- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- T-199-1082/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57683-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nuteistasis
- R. S.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai R. S. patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2019 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.
Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 17 d., atliko daugiau nei ¹/₂ paskirtos bausmės laiko (¹/₂ – 2022 m. gegužės 17 d.), 2023 m. sausio 27 d. faktiškai atliko 3 metus 2 mėnesius 10 dienų paskirtos bausmės.
2023 m. vasario 2 d. nutarimu Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarė nuteistajai R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji pagal galimybes ir sveikatos būklę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad stebimos nedidelės, bet teigiamos nuteistosios iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, kad nuteistajai būdingas disciplinuotas elgesys (bausmės atlikimo metu neturėjo drausminių nuobaudų, skatinta 2 kartus, mokosi, motyvuota užsiimti darbine veikla) sudaro pagrindą manyti, kad R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Prokuroras atsiliepimo nepateikė.
Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas netvirtinamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš teismui pateikto Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos, nuteistoji R. S. yra pateikusi prašymą dėl jos lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos ir ji yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, formalus nuteistosios lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra, tačiau be pastarojo, kaip minėta, būtinas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kurį sudaro įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, kitos reikšmingos aplinkybės: nuteistosios asmenybė, ankstesni teistumai, kriminogeniniai veiksniai, nusikaltimo (-ų) sunkumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesnis lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, žalos atlyginimas.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji R. S. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, ji nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, nebausta, du kartus skatinta už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistoji atvykusi į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą dalyvavo adaptacijos programoje, dalyvauja pataisos programoje. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje su pertraukomis dirba ūkio darbus. Nuteistoji pagal savo galimybes stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Šie bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji charakterizuojama iš esmės teigiamai, tačiau jie taip pat parodo, kad R. S. atlikdama paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o vien tai, teismo manymu, nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo požiūrį, o esama nuteistosios elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo metu taikoma bausmė yra efektyvi.
Pastebėtina, kad teismui pateikti bylos duomenys rodo ne tik teigiamai nuteistąją R. S. charakterizuojančias aplinkybes. Iš nuteistosios asmens bylos matyti, jog R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė, paskutinio vertinimo metu nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat pastebėtina, kad R. S. nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių yra net šešiolika, tarp kurių 8 ankstesni teistumai, ankstesnės probacijos metu ji padarė naują nusikalstamą veiką, jai būdingas teisės pažeidimo modelis; išsilavinimo, darbo patirties stoka, lėšų valdymo sunkumai ir kt., kai tuo tarpu apsauginių, riziką mažinančių veiksnių yra tik du – stebima motyvacija darbinei veiklai ir priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nuteistoji, vykdydama individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Teismas įvertina ir tai, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, ankščiau teista 8 kartus, laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlieka jau 5 kartą, ankščiau probacijos metu neišsilaikiusi lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įsipareigojimų ir probacijos priežiūros laikotarpiu padariusi naujas nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistosios požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju ji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistosios pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistoji atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog nuteistoji nusikaltimus darė dėl savanaudiškų paskatų, siekė finansinės naudos.
Toliau pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistosios pragyvenimo šaltinis iki patekimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą buvo socialinė pašalpa, tačiau pinigų trūko net pagrindinių poreikių patenkinimui, todėl nuteistoji užsiimdavo nelegalia veikla – narkotikų platinimu. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti du antstolių patvarkymai 3553,64 Eur sumai, tačiau padengta tik labai nedidelė skolos dalis, t. y. 194,41 Eur. Tiek būnant laisvėje, tiek atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji beveik neužsiima darbine veikla, be to, šiuo metu nėra patvirtinusi savo galimybės įsidarbinti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors pati nuteistoji teigia, kad atlikusi bausmę norėtų susirasti darbą ir dirbti, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės ir tai, kad nuteistoji neturi jokio išsilavinimo, stokoja darbinių įgūdžių, leidžia kelti prielaidą, kad nuteistoji darbinės veiklos srityje turi nemažai problemų, todėl kol nėra aiškių problemų sprendimo būdų, tol nėra pagrindo teigti, kad nuteistoji išėjusi į laisvę sieks gyventi tik teisėtais būdais.
Dar vienas, teismo vertinimu, svarbus veiksnys, yra tai, kad nėra patvirtinta, kur nuteistoji turės galimybę gyventi paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai gali didinti nuteistosios nusikalstamo elgesio riziką. Iš nuteistosios bylos matyti, kad iš pradžių R. S. nurodė, kad vyks gyventi į (duomenys neskelbtini) namus, tačiau buvo gautas atsakymas, kad ten gyventi nėra galimybės. Taip pat nėra galimybės iš anksto užtikrinti apgyvendinimo ir nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), kuriuos kaip galimą gyvenamąją vietą po paleidimo į laisvę nurodė nuteistoji. Šiuo metu nuteistoji laukia eilėje gauti socialinį būstą. Tai, kad nuteistoji, kaip liudija jos asmens byloje esantys duomenys, neturėtų kur gyventi po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra labai svarbus veiksnys, siekiant įvertinti jos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistosios deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno prieš įvykdydama nusikalstamą veiką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jos socialinė aplinka skatino ją nusikalsti, aplink gyveno asmenys, kurie taip pat vykdė nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų įsigijimu, platinimu. Nuteistosios nusikaltimas, už kurį ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o buvo nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Taigi, darytina išvada, kad neturėdama kur apsistoti, lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistoji galėtų grįžtų gyventi į ankstesnę aplinką, kuri vėl neigiamai įtakotų jos elgesį ir būtų didelė tikimybė, kad nuteistoji ir toliau vykdytų nusikalstamas veikas.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. S. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 17 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistosios pataisos procesas jau yra baigtas, o jai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Taip pat dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad nuteistosios atžvilgiu anksčiau jau ne kartą buvo taikytas jos padėtį švelninantis įstatymas, tačiau tai teigiamos įtakos jos elgesiui nepadarė, ji ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Išskirtinių aplinkybių, kurios įrodytų, kad šį kartą taikius nuteistajai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistoji sieks gyventi tik teisėtais būdais ir laikysis įstatymų, teismas nenustatė. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąją, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. jau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.
Teismo vertinimu, nors nuteistoji R. S. bausmės atlikimo metu elgėsi gerai, jos asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, rodo jos pavojingumą visuomenei ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistoji jau pasitaisė ir būdama laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Teigiamas nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu tik patvirtina, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant nuteistosios deklaravimo apie jos teigiamus pokyčius ir ją pozityviai apibūdinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad visuma aptartų aplinkybių šiuo metu nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistoji per bausmės atlikimo laiką būtų taip pasikeitusi, kad ją toliau būtų įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei ji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tokiu būdu taikyti nuteistajai R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas netvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai R. S..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.