Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-05-06 · Civilinė byla Nr. 2A-49-40/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-06
Bylos Nr.
2A-49-40/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Liudvika Tupienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Petras Povilaitis
Ieškovas
S. P.
Advokatai
Gintaras Gricius, Vidas Peikštenis
Kategorijos
  • 44.44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L.Tupienė Civilinė byla Nr.2A-49-40/2008 m.

Teisėja V.Erlickienė Procesinio sprendimo kategorija 44.44.2

44.5.2 121.15 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,

kolegijos teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus, Petro Povilaičio,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovei S. P.,ieškovės atstovui advokatui Gintarui Griciui,atsakovo atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. M. ir E. M. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. P. pareiškė ieškinį V. M. ir E. M., nurodydama, kad 2002 m. spalio mėnesio laikotarpyje nuo 26 dienos iki 30 dienos jai priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo iškirsta bei pagrobta 56 uosio ir 12 baltalksnio medžių, dėl ko jai padaryta turtinė žala sumoje – 9176,18 Lt.

Dėl šio įvykio Mažeikių rajono policijos komisariate 2002-11-02 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2005-03-04 Mažeikių r. apylinkės prokuroro nutarimu E. M. atžvilgiu buvo nutrauktas bei atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą V. M., E. M. ir kitų atžvilgiu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 206-03-10 Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį V. K. atžvilgiu, nustačius, kad jis svetimo turto nepagrobė ir žalos kito asmens teisėms nepadarė. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad atsakovai V. M. ir E. M. nebūdami privatinės nuosavybės teise priklausančio miško savininkai, neturėdami leidimo kirsti mišką, pasisamdę kitus piliečius, iškirto ieškovei priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini) girininkijoje (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypuose bei iškirstus medžius realizavo, o pinigus pasisavino. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 9176,18 padarytos žalos atlyginimui.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovė palaikė savo reikalavimus, teigė, jog V. M. siūlė 5000 Lt už padarytą žalą, bet ji su šia suma nesutiko. Prašė teismo atmesti apeliacinius skundus.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas G.Gricius prašė palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinius skundus netenkinti.

Atsakovai V. M. ir E. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir E. M. ieškovei S. P. 9176,18 žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad žalos atsiradimą lėmė tiek atsakovo V. M., tiek atsakovo E. M. veiksmai. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, padarė išvadą, kad atsakovai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek nagrinėjamos bylos atveju buvo būtina, nes neįsitikino, ar pasiūlęs pirkti mišką asmuo yra tikrasis jo savininkas, ar yra leidimai kirsti mišką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas E. M. prašo peržiūrėti Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą, atsižvelgti į tai, jog dalis medienos buvo likę, dalį pinigų paėmęs ir pasisavinęs V.M.. Nurodė, kad jis buvo V. M. samdomas dirbti miške, kaip ir kiti miške dirbę žmonės. Į medienos pardavimą įsivėlė todėl, kad V. M. nenorėjo atsiskaityti už darbą ir pasakė, kad pinigus sumokės, kai gaus už parduotą medieną.

Apeliantas V. M. prašo panaikinti jo atsižvelgiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-09-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Apeliantas nurodo motyvus:

1. Žalą ieškovei padaręs ne jis, o ieškovės brolis V. K., todėl jis turi civilinę prievolę atsakyti už savo veiksmais padarytą ieškovei žalą. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra 2005-03-04 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių apelianto atžvilgiu, tačiau, nežiūrint į tai, jis buvęs pripažintas tinkamu atsakovu, o V.K. nebuvo patrauktas atsakovu, nors jis prašęs iškirsti jam priklausantį mišką, parduoti medieną. Nurodo, jog toks teismo argumentas yra klaidingas, nes turtinę žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2d.).

Teigia, jog teismas turėjo įžvelgti, kad vienos iš ieškinio reikalavimo pagrindų yra teisinės pretenzijos dėl pardavėjui nepriklausančio daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo teisėtumo, o jis šios sutarties nesudaręs, todėl nepadaręs ieškovei jokios turtinės žalos.

2. Nurodo, kad neorganizavo neteisėto ieškovės miško kirtimo, nesamdė žmonių, nedalyvavo kertant, vežant ar parduodant mišką, negavo jokių pinigų. Teismo teiginys, kad ieškovei atsiradę nuostoliai dėl jos miško iškirtimo yra apelianto veiksmų rezultatas, t.y. priežastiniame ryšyje – neatitinka tikrovės. Nurodo, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės remdamasis prejudicinę reikšmę turinčiu šioje civilinėje byloje nuosprendžiu V.K. ir atmesdamas apelianto argumentus dėl šio asmens civilinės atsakomybės, neužtraukia jam jokios atsakomybės.

Apelianto nuomone, teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, neteisėtai ir nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą apeliantui dėl turtinės žalos atlyginimo, pažeisdamas proceso teises normas, teismas neteisingai išsprendė bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinius skundus, ieškovė S. P. prašo atmesti apeliacinius skundus, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

E. M. ir V. M. apeliaciniai skundai netenkintini.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę ginčo šalims nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką, todėl teismas nagrinėja ginčą, neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Tokia šio principo įgyvendinimo išraiška taip pat yra įtvirtinta CPK 320 straipsnio antroje dalyje.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismai vertintų visus susijusius su ieškiniu įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pilnutinį ir objektyvų visų šiais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių išnagrinėjimą teismo posėdyje. Šių įrodymų vertinimo taisyklių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nepažeidė. Visapusiškai ir objektyviai ištyręs visus bylos įrodymus, pirmos instancijos teismas pagrįstas ir teisėtai nustatė, jog atsakovai organizavo miško kirtimą, samdė žmones, dalyvavo kertant, vežant ir parduodant mišką, dėl ko miško savininkei S. P. buvo padaryta žala, kurią atlyginti privalo atsakovai.

Prievolė atlyginti žalą kyla konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus CK 6.246 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokiu būdu svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo kriterijai. Bendroji taisyklė atlyginant žalą yra tai, kad kiekvienas teisei priešingu veiksmu, padaręs žalą, sukuria prievolę ją atlyginti. Civilinė atsakomybė atlyginti žalą atsiranda, kuomet konstatuojamos būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai).

Pirmos instancijos teismas nustatė neteisėtus apeliantų E. M. ir V. M. veiksmus, priežastinius ryšius, nulėmusius skolininkų civilinę atsakomybę bei kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Apeliantai neįrodė įstatyme numatytų pagrindų, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma (CK 6.253 str.).

Apeliantas V.M. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltas dėl S.P. padarytos žalos yra V.K., todėl jis turi civilinę prievolę atsakyti už savo veiksmais padarytą turtinę žalą. Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė, jog V.K. miško nekirto, medienos nekrovė, nevežė, nepridavė į lentpjūvę, pinigų už medieną negavo, nei su A.R., nei su V.M. nesitarė, kaip atsiligins už pagalbą iškertant medieną, nesitarė, kokius konkrečiai veiksmus jam reikia padėti atlikti, kiek mokėti kirtėjams ir kt. Teismas konstatavo, kad V.K. šių veiksmų neatliko, svetimo turto nepagrobė ir žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams nepadarė, todėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pasisakė, jog V.M. argumentai, jog žalą privalo atlyginti V.K. nenagrinėtini ir motyvavo, dėl ko daro tokią išvadą. V.K. nebuvo šalimi šiame civiliniame procese, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, negali spręsti nesančio šalimi asmens veiksmų, tuo labiau, kad minėtu nuosprendžiu pripažinta, kad jis kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams žalos nepadarė.

M. apeliaciniame skunde nurodo, kad neorganizavo miško kirtimo, nesamdė žmonių, nedalyvavo kertant, vežant ir parduodant S.P. priklausantį mišką, negavo pinigų. Šiuos apelianto V.M. teiginius paneigė byloje esantys įrodymai, apklausti liudytojai, atsakovas E.M.. Teisėjų kolegija atmeta apelianto V.M. nurodytus argumentus ir apeliacinio skundo netenkina.

Atmestini ir apelianto E.M. argumentai, nurodyti jo apeliaciniame skunde. Jis pats neneigia, kad dalyvavo medienos pardavime, dirbo miške, buvo samdomas V.M., tačiau medienos nepirko. Laiko, kad kalčiausias šiame ginče yra V.M., kuris vadovavo visam pardavimui. E.M. dalyvavimas žalos padaryme yra nustatytas. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmenis atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 dalis), todėl apylinkės teismas pagrįstai taikė atsakovų atžvilgiu solidarinę atsakomybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reikalavo priteisti žalą už 31,37 m³, t. y. už tiek, kiek atsakovai, iškirtę mišką, pridavė medienos į lentpjūvę. Už miške likusius iškirstus medžius ieškovė ieškinio nereiškė, todėl atmestini šie bei kiti apelianto E.M. argumentai.

Priteistinos iš V. M. 590 Lt ir iš E. M. 590 Lt atstovavimo išlaidos S. P. (CPK 98 str.). Priteisti iš V.M. 8,85 Lt, iš E.M. 8,85 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (88 str. 1 d. 3p.).

Teisėjų kolegijos, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančios materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos ir, atmesdamas apeliantų reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M. 590 Lt, iš E. M. 590 Lt atstovavimo išlaidas S. P., priteisti iš V. M. 8,85 Lt, iš E. M. 8,85 Lt išlaidas valstybei.

Kolegijos pirmininkė Liudvika TupienėTeisėjai Egidijus MockevičiusPetras Povilaitis