- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- 1S-117-654/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18821-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- M. Z.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius, Edgaras Derškevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. Z. (M. Z.) gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Z. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 10 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. Z. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 6 d., apie 20.55 vai., prekybos centre „IKI", esančiame Žirmūnų g. 2, Vilniuje, prie laiptų, esančių pirmame aukšte, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau nei 21 kartą rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau 7 smūgių į galvą, 14 smūgių į rankas, kojas, kitas kūno vietas nukentėjusiajam J. D., padarydamas šiam poodines kraujosruvas rankose ir kojose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, dvi muštines žaizdas kairiajame viršutiniame voke ir vieną muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, daugybines kraujosruvas ir muštines žaizdeles lūpose, poodinę kraujosruvą dešiniame žande su dešinio žandinio ančio priekinės sienos daugiaskeveldriniu lūžiu, skeveldrinį kairiojo skruostikaulio lanko lūžį, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, poodines kraujosruvas dešinėje užausio srityje bei dešiniajame ausies kaušelyje su masyviu kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės momeninės skilties šoninio paviršiaus ir galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimu, stuburo kaklinės dalies C1-C2 lūžius - užpakalinių tarpslankstelinių raiščių plyšimą, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, kas pasireiškė kraujo išsiliejimu per dešinę ausies landą iš kaukolės pamato lūžio srities, saikingą vidaus organų mažakraujystę, kraujo aspiraciją į plaučius, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, taškinėmis kraujosruvomis širdies ir plaučių paviršiuose, skystų kraujų širdies ertmėse, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė. Tokiais veiksmais M. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.
2. 2019 m. gegužės 9 d. M. Z. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. 2019 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi M. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi M. Z. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais buvo pratęstas trims mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo M. Z. gynėjas advokatas Edgaras Dereškevičius skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
5. Skunde gynėjas nurodė, kad pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo (pratęsimo) klausimą, teisėjas pirmiausiai privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, privalo įvertinti, ar jame prokuroro nurodyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra pagrįsti ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ar tai nėra vien prokuroro daromos prielaidos. Prokurorui teismo posėdyje pakako tik pasakyti, jog suėmimo skyrimo pagrindai nėra išnykę ir kad kitomis kardomosiomis priemonėmis jų tikslai nebus pasiekti, tačiau pagrįsti šių teiginių konkrečia bylos medžiaga prokurorui nereikėjo. Vien dėl šios priežasties gynėjas daro išvadą, kad gynybos teisė ginčyti kitos šalies argumentus šiuo atveju buvo pažeista.
6. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje išsakyti teismo teiginiai apie tai, jog M. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat tai, jog liudytojų apklausų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, ataskaitų žiūryklėse bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog M. Z. gali būti padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, išreiškia vidinį teismo įsitikinimą, kad M. Z. padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, yra nesuderinami su nekaltumo prezumpcija ir rungimosi principu.
7. Gynėjo teigimu, šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. Z. būtų bandęs bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Gynėjas nesutinka su apygardos teismo išvada, kad M. Z., žinodamas, kad yra ieškomas, pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų. Anot gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. Z. būtų žinojęs, jog yra ieškomas. Iki M. Z. paieškos jam net nebuvo išsiųstas šaukimas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Šiuo atveju, gynėjo nuomone, nieko neįrodo ir byloje esantis vienasmeniškai rašytas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kadangi jame nurodytų teiginių jokiomis BPK numatytomis priemonėmis nėra galimybės patikrinti. Be to, M. Z. buvo sulaikomas asmenų be tarnybinių uniformų, šiems neparodžius tarnybinių pažymėjimų, o tik tariamai šaukiant ,,stok policija“, kas galėjo ir neatitikti tiesos. Informacija apie bet kokį asmens mėginimą bėgti ar slėptis turi būti pagrįsta konkrečiais duomenimis: tarnybiniais pranešimais, pažymomis ar kitais objektyviais įrodymais. Šios nuostatos yra įtvirtintos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Pagal EŽTT praktiką gresiančios bausmės sunkumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau nusikaltimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių, taipogi suėmimo tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei.
8. Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas pačią griežčiausią kardomąją priemonę M. Z. pratęsė net nekreipdamas jokio dėmesio į įstatymų numatytą pareigą įsitikinti ne procesinių dokumentų formos, pavadinimų, bet turinio pakankamumu. Gynėjas pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į to paties teismo suformuotą praktiką, kad asmeniui, kurio paieška nėra paskelbta, išvykus nelaikoma, kad toks asmuo yra paieškomas. Priešingai, tokio išvykimo negalima vertinti kaip slėpimosi nuo tyrimo. Todėl šiuo atveju jokio proporcingumo reikalavimo parenkant nors ir kelias kardomąsias priemones nebuvo laikomasi, šis klausimas net nebuvo svarstomas. Tuo, anot gynėjo, buvo ignoruotas asmenų lygiateisiškumo – kaltinimo ir gynybos šalių lygios teisės dalyvauti tiriant duomenis ar pasisakant principas. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat nepaisė teismų precedentų, kuriuose įtvirtinta, jog teisėjai, skirdami suėmimą ar pratęsdami jo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
9. Gynėjas skunde nurodė, kad suimtasis M. Z. išgyvena gilią psichologinę krizę – nerimą, baimę, jis yra izoliuotas nuo artimos aplinkos ir visuomenės, iki minimumo jam yra apribojama galimybė palaikyti socialinius ryšius. Šios neigiamos pasekmės, kurias patiria ne tik pats suimtasis, bet ir jo sutuoktinė, turi būti kiekvieną kartą gerai įvertintos ir pasvertos, atsakant į klausimą, ar galinčios kilti neigiamos pasekmės asmeniui nėra neproporcingai didelės suėmimo taikymu siekiamiems tikslams. Juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje užtruko gana ilgai, o ir baudžiamasis procesas dėl šalyje taikomo karantino prasitęs dar gana ilgą laiką ir tai nepriklauso nuo kaltinamojo M. Z.. Gynėjas skunde pažymi, kad dėl šiuo metu Lietuvoje vykdomos įkalinimo įstaigų reformos suimtajam kyla papildomi išgyvenimai, jis patiria netgi kankinimus, kadangi nuolatos yra vežiojamas po įvairias pataisos įstaigas, tardymo izoliatorius kituose miestuose, o tai trukdo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, apsunkina suimtojo teisės pasimatyti su artimaisiais, taip pat su gynėju įgyvendinimą.
10. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, advokatas prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. Z. gynėjo skundas atmetamas
11. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. Z. kardomosios priemonės suėmimo terminą dar trims mėnesiams tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
12. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Todėl, svarstydamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas visų pirma turi patikrinti, ar byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata užtikrina teismo vykdomą pirminę kontrolę, kad asmeniui nebūtų paskirtas (pratęstas) suėmimas nesant duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumą ir suėmimo pagrindų būvimą nustato iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų.
13. Kaip jau buvo minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje, baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys – liudytojų I. D., N. B. parodymuose, vaizdo įrašo, pateikto iš ,,IKI“ parduotuvės apžiūros protokole, specialistų išvadose, Vilniaus apskrities VPK KP SNTV antrojo skyriaus vyr. tyrėjo A. V. tarnybiniame pranešime, mobilaus ryšio abonentų išklotinėse esantys duomenys leidžia pagrįstai kaltinti M. Z. jam inkriminuojamos veikos padarymu. Liudytojas I. D. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykio metu jis buvo kartu su M. Z. ir nukentėjusiuoju J. D., tačiau paties konflikto tarp jų nematė. Liudytojo teigimu, jam M. Z. papasakojo, kad susimušė su J. D., kadangi šis jį pavadino ,,Kaziol“, po įvykio M. Z. buvo labai susijaudinęs. Vėliau jis sužinojo, kad nuo M. Z. sumušimų J. D. mirė (t. 2, b. l. 92-93, 114-116). Kaip matyti iš liudytojos N. B. parodymų, kitą dieną po įvykio M. Z. jai pasakojo, kad tarp jo ir vaikino, kuris buvo rastas negyvas (J. D.), įvyko konfliktas ir jis susimušė su tuo vaikinu. M. Z. jai sakė, kad jam baisu, jam šokas (t. 2, b. l. 88-90). Vaizdo įrašo, pateikto iš ,,IKI“ parduotuvės, apžiūros protokole užfiksuota, jog 20:53:09 val. M. Z. pasirodė vaizdo stebėjimo kameros zonoje kartu su J. D., vaizdo įraše matyti, jog M. Z. ginčijasi su J. D. (į tai nurodo M. Z. staigūs rankų ir kūno judesiai). Jų pokalbis tęsiasi iki 20:53:22 val., tuomet M. Z., kartu su J. D. užeina į pastatą ir lauko durys užsidaro. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotos koridoriaus patalpos ir laiptai, 20:54:21 val. pasirodo įtariamojo M. Z. siluetas, kuris pradeda sparčiu žingsniu lipti laiptais aukštyn ir 20:54:31 val. įeina į patalpą toje vietoje, kur yra ,,Čili picerija“. 20:54:32 val. žmonės pradeda žiūrėti žemyn (iš kur atbėgo M. Z.), 20:55:05 val. žmonės nusileidžia ir prieina prie gulinčio J. D.. 20:58:08 val. M. Z. išeina iš ,,Čili“ picerijos per kitą išėjimą ir eina link eskalatoriaus (t. 1, b. l. 103-199). Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. M 543/2019 konstatuota, kad J. D. mirė nuo kūno sumušimo. J. D. mirtis konstatuota įvykio vietoje GMP personalo 2019 m. gegužės 6 d. 22:12 val. (t. 2, b. l. 69-77)
14. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam M. Z. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
15. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
16. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog M. Z., žinodamas, jog yra ieškomas teisėsaugos pareigūnų, pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų. Tai patvirtino pats kaltinamasis, kuris 2019 m. gegužės 10 d. sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą nurodė, kad žinojo, jog buvo paieškomas, bet bijodamas slėpėsi nuo pareigūnų (t. 3, b. l. 129- 133). Tokiu atveju, kai nustatoma, kad kaltinamasis žinojo apie teisėsaugos institucijų jo vykdomą paiešką, neturi reikšmės motyvai dėl šaukimo siuntimo jam ar kitokių BPK nustatytų veiksmų iškviesti jį į apklausą atlikimo, nes akivaizdu, kad jam slepiantis nei šaukimas, nei kokie nors kiti veiksmai nebūtų efektyvūs siekiant jį surasti. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad M. Z. bandė išvengti sulaikymo. Priešingai nei skunde tvirtina kaltinamojo gynėjas, abejoti minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuotų faktinių duomenų tikrumu ir teisėtumu bei jį surašiusio pareigūno kompetencija nėra jokio pagrindo. Policijos pareigūnai veikia pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą, kuriame nustatytos jų funkcijos, teisės ir pareigos, ir kol nenustatyta kitaip laikoma, kad jie veikė teisėtai. Vien tik prielaidos nepaneigia policijos pareigūno veiksmų teisėtumo atliekant įstatymo jam pavestas funkcijas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Z. bandė išvengti baudžiamojo persekiojimo ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo atliekami jo atžvilgiu, baudžiamuosiuose procesuose Nr. 10-07-0253-08 ir Nr.10-07-0215-09, kuriuose buvo paskelbta M. Z. paieška. Jis praeityje buvo ne kartą teistas. Byloje esantys duomenys patvirtina M. Z. turimus ryšius užsienio valstybėse, t. y. Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvena įtariamojo motina, o Danijos Karalystėje gyvena jo buvusi sutuoktinė su sūnumi. Be to, nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas M. Z., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau kartu su kitais šioje nutarties dalyje nurodytais argumentais ji rodo, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
17. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje bei siekdama išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis M. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.
18. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas ar kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
19. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas M. Z., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Iš bylos duomenų matyti, jog M. Z. praeityje teistas šešis kartus, ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad M. Z. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, iš ankstesnių teistumų išvadų dėl savo elgesio nepadarė bei leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje M. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.
20. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad taikant M. Z. vieną ar kelias švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, M. Z. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, kaltinamojo asmenybę bei kitus duomenis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo M. Z. skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už M. Z. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga rodo suėmimo tęsimo būtinumą. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas M. Z., pobūdį, sunkumą, kolegija mano, kad toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir siekis teisme netrukdomai ištirti ir įvertinti labai pavojingą nusikalstamą veiką. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatūs jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl M. Z. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo M. Z. (M. Z.) gynėjo advokato Edgaro Derškevičiaus skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.