F90.1) ir lydinti liga mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas (F81.3), vaikas kelis kartus dėl turimų psichikos sveikatos sutrikimų gydytas stacionare.
11. Teismo vertinimu, iš esmės pagrindinė apsaugos vaikui poreikio nustatymo ir vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos priežastis buvo institucijos nustatytos aplinkybės dėl suinteresuotų asmenų – vaiko tėvų – galimo smurto panaudojimo ir fizinių bausmių taikymo. Tačiau, kaip minėta, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Be to, kiekvieno įstatyminio atstovo veiksmai turi būti vertinami atskirai.
12. Nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai sukelto fizinio skausmo M. B., įtarimas pareikštas L. B., kuriam pritaikytos kardomosios priemonės įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, A. B. įtarimas nepareikštas. Teismo posėdžio metu L. B. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 5 d. dėl vaiko elgesio mokykloje, kai jis buvo nedrausmingas mokykloje ir nepagarbiai elgėsi su mergaitėmis, jam trūko kantrybė ir jis mušė vaiką diržu, labai gailėjosi dėl panaudoto smurto vaiko atžvilgiu, nurodė, kad tai buvo vienkartinis atvejis ir kad vaiko atsiprašė, išsakė norą susigrąžinti vaiką į šeimą. Esant tokiai situacijai, teismas vertina, kad šiuo metu vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimo sukelto fizinio skausmo, priimtas pagrįstas sprendimas paimti vaiką iš jo tėvo L. B..
13. Kaip minėta, vaikas turi psichikos sveikatos sutrikimų, ir, kaip teisingai nurodė pareiškėjo atstovė, tai negali būti pateisinanti priežastis panaudoti smurtą tokio vaiko elgesio, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko turimi psichikos sveikatos sutrikimai yra svarbus veiksnys vertinant vaiko išsakytą nuomonę dėl susidariusios situacijos. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus video įrašą, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini) atliktas vaiko nuomonės išklausymas, teismas susidarė nuomonę, kad tarnybos specialistas vaikui uždavė nemažai atsakymus menančių klausimų, vaikas iš pradžių apsiverkė ir atsakydamas į klausimą, ar žino, kodėl atvyko specialistai, nurodė, kad mano, jog dėl jo paties netinkamo elgesio (įvardijo „prisidirbau“), o paklaustas, ar jaučiasi saugiai šeimoje, nurodė, kad jam „nebepatinka būti“ savo šeimoje, bei kad, aptaręs situaciją su savo drauge, susidarė įsivaizdavimą, kad galėtų pagyventi draugės šeimoje. Vaikas, pasisakydamas dėl mamos elgesio, iš esmės akcentavo mamos liepimą susitvarkyti savo kambarį, jam nepatiko mamos taikomas metodas išversti visus kambaryje esančius daiktus, liepiant susitvarkyti, vaikas prisiminė galimą mamos netinkamą elgesį suduodant pjaustymo lentele reaguojant į tai, kad jis be leidimo suvalgė saldainius. Tačiau, kaip minėta, vykdomame ikiteisminiame tyrime A. B. jokie įtarimai nepareikšti, jokių konkrečių įrodymų apie motinos galimai panaudotą smurtą ar taikytas fizines bausmes vaiko atžvilgiu nėra, kitas šeimoje augantis vaikas A. B. išsakė, kad mama nesmurtauja prieš brolį. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino A. B., pats vaikas išeidamas iš namų apsiverkė, ją apsikabimo ir pasakė, kad grįš. Esant tokiai situacijai teismas vertina, kad priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo motinos A. B. nepagrįstas. Kaip nurodė pareiškėjo atstovė, vertinat vaiko situaciją motinai buvo siūloma su vaikais apsigyventi globos įstaigoje, taigi iš esmės tarnyba vertino, kad vaikas gali likti su motina, tačiau motina priėmė sprendimą nevykti į globos įstaigą, nes manė, kad tai traumuos jo dukrą A. B..
14. Pažymėtina, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo šeimoje – ten jam geriausia (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Todėl teismas, įvertinęs šeimoje susidariusią situaciją, daro išvadą, kad, vaikui, jį atskyrus nuo motinos, būtų padaryta didelė žala ir jis patirs traumą galimai su psichologinėmis pasekmėmis ateityje. Neatsižvelgus į jau egzistuojančias realias galimybes šeimos situacijai keistis, teismui leidus paimti vaiką iš jo motinos, toks teismo procesinis sprendimas neatitiktų realaus teisingumo principo įgyvendinimo.
15. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, daro išvadą, kad egzistuoja CK 3.254 straipsnio 2 punkte įtvirtintas pagrindas paimti vaiką iš jo tėvo, tačiau neegzistuoja pagrindas paimti vaiką iš jo motinos. Todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.
16. Teismo nutarties dalis leisti paimti vaiką iš jo tėvo vykdytina skubiai (CPK 582 straipsni 11 dalis).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nėra tapatus tėvų valdžios apribojimui ir nesukelia tėvų valdžios apribojimo teisinių pasekmių. Be to, vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvui pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 straipsniu, 582 straipsnio 3, 5, 7 ir 11 dalimis, teismas
nutaria:
prašymą tenikinti iš dalies.
Leisti paimti nepilnametį vaiką M. B., gimusį (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jo atstovo pagal įstatymą tėvo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą prašymo dalį atmesti.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdo.