- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- A5.-2486-990/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02122-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. R. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui A. B. (A. B.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo I. R. K. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. I. R. K., nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. būdama UAB „H.“ personalo vadove, veikdama pagal UAB „H.“ direktoriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. pasirašytą įgaliojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą, pagal kurią užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą: nuo 2020 m. balandžio 8 d. UAB „H.“ įdarbino trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) piliečius M. S. ir V. K., kuriems leido dirbti UAB „H.“ naudai.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teismo posėdžio metu I. R. K. parodė, kad ji jau dešimt metų dirba su užsieniečiais. Karantino metu į ją kreipėsi užsieniečiai, kurie sakė turintys leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtiems užsieniečiams ji pasakė, kad pagal įstatymą galima persirašyti jų leidimus gyventi, dirbant jų įmonėje, bet jie neturi išeiti iš įmonės, o jų specializacijos turi atitikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Užsieniečiai patikino turintys diplomus ir išėję iš įmonės, kurioje jie dirbo anksčiau. M. S. pateikė (duomenys neskelbtini) diplomą, o V. K. – (duomenys neskelbtini) diplomą. Ji minėtiems užsieniečiams pasakė, kad, nors M. S. ir V. K. ir turi leidimus gyventi, bet ji turi M. S. ir V. K. darbinti kaip su biometriniais pasais. Jeigu užsienio pilietis turi asmens kodą, Sodrai reikia pateikti priėmimą su asmens kodu. Buhalterijai ji nusiuntė duomenis, kad M. S. ir V. K. yra priimami su biometriniais pasais, nusiuntė pastarųjų asmens kodus. Ji skambino į Migracijos tarnybą, norėdama pasitikslinti, ar panaikinti M. S. ir V. K. leidimai gyventi, bet jai pasakė, kad dėl asmens duomenų apsaugos jai negali būti pateikta tokia informacija. Dabar ji jau žino, kad informaciją iš Migracijos tarnybos reikia gauti raštu, tačiau anksčiau jai šią informaciją suteikdavo telefonu. Šiuo atveju užsieniečiai sakė, kad jie išėjo iš darbo, leidimai panaikinti. Raštu į Migracijos tarnybą ji nesikreipė, nes turėjo nedarbingumą, o po to iš karto išėjo iš darbo. Ji užsieniečius įdarbino su biometriniais pasais, kurie įsigalioja po leidimo laikinai gyventi arba vizos pabaigos. Užsieniečiai ją patikino, kad jų leidimas gyventi panaikintas, o ji tuo neįsitikino.
3. Iš 2019 m. rugpjūčio 21 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. R. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. UAB „H.“ buvo įdarbinta personalo vadove (b. l. 39-40).
4. UAB „H.“ direktoriaus G. K. 2019 m. rugsėjo 10 d. įgaliojimu I. R. K. buvo pavesta pasirašyti sutartis su naujais UAB „H.“ darbuotojais bei kontroliuoti tokių sutarčių vykdymą (b. l. 38).
5. Iš 2020 m. balandžio 7 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. S. nuo 2020 m. balandžio 7 d. UAB „H.“ buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16).
6. Iš 2020 m. balandžio 7 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. nuo 2020 m. balandžio 7 d. UAB „H.“ buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19).
7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto duomenimis, patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašytus UAB „H.“ apdraustųjų duomenis bei Dokumentų valdymo sistemoje registruotus dokumentus buvo nustatyta, kad draudėjas per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė: 2020 m. balandžio 7 d. 15.18 val. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie apdraustųjų M. S. ir V. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 17 d. 15.59 val. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius M. S. ir V. K. (b. l. 33).
8. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) rašte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pilietis V. K. pirmą kartą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2019 m. gegužės 28 d. Pateikiant prašymą tarpininkavo ir V. K. įdarbinti įsipareigojo UAB „A.“. Pagal Vizų išdavinio tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 70.11 punktą, kaip asmuo pateikęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jis taip pat pateikė prašymą vizai gauti. Užsieniečio prašymu, nagrinėjimas dėl leidimo gyventi buvo nutrauktas 2019 m. liepos 12 d. Tuo pačiu pagrindu 2019 m. liepos 18 d. buvo atsisakyta išduoti ir vizą. Antrą kartą į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą gyventi V. K. kreipėsi 2019 m. liepos 23 d. Leidinio gyventi išdavimui tarpininkavo ir įdarbinti įsipareigojo UAB „S.“. V. K. buvo išduota nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. Sprendimas dėl leidimo gyventi buvo priimtas 2019 m. lapkričio 6 d. V. K. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) pilietis M. S. prašymą išduoti leidimą gyventi pateikė 2020 m. gegužės 23 d. Leidinio gyventi išdavimui tarpininkavo ir įdarbinti įsipareigojo UAB „S.“. M. S. buvo išduota nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) galiojusi nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Sprendimas dėl leidimo gyventi buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 6 d. ir M. S. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2021 m. spalio 15 d. Elektroninėje paslaugų sistemoje EP1S buvo įkelti trys UAB „H.“ raštai (2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. liepos 8 d.), kuriais tarpininkaujama M. S. dėl leidinio gyventi pakeitimo, tačiau nei vienas dokumentas iki šiol nepanaudotas, t. y. užsienietis nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo UAB „H.“ pagrindu. Migracijos departamentas 2020 m. birželio 30 d. gavo UAB „S.“ pranešimą Nr. 06/30 apie tai, kad darbo sutartis su V. K. yra nutraukta nuo 2020 m. balandžio 28 d., o su M. S. – nuo 2020 m. balandžio 30 d., todėl 2020 m. liepos 9 d. buvo priimti sprendimai panaikinti V. K. ir M. S. išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 47-48).
9. I. R. K. neneigia UAB „H.“ įdarbinusi M. S. ir V. K., prieš tai neįsitikinusi kokiu pagrindu V. K. ir M. S. turi išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje ir ar tokius leidimus iš viso tokius leidimus turi, ar darbo sutartys su buvusiu darbdaviu yra nutrauktos, taip pat žinodama, jog UAB „H.“ netarpininkavo V. K. ir M. S. išduodant nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi, tačiau akcentavo tai, jog dėl V. K. ir M. S. statuso bandė teirautis Migracijos tarnybos telefonu, bet tarnybai telefonu jokių duomenų nesuteikus dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, jis V. K. ir M. S. vis tiek įdarbino ir nemano pažeidusi kokius nors reikalavimus.
10. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. ir M. S. buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie buvo panaikinti tik 2020 m. liepos 9 d. Tiek V. K., tiek M. S. leidimų išdavimui tarpininkavo ir įdarbinti įsipareigojo UAB „S.“ ir, nors UAB „H.“ 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. liepos 8 d. raštais kreipėsi į Migracijos departamentą tarpininkaudama M. S. dėl leidimo gyventi pakeitimo, tačiau V. K. ir M. S. nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo UAB „H.“ pagrindu.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. ir M. S. UAB „H.“ buvo įdarbinti nuo 2020 m. balandžio 8 d., nors tuo metu jiems abiems leidimai laikinai gyventi buvo išduoti tarpininkaujant UAB „S.“, dėl ko V. K. ir M. S. tuo metu galėjo dirbti tik pas minėtą darbdavį, ir atlikti tik tas darbo funkcijas, kuriai pas šį darbdavį buvo įdarbinti.
13. Administracinėn atsakomybėn traukiamos I. R. K. nurodytos aplinkybės, jog ji telefonu kreipėsi į Migracijos tarnybą, tačiau jokių duomenų apie įdarbinti planuojamus užsieniečius negavo, nesudaro pagrindo nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje numatytų reikalavimų ir niekaip nešalina jos atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
14. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Minėta, kad I. R. K., įdarbindama trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) piliečius, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą, taigi I. R. K. veikla atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, kas leidžia konstatuoti, jog I. R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
15. I. R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.
16. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas pažymi nenustatęs I. R. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Teismas neturi duomenų apie ankstesnį I. R. K. baustumą už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, taigi I. R. K. skirtina minimalaus ANK 95 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyto dydžio – vieno tūkstančio eurų dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti I. R. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio eurų dydžio baudą.
Išaiškinti I. R. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „(ROIK) 20120563380“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.