Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, asmens kodas (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis Ž. B. 2019 m. birželio 1 d., apie 22 val. 20 min., Terminalo kelyje, Palangoje, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2019 m. birželio 1 d., Palangoje, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi 80“, Terminalo kelyje, Palangos m. Įvykio dieną su draugais buvo išgėręs apie tris skardines alaus. Jiems bevakarojant su draugais, pabėgo jo šuo, o, kadangi jam buvo žinoma, kad Terminalo keliu joks eismas nevyksta, todėl sėdo už vairo, norėdamas surasti šunį. Jam bevažiuojant, Terminalo kelyje jį sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie įtarę, kad jis yra neblaivus, iškvietė policijos pareigūnus. Automobilis, kurį vairavo, priklausė jo draugui J. M., kurio įvykio dieną nebuvo ir, apie tai, kad jis vairavo neblaivus, nieko nežinojo. Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotoju paskirti jo draugą J. M., nes brolių ir seserų neturi, tėvas yra miręs, o jo mama gyvena Vokietijoje. Teigia, kad J. M. jam daro teigiamą įtaką, jie yra draugai jau apie dešimt metų, vykdo bendrus projektus, įgyvendina bendras idėjas, atlieka įvairius darbus, susijusius su projektais, taip pat kartu leidžia laisvalaikį.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 straipsniais.

2019 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. birželio 1 d., 22.32 val., iš Palangos pasienio užkardos budėtojo buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad pasienio pareigūnai Terminalo kelyje sustabdė automobilį, kurio vairuotojas yra galbūt neblaivus, prašo pareigūnų patikrinti blaivumą. Nuvykus nurodytu adresu, automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui Ž. B. alkoholio kiekio matuokliu 22.56 val. nustatytas vidutinis – 1,75 promilės, neblaivumas. Ž. B. policijos pareigūnams paaiškino, kad yra išgėręs apie tris skardines alaus. Apie 23.17 val. Ž. B. nustatytas vidutinis – 1,93 promilės, neblaivumas. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Pagal surinktus duomenis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-2).

2019 m. birželio 1 d. – 2019 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentėmis nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Terminalo kelias, Palanga, Palangos m. sav.. Įvykio vietos apžiūros protokole bei fotolentelėse užfiksuoti įvykio vietos apžiūros rezultatai (b. l. 13-20).

2019 m. birželio 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakarančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. birželio 1 d., 22.20 val., Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Palangos m., Terminalo kelyje, patikrintas automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. B.. Patikrinimo metu, nuo piliečio sklido stiprus alkoholio kvapas, piliečio kalba buvo nerišli. Atvykus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnams, Ž. B. buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas (b. l. 21).

2019 m. birželio 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas iš Terminalo kelio, Palangoje, į Teikėjų g. 32, Kretingoje, esančią automobilių saugojimo aikštelę, priklausančią UAB „Okreta“ (b. l. 23).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis Ž. B., savininkas yra J. M. (b. l. 24 - 26).

2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos teritorinės muitinės informaciniu pranešimu nustatyta, kad automobilio rinkos vertė nustatyta, remiantis 2019 m. birželio mėnesio VšĮ „Emprekis“ žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje“. 1988 m. pagamintam automobiliui „Audi 80“ nustatyta 236,55 Eur muitinė vertė (be importo mokesčių) (b. l. 29).

2019 m. birželio 25 d. prokuroro nutarimu automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal automobilio savininko J. M. prašymą, grąžintas jo nurodytam asmeniui (b. l. 30-35).

Alkoholio matuoklio parodymų kvitais nustatyta, kad 2019 m. birželio 1 d., 22.56 val., Ž. B. nustatytas - 1,75 promilės neblaivumas, o 23.17 val. – 1,93 promilės, neblaivumas (b. l. 38).

2019 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad Ž. B. buvo atliktas tikrinimas Alcotest 6810 Nr. ARFN-0353, metrologinės patikros Nr. 0854793, kurio metu Ž. B. pirmojo tikrinimo metu, t. y. 22.56 val., užfiksuotas 1,75 promilės neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 23.17 val. – 1,93 promilės, neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais kaltinamasis Ž. B. sutiko (b. l. 39).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis Ž. B. 2019 m. birželio 1 d., vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Kaltinamasis Ž. B. prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus (alų), o po to, būdamas neblaivus vairavo automobilį. Be kaltinamojo Ž. B. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų - tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkoholio matuoklio parodymų kvitai, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, patvirtinančių jo kaltę. Kaltinamojo Ž. B. kaltė įrodyta. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą Ž. B. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo nurodytas tokio jo elgesio motyvas: noras pasivyti pabėgusį šunį, neturi įtakos nei jo veikos kvalifikavimui nei atsakomybės dydžiui.

Kaltinamasis Ž. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, Ž. B. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. B., jo gynėjas bei liudytoju apklaustas J. M. pateikė prašymus atleisti Ž. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, o, jei nėra tokios galimybės J. M. sutinka laiduoti ir su užstatu.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu. Kaltinamojo gynėjas palaikė pateiktą prašymą ir prašė, esant galimybei atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis Ž. B. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savo nusikalstamais veiksmais žalos nepadarė. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, tačiau kaltinamojo teigimu, jis paprastai dirba užsienyje. Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad Ž. B. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, Ž. B. nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nors padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, neblaivumo laipsnis nors ir neženkliai, visgi viršijo 1,5 promiles, tačiau pažymėtina, kad vis tik įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautame J. M. prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą bei teisiamojo posėdžio metu J. M. sutiko laiduoti už kaltinamąjį Ž. B.. Jo nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, nuo 2006 metų dirba įmonėje Hallburton geologu, taip pat yra visuomeninės jaunimo organizacijos „Gamtos ugnis“ pirmininkas bei Vilniaus beisbolo komandos „Vanagai“ prezidentu. Jis yra kaltinamojo draugas, jie pažįstami daugiau nei 10 metų, artimai bendrauja, vykdo bendrus projektus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jo požiūriu, kaltinamasis labai gailisi dėl savo poelgio ir itin neigiamai vertina savo elgesį. J. M. tikina, galintis daryti teigiamą įtaką savo draugui.

Teismui į bylą pateiktoje visuomeninės jaunimo organizacijos „Gamtos ugnis“ charakteristikoje J. M. apibūdinamas kaip komunikabilus, sąžiningas, tolerantiškas, gerai sutariantis su kolektyvu, draugiškas, aktyvus, turintis didelę patirtį mokslinėje, negyvosios gamtos tvarkymo, sporto ir treniravimo veikoje, drausminių nuobaudų neturintis asmuo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog J. M. nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai. Baudžiamojoje byloje nėra J. M. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Ir nors J. M. turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą už (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, numatytą nusižengimą, t. y. už transporto priemonės pastatymą neleistinoje vietoje, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo nesvarstyti klausimo dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, ir neleidžia J. M. vertinti neigiamai, kaip neturinčio pasitikėjimo asmens ir negalinčio tapti kaltinamojo laiduotoju. Be kita ko, pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens.

Įvertinęs laiduotoją J. M. charakterizuojančią medžiagą, tiek Ž. B. bei J. M. paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į J. M. asmenines savybes, gyvenimo būdą, veiklos pobūdį, į tai, kad J. M. yra kaltinamajam artimas žmogus, kitų šeimos narių ar artimųjų giminaičių, galinčių tapti kaltinamojo laiduotoju, nėra, taip pat į tai, kad J. M. niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, jo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, charakterizuojamas teigiamai, jis yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jo draugas daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindo manyti, kad J. M. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti Ž. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą pagal laiduotojo J. M. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Įvertinus J. M. finansinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad jis turi nuolatinį darbą ir legalias pajamas, kurios, laiduotojo teigimu, sudaro vidutiniškai apie 3500,00 Eur per mėnesį, laidavimas paskiriamas su 500,00 Eur dydžio užstatu (BPK 40 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, Ž. B. asmenybę, laiduotojo J. M. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė Ž. B. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla Ž. B. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, esant pagrindui Ž. B. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Ž. B. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 (dvejiems) metams. Ž. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. birželio 2 d., kuomet prokuroro nutarimais Ž. B. buvo taikytos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 64-71).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad Ž. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,75 promilių neblaivumas), vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tačiau nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklausė ne pačiam Ž. B., o trečiajam asmeniui J. M., kuriam kaip nustatyta byloje, nebuvo žinoma, jog jam priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims, arba jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, tokiais atvejais teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, iš kaltinamojo Ž. B. išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos teritorinės muitinės informaciniu pranešimu nustatyta, kad automobilio rinkos vertė nustatyta, remiantis 2019 m. birželio mėnesio VšĮ „Emprekis“ žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje. 1988 m. pagamintam automobiliui „Audi 80“ nustatyta 236,55 Eur muitinė vertė (be importo mokesčių) (b. l. 29). Ž. B. sutiko su nustatyta automobilio „Audi 80“ verte, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju galimybės konfiskuoti transporto priemonę nėra, todėl iš Ž. B. išieškotina konfiskuotino turto vertę, atitinkanti pinigų suma - 236,55 Eur.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. B. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcingos (adekvačios) jo padarytam nusikaltimui, paskirtos atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose.

Dėl kardomųjų priemonių likimo

Ž. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 61-71).

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotas 2018 m. spalio 9 d. Ž. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, – vykdančiai institucijai -VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laiduotojo J. M. laidavimo terminą su 500,00 Eur užstatu.

Laiduotojas J. M. privalo sumokėti 500,00 Eur dydžio užstatą per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor Bank, įmokos kodas 191447033, mokėjimo paskirtyje, nurodant „užstatas pagal laidavimą“ ir baudžiamosios bylos Nr. 1-346-995/2019.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 2 d.;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, konfiskuoti automobilio „Audi 80“ (1988 m. gamybos, sedanas, benzinas) vertę, atitinkančią pinigų sumą, - 236,55 Eur.

Ž. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą 2018 m. spalio 9 d. Ž. B., perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. B. ir laiduotojui J. M. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 7 dalį, 8 dalį:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- užstatas grąžinamas laiduotojui, pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.