Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį I. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas ir UAB „Modus“ sudarė grįžtamojo lizingo sutartis, pagal kurias UAB „Modus“ įvykdžius įsipareigojimus dėl automobilių vertės išmokėjimo, turtas pereis UAB „Modus“ nuosavybėn. Lizingo sutarčių 11.3 punkte nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio pažeidimo, tai sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, jam negrąžinamos, be to, lizingo gavėjas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. UAB „Modus“ prievolėms pagal lizingo sutartis užtikrinti, ieškovas ir atsakovai sudarė 2008-06-19 laidavimo sutartį Nr. LT075824-5/L ir 2009-02-21 laidavimo sutartį Nr. LT081833/L. Ieškovas 2009-11-10 raštu nuo 2009-11-10 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, o 2013-05-22 atsiėmė lizingo sutartimis perduotą turtą. Ieškovas prašomų priteisti sumų susidarymo nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas nurodo, kad 3338,30 Lt suma yra nesumokėti mokėjimai pagal sutartis LT075824 ir LT075825, o 457747,60 Lt - yra įsiskolinimo mokėjimo sutartyje likęs įsiskolinimas, tačiau kartu su ieškiniu pateikia 2014-09-23 pažymą apie UAB „Modus“ įsiskolinimą, kurioje išvardinti mokėjimo dokumentai ir mokėtinos sumos, tačiau šių dokumentų ir jose nurodytų sumų susidarymo ieškovas nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, čekiais ir kt.), kurie įrodytų jų realų egzistavimą. Kitoje pažymoje (prie ieškinio pridėta 2014-10-17 pažyma Nr. SL-SR/14-3701) ieškovas nurodo, kad UAB „Modus“ skola pagal lizingo sutartis (LT075824 ir LT075825) jau yra ne 3338,30 Lt (kaip nurodyta ieškinio reikalavime), bet atitinkamai 11673,87 Lt ir 12253,67 Lt. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ne tik nepagrindžia, bet ir neadekvačiai nurodo sumas, kurios, ieškovo manymu, solidariai priteistinos iš atsakovų, o atlikti skaičiavimai galimai nėra teisingi. Ieškovas nurodo, kad su UAB „Modus“ buvo sudaręs tik dvi lizingo sutartis: lizingo sutartį Nr. LT075824 ir lizingo sutartį Nr. LT075825. Tačiau 2009-02-21 įsiskolinimo mokėjimo sutartyje N r. LT081833, kuria ieškovas ir grindžia savo reikalavimą, nurodyta, kad UAB „Modus“ ieškovui skolinga pagal įsiskolinimo mokėjimo sutarties 1.2. p. nurodytas lizingo sutartis, kurių iš viso yra 127. Kaip ir prieš tai minėtu atveju, ieškovas šios sumos (457747,60 Lt) susidarymo nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, nepateikia ir įsiskolinimo mokėjimo sutarties 1.2. p. nurodytų lizingo sutarčių, kurios patvirtintų arba paneigtų patį UAB „Modus“ skolos susidarymo faktą. Iš Ieškovo pateiktų dokumentų ir jų priedų taip pat nėra aišku, kokią sumą UAB „Modus“ jau yra sumokėjęs ieškovui ir pagal kokias lizingo sutartis yra grindžiamas 457747,60 Lt vertės įsiskolinimas. Ieškovas prašo įsiskolinimą priteisti pagal 2 lizingo sutartis – LT 075824 ir LT075825, tačiau šios sutartys jau yra įtrauktos į įsiskolinimų sumokėjimo sutartį ir dėl to ieškovas elgiasi nesąžiningai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal lizingo sutartį mokamų įmokų sandara yra daugianarė ir priklauso nuo konkrečioje lizingo sutartyje šalių susitartų sąlygų. Visais atvejais įmokos apima palūkanas už naudojimąsi daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, bet taip pat, priklausomai nuo šalių susitarimo ir lizingo sutarties rūšies, lizingo įmokos gali būti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo išlaidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimą, kompensuoti sutarties administravimo išlaidas ir kt. Nepaisant tokios Lizingo sutartyse nurodytų įmokų struktūros, ieškovas konstatuoja, kad atsakovai jam solidariai skolingi 457747,60 Lt sumą, tačiau nedetalizuoja, kokią dalį iš šios sumos sudaro UAB „Modus“ galimai neapmokėtos turto išpirkimo įmokos, palūkanų įmokos, sutarties mokestis ir kt. Ieškovo reikalavimas dėl 15619,45 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo taip pat nepagrįstas jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais. Ieškovas nurodo, kad palūkanos ieškinyje skaičiuojamos nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos pagal lizingo sutarčių prieduose nurodytas palūkanas, kurios skaičiuojamos lizingo sutarčių vykdymo laikotarpiu. CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą pažeidimo neištaiso, lizingo davėjas gali pasirinkti vieną iš dviejų savo pažeistų teisių gynimo būdų, t.y. jis turi teisę arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Ieškovas pasirinko vienašališko sutarties nutraukimo alternatyvą ir tokiu būdu atsisakė teisės reikalauti sumokėti periodines įmokas, tarp jų ir palūkanas, prieš terminą. Sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą vienašališkai nurodytos dienos, šiuo atveju nuo 2009-11-10, kada UAB „Modus“ raštu buvo informuotas apie vienašalį lizingo sutarčių nutraukimą nuo 2009-11-10. Remiantis CK 6.221 str. 1 d., sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Tai reiškia, kad nutraukus lizingo sutartis nuo 2009-11-10, ieškovas praranda teisę skaičiuoti lizingo sutarčių prieduose nurodytas palūkanas. Visų aukščiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 15619,45 Lt palūkanų priteisimo yra nepagrįstas tiek faktine, tiek teisine prasme. Ieškinio reikalavimą atlyginti 3956,90 Lt dydžio patirtas papildomas išlaidas, ieškovas grindžia ieškinio priedu Nr. 13, kuris taip ir nebuvo pridėtas prie ieškinio. Ieškovas pareigos paaiškinti, iš ko susideda prašomos priteisti sumos, neįgyvendino. Ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinio reikalavime nurodytos sumos egzistavimo. Nėra paaiškinamos kartu su ieškiniu pateikiamų dokumentų sąsajos su ieškinio reikalavime nurodyta suma. CK 6.222 str. įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį j tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Ieškovas, remdamasis lizingo sutarčių 11.2.3 punktais nurodo, kad klientui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti ieškovui turtą bei padengti tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei klientas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Lizingo sutarčių 11.3 p. nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio pažeidimo, tai sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, jam negrąžinamos, be to, lizingo gavėjas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Tačiau tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, kad jei grąžinto turto vertė atitinka lizingą davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingą gavėjo atsakomybę - negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų - nėra, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti. Teisės normose (CK 6.158 str., 6.200 str. 1 d., CK 6.248 str. 4 d. ir kt.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Ieškovas raštu nuo 2009-11-10 vienašališkai nutraukė Lizingo sutartis, o Lizingo sutarčių pagrindu perduotą turtą atsiėmė tik 2013-05-22 ir 2013-05-23 ir jokių pretenzijų dėl to neturėjo. Per tokį ilgą laiką turtas nuvertėjo, nes buvo vertintas tik 2014-01-13. Todėl būtent ieškovo elgesys ir lėmė ieškinyje nurodytos nuostolių sumos (177575,57 Lt) atsiradimą. Ieškovas turto likutinės (neišpirktos) vertės sumų realaus egzistavimo nepagrindžia jokiais finansinės atskaitomybės dokumentais. Tačiau jei laikytume, kad likutinė (neišpirkta) turto vertė iš tikrųjų sudaro 225978,72 Lt (be PVM) ((111884,26 Lt (pagal lizingo sutartį Nr. 1) + 114094,48 Lt (pagal lizingo sutartį Nr. 2) = 225978,72 Lt), tai reikštų, kad UAB „Modus“ pagal lizingavimo sutartis yra išpirkęs 143978,91 Lt (arba 39 %) turto vertės (369957,63 Lt - 225978,72 Lt = 143978,91 Lt), kai tuo tarpu pagal lizingo sutartis, jas tinkamai vykdant, ieškovas būtų gavęs 369957,63 Lt (be PVM) (183 169,49 Lt (pagal lizingo sutarti Nr. 1) + 186788,14 Lt (pagal lizingo sutartį Nr. 2) = 369957,63 Lt). Grąžinto lizingo dalyko vertė nustatoma sutarties nutraukimo momentu. Vertinant tai, kad lizingo sutartys buvo sudarytos 2008-06-19, o nutrauktos 2009-11-10, lizingo sutartyse nurodytas turtas negalėjo nuvertėti taip, kaip nurodyta kartu su ieškiniu pateikiamoje turto vertinimo ataskaitoje, kai turtas buvo vertinamas ne lizingo sutarčių nutraukimo metu (2009-11-10), bet daug vėliau - 2014-01-13. Taigi turto vertė jo perdavimo/grąžinimo ieškovui dieną, jei ieškovas būtų laiku atsiėmęs jam lizingo sutarčių pagrindu priklausantį turtą, galėjo siekti apie 350000 Lt (be PVM), o ieškovo gauta nauda lizingo sutarčių pagrindu būtų padengusi ne tik ieškovo nuostolius, bet ir ženkliai juos viršytų. Tai reikštų, kad turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi atskaičius lizingo davėjo nuostolius, turėjo būti grąžinta lizingo gavėjui restitucijos pagrindu. Šios aplinkybės tik papildomai patvirtina, kad ieškovas, būdamas nesąžiningu, sąmoningai (t. y. suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą), neatsiėmė turto per protingą terminą ir tokiu savo elgesiu lėmė Ieškinyje nurodytų nuostolių atsiradimą. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai laidavimo sutartimis įsipareigojo įvykdyti Kliento neįvykdytas prievoles prisiimtas pagal Sutartis, dėl to, pasak ieškovo, iš atsakovų solidariai turėtų būti priteista ieškinio reikalavime nurodyta suma (658327,82 Lt). Laidavimo sutarčių 3 p. šalys susitarė, kad UAB „Modus“ neįvykdžius prievolės pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį, UAB „Modus“ ir laiduotojas atsako Lizingo bendrovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Taigi laidavimo sutartyse įtvirtinta ne atsakovų, bet UAB „Modus“ir atsakovų solidarioji atsakomybė už netinkamą prievolės pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartį vykdymą. Laidavimo sutarčių 4 p. šalys susitarė, kad laiduotojas (šiuo atveju atsakovai) už UAB „Modus“ įsipareigojimus pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį atsako lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir UAB „Modus“ (įsiskolinimas, palūkanų įmokos bei baudos ir delspinigiai, pažeidus įsiskolinimo mokėjimo/lizingo sutarčių sąlygas). Laidavimo sutarčių 21 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal įsiskolinimo mokėjimo/lizingo sutartį. Laidavimo sutartyse nėra nurodytas nei prievolės pagal įsiskolinimo mokėjimo ar lizingo sutartis pasibaigimo terminas, nei konkreti suma, už kurią suteikiamas laidavimas. Atsakovai įsiskolinimo mokėjimo ir lizingo sutarčių nepasirašė, todėl pasirašydami laidavimo sutartis nežinojo (ir negalėjo žinoti), kokią atsakomybę prisiėmė užtikrindami Kliento prievolę. Sutarčiai sudaryti ir po to ją kvalifikuoti esminę reikšmę turi tikroji šalių valia ir ketinimai). Tai reiškia, kad sudarydami laidavimo sutartis atsakovai išreiškė tikrąją valią laiduoti už UAB „Modus“ prievolę ne iki jos visiško įvykdymo, bet tik tam tikram laikui, t.y. kol pasibaigs juo užtikrinta prievolė pagal įsiskolinimo mokėjimo/lizingo sutartis. Todėl Ieškovui nuo 2009-11-10 vienašališkai nutraukus laidavimo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis ir nepareiškus atsakovams ieškinio per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas, pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį laidavimas baigėsi, o atsakovai atleistini nuo tolimesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas V. V. paaiškino, kad pagal laidavimo sutartis atsakovų atsakomybė yra pasibaigusi, o ieškinys nepagrįstas. Solidariai iš atsakovų prašoma priteisti 658237,82 Lt sumą, tačiau šios sumos susidarymo ieškovas tinkamai nepagrindė ir neįrodė. Ieškovas reikalauja solidariai priteisti 3338,30 Lt sumą, kuri yra nesumokėti mokėjimai pagal sutartis LT075824 ir LT075825. Taip pat paaiškino, kad 3338,30 Lt suma - tai UAB „Modus“ nesumokėtos palūkanų įmokos pagal šių lizingo sutarčių grafikus. Tačiau pateiktoje 2014-09-23 pažymoje apie UAB „Modus“ įsiskolinimą nenurodyta, nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį ir pagal kokį palūkanų dydį buvo skaičiuotos palūkanos ir kuo remiantis ieškovas nurodo, kad atsakovas jam yra skolingas 3338,30 Lt sumą palūkanų. Atsakovui taip pat nėra žinoma, kokią sumą klientas UAB „Modus“ jau yra sumokėjęs ieškovui pagal sutartis LT075824 ir LT075825 ir kokią sumą sudaro nesumokėtos turto išpirkimo įmokos pagal šias sutartis. Atsakovo nuomone, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais jis grindžia 3 338,30 Lt sumos susidarymą, yra prieštaringi. Pavyzdžiui, pažymoje Nr. SL-SR/14-3701 ieškovas nurodo, kad UAB „Modus“ skola pagal lizingo sutartis LT075824 ir LT075825 yra ne 3338,30 Eur, bet atitinkamai 11673,87 Lt ir 12253,67 Lt. Reikalaujama ir 457747,60 Lt sumos pagal 2009-02-21 įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT081833 priteisimo. Tačiau ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (2014-10-17 pažyma Nr. SL-SR/14-3701 ir 2014-12-18 pažyma Nr. SL-SR/14-4559) nepagrindžia, kiek UAB „Modus“ jau yra sumokėjęs ieškovui ir pagal kokias sutartis yra grindžiamas 457747,60 Lt įsiskolinimas. Iš ieškovo pateiktų pažymų nesuprantama ir pagal kokias lizingo sutartis yra grindžiamas 457747,60 Lt vertės įsiskolinimas, nes 2009-02-21 įsiskolinimo mokėjimo sutartyje Nr. LT081833 pateikiamos net 127 lizingo sutartys. Atskiro vertinimo reikalauja ir aplinkybė, kad šioje sutartyje nurodytos ir lizingo sutartys Nr. LT075824 ir Nr. LT075825, už kurias reikalaujama papildomai priteisti 3338,30 Lt palūkanų sumos. Ieškovas reikalauja solidariai priteisti iš atsakovų ir 15 619,45 Lt palūkanų, kurios neva susidarė pagal lizingo sutartis Nr. LT075824 ir Nr. LT075825. Ieškovas nurodo, kad tinkamai pagrindė reikalaujamą palūkanų sumą, nes pateikė savo paties sudarytą 2014-09-23 pažymą apie UAB „Modus“ palūkanas. Atsakovui nėra aišku, kodėl ieškovui prieš tai teigus, kad UAB „Modus“ jam neva skolingas pagal 2009-02-21 įsiskolinimo mokėjimo sutartyje Nr. LT081833 nurodytas 127 lizingo sutartis, palūkanos šioje pažymoje skaičiuojamos išimtinai tik pagal lizingo sutartį Nr. LT075824 ir lizingo sutartį Nr. LT075825. Ir priešingai, ieškovas, reikalaudamas iš atsakovų 457747,60 Lt skolos pagal 2009-02-21 įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT081833 priteisimo, į šią sumą įskaičiuoja ir palūkanas pagal Nr. LT075824 ir lizingo sutartį Nr. LT075825. Nepaisant šių paties ieškovo nurodytų aplinkybių, kitoje ieškinio dalyje (ir Dublike) ieškovas reikalauja papildomai priteisti iš atsakovų dar papildomai 15619,45 Lt palūkanų pagal tas pačias lizingo sutartis (lizingo sutartį Nr. LT075824 ir lizingo sutartį Nr. LT075825). Ieškovas reikalauja priteisti palūkanų įmokų ne už pavėluotus mokėjimus, bet palūkanų, kurios suvokiamos kaip netiesioginiai nuostoliai, priteisimo. Tačiau tuomet atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovas kitoje ieškinio dalyje reikalauja 177575,57 Lt nuostolių pagal lizingo sutartį Nr. LT075824 ir lizingo sutartį Nr. LT075825, į kurių dydį ši palūkanų suma nėra įskaičiuota. Ieškovas reikalauja, kad jam būtų priteista ir 177575,57 Lt nuostolių iš turto pardavimo pagal lizingo sutartį Nr. LT075824 ir lizingo sutartį Nr. LT075825. Ieškovas nurodo, kad toks nuostolis susidarė pardavus turtą pagal lizingo sutartis ir atsiradus skirtumui tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko pardavimo kainos. Tačiau toks nuostolių skaičiavimo principas prieštarauja teismų praktikai, kurioje įtvirtinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Pats ieškovas nepaisė ir nesiėmė jokių jam prieinamų protingų priemonių ar aktyvių veiksmų jo paties patirtiems nuostoliams sumažinti ar bent jau užkirsti galimybę jiems padidėti. Ieškovas raštu nuo 2009-11-20 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį Nr. LT075824 ir lizingo sutartį Nr. LT075825, o šių sutarčių pagrindu perduotą turtą atsiėmė tik 2013-05-22 ir 2013-05-23. Ieškovas ieškinyje pripažino, kad UAB „Modus“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimą grąžinti turtą pagal lizingo sutartis. Ilgą laiką nenaudojamas turtas nuvertėja, tai natūralu, todėl turtas dėl to ir buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą nei ta, kuri nurodyta lizingo sutartyje Nr. LT075824 ir lizingo sutartyje Nr. LT075825. Atsakovo vertinimu, dėl tokio turto vertės sumažėjimo turi atsakyti pats ieškovas, nes minėti nuostoliai atsirado tik dėl jo neveikimo. Atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės taikymo ir dėl 3956,90 Lt papildomų išlaidų priteisimo. Grąžinto lizingo dalyko vertė nustatoma sutarties nutraukimo momentu. Vertinant tai, kad lizingo sutartys (Nr. LT075824 ir Nr. LT075825) buvo sudarytos 2008-06-19, o nutrauktos nuo 2009-11-10, šių sutarčių pagrindu įsigytas turtas negalėjo nuvertėti taip, kaip nurodyta kartu su ieškiniu pateikiamoje turto vertinimo ataskaitoje, kai jis buvo vertinamas ne lizingo sutarčių (Nr. LT075824 ir Nr. LT075825) nutraukimo metu 2009-11-10 bet daug vėliau – 2014-01-13. Lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto vertė jo grąžinimo ieškovui dieną, jei ieškovas būtų laiku atsiėmęs jam lizingo sutarčių (Nr. LT075824 ir Nr. LT075825) pagrindu priklausantį turtą, galėjo siekti apie net apie 369957,63 Lt (be PVM) (183169,49 Lt (pagal lizingo sutartį Nr. LT075824) + 186788,14 Lt (pagal lizingo sutartį Nr. LT075825) = 369957,63 Lt), o ieškovo gauta nauda lizingo pagrindu būtų padengusi ne tik ieškovo nuostolius, bet ir ženkliai juos viršytų. Todėl atsakovas mano, kad jis atleistinas nuo civilinės atsakomybės taikymo ir dėl 3956,90 Lt skolos priteisimo. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas turėjo pareigą įrodyti visą ieškinio reikalavime nurodytą sumą (658237,82 Lt), tačiau jo pateikti rašytiniai įrodymai šios sumos susidarymo ir realaus egzistavimo nepagrindžia. Ieškovas savo reikalavimą solidariai priteisti 658237,82 Lt sumą iš atsakovų kildina iš laidavimo sutarčių (2008-06-19 laidavimo sutarties Nr. LT075824-5/L ir 2009-02-21 laidavimo sutarties Nr. LT081833/L). Tačiau šių sutarčių 3 punkte įtvirtinta, kad UAB „Modus“ neįvykdžius prievolės pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį, UAB „Modus“ ir Laiduotojas atsako lizingo bendrovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Taigi, pagal laidavimo sutartis ieškovui solidariai turėtų atsakyti atsakovai kartu su UAB „Modus". Laidavimo sutartyse nėra įtvirtinta, kad laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo. Laidavimo sutarčių 21 punkte numatyta, kad sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal įsiskolinimo mokėjimo arba lizingo sutartis. Ieškovas pats, savo iniciatyva nutraukė lizingo sutartis (Lizingo sutartį Nr. LT075824 ir Lizingo sutartį Nr. LT075825) nuo 2009-11-30. Pasibaigus lizingo sutartims, baigėsi ir atsakovų prievolės pagal laidavimo sutartis. Laidavimo sutarčių pasirašymo metu jam nebuvo žinomas nei lizingo sutarčių (Nr. LT075824, Nr. LT075825), nei 2009-02-21 įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. LT081833 turinys. Atsakovas, pasirašydamas ant laidavimo sutarčių, net nežinojo ir negalėjo žinoti, už kokią tiksliai sumą ir kuriam laikui laiduoja. Atsakovas tikėjosi, kad laidavimo sutartimis laiduoja tik iki lizingo sutarčių (LT075824, Nr. LT075825) ir 2009-02-21 įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. LT081833 pabaigos. Atsakovo manymu, ieškovui nutraukus minėtas sutartis nuo 2009-11-30, suėjo ir laidavimo terminas. Pagal CK 6.88 str. 1 d. laidavimas baigėsi, nes ieškovas nepareiškė ieškinio per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo minėtas laidavimo terminas.