Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-3410 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo), turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Lietuvos valstybė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 105). Atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2017 m. kovo 1 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, skundžiamu 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-3410 atsisakė skirti būsto šildymo, karšto vandens bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, kadangi pareiškėja per mėnesį nepateikė sutarties su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl dalies įsiskolinimo padengimo ar dokumentų, patvirtinančių, kad apmokėtas turimas įsiskolinimas, ar dokumentų, kad teismas yra priteisęs apmokėti skolą (b. l. 9). Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas bei 20 straipsnio 6 dalis.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir PSPNG įstatymas) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (PSPNG įstatymo

1 straipsnio 1 dalis). PSPNG įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Remiantis aptartu teisinu reglamentavimu, darytina išvada, jog asmuo, kuris skolingas už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį, turi teisę į kompensacijas, jeigu su energijos, vandens tiekėjais yra sudaręs sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra skolinga AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ už būsto šildymą, karštą vandenį, geriamąjį vandenį. Pažymėtina, jog prašyme-paraiškoje į 2.3 punkte pateiktą klausimą ar yra sudaryta sutartis dėl skolos už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį apmokėjimo, ar teismas yra priteisęs apmokėti skolą, pareiškėja atsakė „taip“, be to, minėtame punkte pabraukė, jog teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Vadinasi, atsakovė pagrįstai pareiškėjos prašė pateikti sutartis su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl dalies įsiskolinimo padengimo ar dokumentus, patvirtinančius, kad apmokėtas turimas įsiskolinimas ar dokumentus, kad teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

PSPNG įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

Iš prašymo-paraiškos turinio matyti, jog pareiškėja parašu patvirtino, kad gavo informacinį lapelį, kuriame įrašoma informacija apie trūkstamus dokumentus. Pažymėtina, kad šios aplinkybės šioje byloje pareiškėja neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad šie dokumentai privalėjo būti pateikti per mėnesį, o ne per du mėnesius.

Kaip ir minėta, PSPNG įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. PSPNG įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos: 1) pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnyje; 2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis. PSPNG įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, jog bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, kai vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka. Akcentuotina, jog pareiškėja prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti parašu patvirtino, kad duomenys apie anksčiau deklaruotą turtą per 3 paskutinius mėnesius nepasikeitė. Vadinasi, pajamos kompensacijai gauti skaičiuojamos PSPNG įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka, todėl pareiškėja trūkstamus dokumentus privalėjo pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti buvo pateiktas 2017 m. kovo 1 d., todėl pareiškėja iki 2017 m. balandžio 1 d. privalėjo pateikti trūkstamus dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja iki 2017 m. balandžio 1 d. Socialinės paramos skyriui pateikė trūkstamus dokumentus. Taigi, Socialinės paramos skyriui 2017 m. balandžio 7 d. skundžiamu sprendimu atsisakius pareiškėjai skirti būsto šildymo, karšto vandens bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, atsakovė nepažeidė PSPNG įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino, per kurį pareiškėja galėjo pateikti trūkstamus dokumentus.

Akcentuotina, jog pareiškėja nagrinėjamoje byloje nors ir neginčija, kad nepateikė piniginei socialinei paramai gauti trūkstamų dokumentų, tačiau mano, kad atsakovė pati galėjo šiuos dokumentus gauti, be to, ji teikė atsakovei prašymą atsakovei pačiai išsireikalauti trūkstamus dokumentus.

PSPNG įstatymo 25 straipsnio 2 punkte numatyta, jog piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

Įvertinus PSPNG įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytą reglamentavimą, darytina išvada, jog pareigą pateikti visą informaciją privalo asmuo, prašantis ar gaunantis piniginę socialinę paramą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad pati atsakovė galėjo išsireikalauti reikiamus dokumentus, laikytinas nepagrįstu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovė nevykdė PSPNG įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodytos pareigos – pateikti visus reikalingus dokumentus piniginei socialinei paramai gauti – sutartis su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl dalies įsiskolinimo padengimo ar dokumentus, patvirtinančius, kad apmokėtas turimas įsiskolinimas, ar dokumentus, kad teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Skundžiame sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta skundžiamo sprendimo apskundimo tvarka. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. (23.45)-SP13-3410 iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bei Lietuvos valstybės solidariai 80 000 Eur turtinės ir 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės ir savivaldybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio.

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais nurodo atsakovės veiksmus dėl jos prašymo neišnagrinėjimo, vilkinimo ir piniginės socialinės paramos neskyrimo, dėl ko susidarė pareiškėjos įsiskolinimai. Akcentuotina, jog byloje nėra nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, priimdama skundžiamą sprendimą, atliko neteisėtus veiksmus. Vadinasi, civilinei atsakomybei kilti nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, pareiškėjos argumentai dėl padarytos žalos (sukeltų pasekmių) neanalizuotini. Pareiškėjos prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus iš esmės kildina iš institucijų veiksmų, susijusių su teisingumo ir teismo sprendimų vykdymu, todėl toks pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas kaip nepriskirtinas šio administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bei Lietuvos valstybės solidariai 80 000 Eur priteisti turtinės ir 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos. CK 6.37 straipsnyje numatytos palūkanos pagal prievoles. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šioje byloje ginčas kilo ne iš civilinių teisinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių, todėl pareiškėjos reikalavimai dėl 5 procentų palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.