- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-782-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- J. O.
- Ieškovas
- UAB „VESTMEDA“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4741-341/2013 (dabar Nr. 2-518-341/2014) pagal ieškovo UAB „VESTMEDA“ ieškinį atsakovui J. O. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas UAB „VESTMEDA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. O. 35000 Lt avansą, 5 % dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 10445,66 Lt sumą, 5 % metines palūkanas nuo visų iš atsakovo priteistinų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui J. O. priklausančias pinigines lėšas, esančias J. O. banko atsiskaitomose sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti kitą atsakovui J. O. priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimo apimtyje. Nurodė, kad 2009-10-16 UAB „VESTMEDA“ ir J. O. pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarta ne vėliau kaip iki 2007-12-31 sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Vadovaujantis preliminarios sutarties 3.3 p. nuostatomis, UAB „VESTMEDA“ J. O. sumokėjo 35000 Lt dydžio avansą, šią pinigų sumą pervesdamas į atsakovo banko sąskaitą. Preliminarioje sutartyje nustatytais terminais, t.y. iki 2007-12-31, atsakovas nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, atitinkamai 2008-01-01 atsirado prievolė grąžinti avansu sumokėtą pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma sudaro 45445,66 Lt, o atsakovas yra fizinis asmuo, ieškinio suma vertintina, kaip itin didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CK 6.165 str., 6.261 str., LR CPK 144 str.-145 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-31 nutartimi nutarė prašymą tenkinti, ieškovo UAB „VESTMEDA“ reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovui J. O. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, neviršijant 45445,66 Lt sumos. Nurodė, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma (45445,66 Lt) fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovas neatsiskaito ilgą laiką, ir į tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, prašymas dėl atsakovui priklausančio turto bei piniginių lėšų arešto tenkintinas pareikšto reikalavimo ribose – 45445,66 Lt sumai. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d., 147 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas J. O. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-31 nutartį, atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priteisti 100 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovui priklauso turtas, kurio vertė 845783 Lt. 45445,66 Lt ieškinio suma nelaikytina didelė, nes ji sudaro tik 5 proc. atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės.
Ieškovas UAB „VESTMEDA“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d. nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma (45445,66 Lt) fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovas neatsiskaito ilgą laiką, konstatavo, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių daugiau negu reikia ieškinio užtikrinimo tikslams pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, t.y. vertino, ar yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia nutarė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.
LR CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, kurie reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini ir negali būti vertintini, kaip proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimas.
Atsakovas, nurodydamas, jog ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo suma nėra atsakovui didelė, gali sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą bei kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Tai, kad apeliantas turi nekilnojamojo turto (b.l. 15-24), savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie atsakovo turimus nekilnojamojo turto objektus. Konstatuotina, jog Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovui taikytas turto areštas pagal skundžiamą nutartį buvo išregistruotas 2014-01-16 (b.l. 12) ir šiuo metu Turto arešto aktų registro duomenimis (b.l. 43) nėra atsakovui pritaikytų turto arešto aktų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-31 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas nesprendžia žyminio mokesčio už atskirąjį skundą priteisimo klausimo, nes bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims po bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje (LR CPK 93 str., 144 str. –148 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą.