- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- BIK-28/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Artūras Ridikas, Audronė Kartanienė
- Nuteistasis
- K. D.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo K. D. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde prašo pakeisti teismų nuosprendžius ir paskirti K. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, švelnesnės rūšies bausmę - laisvės apribojimo bausmę. Pripažinti K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertinę įrodymus ir duomenis, be pagrindo nekonstatavo K. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Gynėjo vertinimu, nėra pagrindo abejoti K. D. prisipažinimo nuoširdumu ir nuoširdžiu jo gailėjimusi dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. K. D. pripažino savo kaltę savanoriškai ir jo prisipažinimas turėjo įrodomąją galią, nes po jo prisipažinimo teismas sprendė nebekviesti į posėdį dar neapklaustų liudytojų, neklausyti likusių graso įrašų, t. y. nutraukti įrodymų tyrimą. K. D. prisipažinimo metu įrodymų tyrimas dar nebuvo baigtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo metu jau buvo surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių K. D. kaltę. Nepripažindamas kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, K. D. galėjo nesuvokti, kad jo veiksmai, tai yra siekis neatlygintinai išplatinti psichotropines medžiagas savo draugams, atitinka tikslo platinti draudžiamas medžiagas sąvoką. K. D. veiksmai iš esmės buvo nulemti lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, neįvertinus veikų pavojingumo bei baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Manytina, kad šiuo metu kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, juos vertina kritiškai ir padarė reikiamas išvadas. Nors skundžiamu nuosprendžiu K. D. ir buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, paskiriant perpus mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bausmė, kasatoriaus teigimu, tokia bausmė yra vis tiek per griežta ir bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus K. D. laisvės apribojimo bausmę. Teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą - tinkamai nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to K. D. paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę. Teismų sprendimai prieštarauja teismų praktikai. K. D. anksčiau neteistas, jaunas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, ruošiasi susituokti su sugyventine, kuri laukiasi jų bendro vaiko. Po nusikalstamos veikos padarymo jis nepažeidė įstatymų. Jo asmenybę charakterizuojantys duomenys mažina padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą bei sudaro pagrindą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip K. D. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą.