- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1008-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16914-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- V. Č., V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Č., G. Č., S. Č., P. Č.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. Č., G. Č., S. Č., P. Č., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja V. Č. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė S. Č. palikimą faktiškai jį valdydama.
Nurodė, kad sutuoktinis S. Č. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko įpėdiniai – sutuoktinė (pareiškėja) ir keturi vaikai. Kadangi notarų biuras nepriima pareiškimo dėl sutuoktinio turto paveldėjimo, nes praleistas trijų mėnesių terminas, todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad V. Č. priėmė sutuoktinio S. Č. palikimą faktiškai jį valdydama (b. l. 1-2).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjai V. Č. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti:
- pareiškime pareiškėju nurodyti pareiškėjos sūnų P. Č.;
- patikslinti pareiškimo reikalavimą, nurodant, kad pareiškėja V. Č. kaip S. Č. sutuoktinė ir kaip pareiškėjos nepilnamečio sūnaus P. Č. įstatyminė atstovė, priėmė S. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai jį valdydama.
Motyvuose nurodė, kad suinteresuotu asmeniu byloje įtrauktas P. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nepilnametis, kurio įstatymine atstove laikytina jo mama V. Č.. Pareiškėja teismui kartu su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepateikė teismo leidimo, kuriuo būtų leista atsisakyti P. Č. vardu priimti S. Č. (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą. Teismas pažymėjo, kad patenkinus tokį pareiškėjos reikalavimą – nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad tik pareiškėja V. Č. priėmė S. Č. (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą, faktiškai jį valdydama, pareiškėjos nepilnametis sūnus P. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) netektų CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės į privalomąją palikimo dalį, tokiu būdu būtų pažeistos imperatyvios teisės normos bei pažeisti pareiškėjos nepilnamečio sūnaus P. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisėti interesai į privalomąją palikimo dalį (b. l. 27-28).
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė (pareiškėja) atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš esmės (b. l. 29-30).
Motyvuose nurodė:
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo jos atžvilgiu. CPK nenumato atvejų, kad teismas savo iniciatyva turėtų teisę išplėsti ratą pareiškėjų ypatingos teisenos bylose.
2. Nors pareiškėja kreipiasi į teismą viena, tačiau tai nereiškia, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikimą. Iš teismo sprendimo, priimto pagal V. Č. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bus matyti nepilnametis sūnus P. Č.. Kreipiantis į notarus pareiškėja privalės nurodyti visus įpėdinius. Pareiškėja, vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, galės įgyvendinti P. Č. interesus, kreipsis į teismą dėl leidimo gavimo priimti nepilnamečio P. Č. palikimą ir paskui paduos pareiškimą notarui priimti už P. Č. palikimą.
3. Nustatyti juridinį faktą, kad nepilnametis P. Č. yra priėmęs S. Č. palikimą faktiškai jį valdydamas nėra galimybės, kadangi jis palikėjo mirties dieną tebuvo nepilnai devynerių metų amžiaus, tikrai neatliko jokių veiksmų palikimui priimti, kurie būtų pagrindas reikšti reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo P. Č. faktiškai valdant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ginčo esmė – ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti dėl to, kad pareiškime netinkamai nurodyta nepilnamečio P. Č. procesinė padėtis (nurodyti kaip pareiškėją, o ne suinteresuotą asmenį) ir netinkamai suformuluotas pareiškimo reikalavimas (nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Č. ne tik savo interesais, bet ir kaip P. Č. įstatyminė atstovė, priėmė S. Č. palikimą faktiškai jį valdydama).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškimo trūkumai yra pagrįsti, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
CK 5.50 straipsnyje reglamentuotas esminis palikimo įgijimą nustatantis aspektas, t. y. kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Minėto straipsnio 2 dalyje reglamentuoti palikimo priėmimo atvejai, t. y. 1) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nurodytus palikimo priėmimo veiksmus įpėdiniai turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš bylos duomenų matyti, kad S. Č. mirė (duomenys neskelbtini) po jo mirties liko įpėdiniai – sutuoktinė ir keturi vaikai J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)). CK II knygos XI skyriaus II skirsnis reglamentuoja vaikų teises ir pareigas, 3.163 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Nurodyta norma įtvirtina tėvų (šiuo atveju motinos V. Č.) pareigą tinkamai užtikrinti ir įgyvendinti nepilnamečio vaiko (šiuo atveju P. Č.) interesus. Taigi darytina išvada, kad mirusio S. Č. palikimo priėmimo veiksmus įpėdinių pasirinktu būdu per įstatyme numatytą terminą nuo S. Č. mirties (duomenys neskelbtini) momento turėjo teisę atlikti ne tik sutuoktinė V. Č., bet ir mirusio Č. vaikai – pilnamečiai vaikai J., G. ir S. savarankiškai įgyvendinti palikimo priėmimo teisę, o nepilnamečio P. Č. vardu – pareiškėja V. Č.. Iš bylos duomenų suprastina, kad dėl S. Č. palikimo priėmimo pilnamečiai vaikai nesikreipė, LITEKO duomenimis nėra kreipęsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo klausimu, taigi palikimo nėra priėmę.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Vienas iš nepilnamečio nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Nepriklausomai nuo nuosavybės įgijimo būdo, kuriuo būdu nepilnametis įgijo nuosavybę, jo nuosavybės teisė turi būti ginama ne mažesne apimtimi nei pilnamečių savininkų. Taigi, nurodyta norma įtvirtina nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės gynimo svarbą ir jos lygiavertiškumą pilnamečio asmens teisių apsaugai, kurias, kaip minėta, turi užtikrinti nepilnamečio vaiko tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad per nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nuo palikimo atsiradimo momento taip pat nesikreipė ir pareiškėja V. Č., kuri turėjo ne tik teisę savo vardu, bet ir pareigą, būdama nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, užtikrinti P. Č. teisių įgyvendinimą ir CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, gavus teismo leidimą savo nepilnamečio vaiko vardu, priimti ar atsisakyti priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktinių aplinkybių visetą bei įvertindamas teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo tinkamai užtikrinti, tačiau neužtikrino, nepilnamečio vaiko P. Č. interesų (laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo P. Č. vardu), todėl, civilinėje byloje Nr. 2-2172-894/2013 siekdama nustatyti juridinę reikšmę turinio faktą, kad ji priėmė S. Č. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą faktiškai jį valdydama, turi siekti šį faktą nustatyti ne tik savo, bet ir jos atstovaujamo nepilnamečio vaiko P. Č. atžvilgiu (vienodai įgyvendinti savo ir atstovaujamojo civilines teises), kuris, neturėdamas civilinio veiksnumo, savarankiškai negali (negalėjo) priimti S. Č. palikimo (sudaryti vienašalio sandorio) ir tokiu būdu įgyti civilinių teisių ir pareigų.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.