- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- eI3-3958-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00081-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Atsakovas
- H. B.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas
- 29.2Tiesioginės išmokos
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui H. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir pareiškėja) teismui pateiktu prašymu prašė priteisti iš atsakovo H. B. (toliau – ir H. B., ir atsakovas, ir paramos gavėjas) pareiškėjos naudai 1 020,90 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 9 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad NMA 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-523 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas H. B. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovas 2017 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška) (reg. Nr. 17-1011623053-A1-1), kurioje buvo deklaruota 7,75 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama tiesioginė išmoka; 7,75 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 8 vnt. gyvulių, už kuriuos mokama susietoji parama už pieninių veislių bulius; 24 vnt. gyvulių, už kurį mokama susietoji parama už mėsines avis; 7,75 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plįtros 2014 – 2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovėse) (toliau – ir Paramos priemonė DN). Parama buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) (toliau – Taisyklės); Susietos paramos už mėsinius glvijus, mėsinės avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožks administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015-2020 metų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-1009 „Dėl susietos paramos už mėsinius glvijus, mėsinės avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožks administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015-2020 metų taisyklių patvirtinimo (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-783 redakcija) (toliau – Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas taisyklės); Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. blandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių ptvirtintimo“ (2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija) (toliau – 2014 - 2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ taisyklės); Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 3D-662 redakcija) (toliau – ir Aprašas); Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Pažymėjo, kad pareiškėjui nepriklausė paramos suma, kuri buvo apskaičiuota ir perduota mokėti, dėl 2017 m. Paraiškos vertinimo metu pagl atsakingos institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) duomenis (VMVT patikrinimo duomenis suvedė į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenų bazę, kuri sistemų inkorporavimo būdu galutinius duomenis perdavė NMA) nustatyto Aprašo 6 punkte numatyto valdymo reikalavimo „per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha“ pažeidimo (pagal ŽŪIKVC perduotus duomenis pareiškėjo azoto kiekis viršijo Aprašo 6 punkte nustatytą normą).
Pabrėžė, kad Administruojant Paraišką, nustatė pakartotinį netyčinį Aprašo 6 punkte numatyto valdymo reikalavimo pažeidimą (ankstesniais Paraiškų teikimo metais taip pat buvo nustatytas valdymo reikalvimo pažeidimas), pagal 2017 m. Paraišką, taikyta 100 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija visoms paramos priemonėms (tiesioginėms išmokoms, kompensacinėms išmokoms) ir susigrąžinama jau išmokėta paramos suma. Pažymėjo, kad iki 2018 m. kovo 23 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir išmokėta 1020,58 Eur tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Programos priemonę DN suma, o įvertinus faktą, kad taikoma 100 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija, minėtos išmokos nepriklausė. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 95 punktu, Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas taisyklių 26 punktu ir 2014 - 2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ taisyklių 41 punktu, pakartotinai vertino 2017 m. atsakovo Paraišką ir priėmė 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą apie kurį informavo atsakovą. Nurodė, kad bendra susigrąžinama suma yra 1 020,90 Eur (0,32 Eur skola buvo susidariusi pagal 2016 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką).
Vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2019 m. liepos 9 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovo negrąžintos sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas 2020 m. balandžio 27 d. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl susidariusios skolos priteisimo, kuriuo su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad galvijus ir turimas avis pagal žodinį susitarimą gano aplinkinių pievų ir ganyklų savininkams priklausančiuose 30 ha plotuose jau dešimt metų, todėl nepažeidė Aprašo 6 punkto reikalavimo, kuriame numatyta, kad per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Atsakovo galvijai ir avys yra ganomi kur kas didesniame plote nei deklaruota Paraiškoje. Priežasties neskirti paramą dėl azoto perviršio nėra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2017 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką Nr. 17-1011623053-A1-1, kurioje deklaravo 7,75 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama tiesioginė išmoka; 7,75 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka; 8 vnt. gyvulių, už kuriuos mokama susietoji parama už pieninių veislių bulius; 24 vnt. gyvulių, už kurius mokama susietoji parama už mėsines avis; 7,75 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi Paraišką, 2018 m. kovo 23 d. atsakovui apskaičiavo ir išmokėjo 1 020,58 Eur tiesioginių išmokų (pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus ir žalinimo išmoka) ir kompensacinių išmokų pagal Programos priemonę DN sumą.
Vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 95 punktu, Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas taisyklių 26 punktu, 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ taisyklių 41 punktu, 2017 metų Paraišką įvertinus pakartotinai susidarė 1 020,58 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Administruojant 2017 metų Paraišką nustatytas pakartotinis netyčinis Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo 6 punkto pažeidimas, t. y. per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis pagal ŽŪIKVC perduotus duomenis, viršijo Aprašo 6 punkte nustatytą normą (ankstesniais Paraiškų teikimo metais taip pat buvo nustatytas valdymo reikalavimo pažeidimas). Kadangi administruojant 2017 metų Paraišką nustatytas pakartotinis netyčinis Aprašo 6 punkto numatyto valdymo reikalavimo pažeidimas pagal 2017 metų Paraišką, atsakovui taikyta 100 procentų kompleksinio paramos susiejimo sankcija visoms paramos priemonėms.
Nacionalinė mokėjimų agentūra 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-523 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo konstatavo, kad H. B. buvo neteisingai apskaičiuota ir išmokėta 1 020,58 Eur paramos suma, kurią atsakovas privalo grąžinti NMA bei išdėstė tokio Sprendimo priėmimo motyvus.
Grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką nustato Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės. Grąžintinų lėšų taisyklių 9 punktas nustato, kad administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas. Pagal Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, minėtos šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį, nustatantį, kad skolininko prašymu administruojančioji institucija gali priimti sprendimą, kad jis grąžintinas lėšas (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) grąžintų dalimis. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip (Grąžintinų lėšų taisyklių 14 p.), kurios skaičiuojamos 15 punkte nustatyta tvarka.
Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA 2019 m. gegužės 9 d. raštu Nr. BRK-5087 nurodė atsakovei per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos skolos sumą pervesti į NMA sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Kartu su šiuo informacinio pobūdžio raštu buvo išsiųstas ir NMA 2019 m. gegužės 7 d. Sprendimas Nr. SP1-523, kurio pagrindu susidarė 1020,58 Eur skola. Teismas atkreipia dėmesį, kad NMA 2019 m. gegužės 9 d. rašte Nr. BRK-5087 buvo konkrečiai įvardintas priimtas Sprendimas, Sprendimu nustatyta grąžintinos skolos suma, sąskaita, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodytas skolos sumokėjimo terminas bei jos nesumokėjimo pasekmės. Šis raštas atsakovui buvo išsiųstas jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. BR6-5087 atsakovui priminė apie susidariusią skolą ir paragino ją sumokėti.
Grąžintinų lėšų taisyklės numato, kad vykdomoji institucija, nagrinėjamo ginčo atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu paramos gavėjas nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 punktas); vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3. punktas); grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį; jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (11 punktas).
Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. H. B. Paraiškoje patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, Paraiškos III skyriaus 1 punktu įsipareigojo neteisingai apsaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Atsakovas savo nesutikimą su pareiškėjos prašymu nagrinėjamojoje byloje iš esmės grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su Sprendimo neteisėtumu. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eA-475-556/2019, buvo konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklės 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.
NMA Sprendime atsakovui buvo išaiškinta, kad per vieną mėnesį nuo šio sprndimo gavimo dienos, sprendimą galima apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad H. B., gavęs NMA Sprendimą, nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, H. B. skundas dėl Sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų ir apie Nacionalinės mokėjimo agentūros Sprendimo apskundimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad Sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo yra nenuginčytas bei galiojantis, ir jis yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas).
Byloje nustačius, kad H. B. Sprendimo neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. papunktyje nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, sprendžiama, kad reikalavimas dėl 1 020,58 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pareiškėja patiktame prašyme nurodė, kad pareiškėjo skolą sudaro 1020,90 Eur suma (1020,58 Eur paramos susigrąžinimo sankcija pagal 2017 m. birželio 7 d. Paraišką Nr. 17-1011623053-A1-1 ir 0,32 Eur skola susidariusi pagal 2016 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1011623053-A1-1). Nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. gegužės 7 d. priimtame Sprendime konstatavo, jog H. B. privalo grąžinti 1 020,58 Eur tiesioginių ir kompensacinių išmokų pagal 2017 metų Paraiškos duomenis. NMA nepateikė duomenų, kad pagal 2016 metų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1011623053-A1-1 būtų taikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija. Nesant įrodymų, kad dėl 0,32 Eur skolos NMA būtų priėmusį sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad nėra pagrindo priteisti 0,32 Eur skolos sumą.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 9 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Grąžintinų lėšų taisyklės numato, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip (14 punktas); jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 punktas).
Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA 2019 m. gegužės 9 d. raštu Nr. BRK-3149 nurodė atsakovui per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos 1 020,58 Eur skolos sumą pervesti į NMA sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsakovas apie palūkanų dydį, jų skaičiavimo tvarką ir terminus buvo informuotas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 9 d., teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 1 020,58 Eur sumos.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas priteisti 1 020,58 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš H. B. 1 020,58 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų ir 58 euro centų) dydžio skolą bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų sumos nuo 2019 m. liepos 9 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Iš H. B. priteista skola ir 5 procentų metinės palūkanos turi būti sumokėtos į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, esančią „Swedbank", AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2017 m. birželio 7 d. paraiškos numerį 17-1011623053-A1-1.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.