- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- e2-84-853/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02971-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- A. S.
dalyvaujant ieškovui D. L., jo atstovui advokatui A. K., atsakovei A. S., jos atstovams advokatams L. Ž., R. K., A. S., išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išvadą teisme teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su ieškovu tvarką bei priteisti iš atsakovės ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: ieškovas turi teisę pasiimti dukrą A. L. kiekvieną savaitę – penktadieni, šeštadienį, sekmadienį, pasiimdamas dukrą 15.30 ir vaiką parveždamas, penktadieniais 17.00 val., sekmadieniais 18.00 val.; neporiniais metais švęsti dukters gimtadienį ieškovo pasirinktoje vietoje nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; švęsti šventes, t. y. Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, bendraudamas su dukra tris švenčių dienas, pasiimdamas 10.00 val. pirmą švenčių dieną ir grąžindamas 18.00 val. trečią švenčių dieną; bendrauti dukros vasaros atostogų metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau atsiliepimas negautas (1 tomas, 14 b. l.).
Išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete A. L. nustatymo, kurioje nurodė, kad nustatyti bendravimo tvarką iš dalies atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau tikslinga paskirti adaptacinį laikotarpį, ne trumpesnį nei 6 mėnesiai.
Šalies argumentai
Ieškovas D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. A. S. kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Šalims pasirašius taikos sutartį, A. S. ją apskundė (antstolio veiksmus) ir ši byla paliko neišnagrinėta, kaip ir nenustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Atliekant bausmę priklausė pasimatymai, tačiau nei pati atsakovė atvykdavo nei vaikus atveždavo. Išlaikymas vaikams buvo priteistas atliekant bausmę, kai atsakovė padavė pareiškimą skirtis. Ieškovui atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje ir negaunant pajamų buvo susidaręs įsiskolinimas, tačiau išėjus į laisvę teikė išlaikymą T. L. ir A. L.. Išlaikymas vaikui šiuo metu yra skaičiuojamas iš atlyginimo. 2013 m. laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nustatyta, kad kas antrą savaitgalį galėjo pasiimti dukrą, tačiau nei karto tai nepavyko. Nuo to laiko, kai grįžo iš įkalinimo vietos bendravo su A. 4 kartus, nuo lapkričio 2012 m. iki 2013 m. sausio mėnesio vaikus buvo parsivežęs į namus kokius 4 kartus, tačiau vėliau bendravimas nutrūko. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė buvo pareiškusi mokytojams, kad ieškovui yra uždrausta matytis su dukra, nenorėdamas trukdyti mokytojų į (duomenys neskelbtini) nevyko. Atsakovė yra trukdis bendraujant su dukra A.. Jos motyvai kuo ilgiau neleisti pasimatyti, kad būtų didesnis atotrūkis tarp ieškovo ir vaiko. A. būdavo paimama anksčiau iš mokyklos, kad jis negalėtų pasimatyti su ja. Mokykloje šventė dukros gimtadienį, bendravimas vyko sklandžiai. A. baimės nejaučia bendraudama. Bendravimą stebėjo socialinė darbuotoja. Bendraujant su dukterimi pagalbos iš socialinės darbuotojos nereikėjo, tačiau kadangi buvo paskirta tai ir dalyvavo. Nori nustatyti bendravimo tvarką su dukra A. L. – bendrauti kas antrą savaitgalį, kad leistų parsivežti nuo penktadienio iki sekmadienio. Taip pat nori švęsti dukters A. L. gimtadienį pasirinktoje vietoje nuo 10.00 val. iki 20.00 val., švęsti katalikiškas šventes – Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, bendrauti po tris švenčių dienas, paimant dukterį pirmą švenčių dieną 10.00 val. ir grąžinant trečią švenčių dieną 18.00 val., su dukra bendrauti jos vasaros atostogų metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Šventes švęsti kas antrus metus kartu. Pažymėjo, jog yra visos galimybės vaikams būti pas jį, kadangi vaikai ten augo nuo gimimo – vaiko kambarys su baldais. Norėtų palaikyti artimesnius ryšius su vaiku. Per laikotarpį kol bendravo su dukra rado ryšį, žaidė, bendravo ir nebuvo jokių bendravimo problemų. Dėl bendravimo tvarkos, kurią nori nusistatyti A. nieko nežino, nes nebuvo galimybės jos informuoti.
Ieškovo atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko visoje apimtyje ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, patvirtinančius, kad tarp A. S. ir D. L. nutraukta santuoka faktiškai sudarė sąlygas, dėl to, kad A. S. dukros A. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. S.. To pasėkoje, motina, naudodamasi situacija ir tomis aplinkybėmis, kad dukra auga pas ją, nuo 2013 m. neleido D. L. pasimatyti su dukra A. L.. Pateikti duomenys apie tai, kad 2013 m. abi šalys bandė spręsti ginčą teisme dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios suteikė D. L. teisę matytis tam tikrą laiką su dukra. Šios priemonės nebuvo įgyvendintos, nes buvo trukdoma jų įgyvendinimui, dėl ko ieškovas kreipėsi į antstolius, tačiau antstoliai taip pat negalėjo įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. 2013 m. eigoje D. L. buvo trukdoma bendrauti su dukra, to pasėkoje A. S. sudarydama taikos sutartį, kuria nustatė bendravimosi tvarką su vaikais ją vėliau paneigė apskųsdama ir į bylos nagrinėjimą neatvyko, dėl ko jos tuometinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Esant tokioms aplinkybėms, D. L. turėjo kreiptis į teismą dėl matymosi, bendravimo su dukra A. L. tvarkos nustatymo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino geranoriškumą, tačiau jos veiksmai atlikti bylos nagrinėjimo metu – kad vengė dalyvauti bylos nagrinėjime, siejo bylos nagrinėjimą su baudžiamąją byla, buvo priešingi. Buvo trukdoma bylos nagrinėjimui. Byloje surinkta ir pateikta pakankami duomenų, kurie patvirtina, kad šalims susitarti geruoju dėl bendravimo tvarkos buvo neįmanoma. Pateikta išvada dėl bendravimo su vaiku tvarkos vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada rodo, kad D. L. gali ir turi galimybes bendrauti, prižiūrėti vaiką taip pat kaip ir mama. Tai, kad D. L. bendrauja duoda pagrindą manyti, kad ateityje bendravimas nebus komplikuotas ir turėtų būti nustatyta aiški tvarka, kuri negalėtų būti interpretuojama elgtis vienaip ar kitaip. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pateiktus dokumentus pateiktas ieškinys yra pagrįstas ir prašoma jį patenkinti visoje apimtyje nustatant be apribojimų matytis su vaiku ir suderinus laiką, jeigu nustatyti tą tvarką, kurios prašoma ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau pažymi, kad būtų atsižvelgta ne į jos norus, bet į A.. Pažymėjo, kad galima vaikui duoti telefoną, tačiau A. turi nuspręsti ar norės susitikti, bendrauti. Susitikimams su dukra, dukros pati neperduos, kadangi pati atsakovė bei sūnus yra nukentėję nuo ieškovo, todėl jo pasirodymas gyvenamojoje vietoje sukeltų stresą. Nurodė, kad A. nepasakojo apie susitikimus ir auklėtoja skambino ir sakė, kad A. reikėdavo paspausti, kad eitų bendrauti su tėvu, nes pradžioje ji nedrįsdavo. Dukra jai sakė, kad ėjo su tėvu į parduotuvę ir ji buvo išsigandusi, nes bijojo eiti su tėvu viena pati. Parėjusi pareiškė, kad viena pati su tėvu daugiau nenorėtų eiti. Grįžus ieškovui iš įkalinimo įstaigos, jis vaikus pasiimdavo kada norėdavo, prieš tai paskambinęs. Tačiau kai pasiimdavo vaikus ar juos grąžindavo, ieškovas prie jų keikdavosi, grasindavo atsakovei suduoti smūgius. Tada kreipėsi į vaikų teises, kurios nurodė kreiptis į policiją. Policija patarė įrašyti garso įrašus ir pateikti policijai. Ji taip ir padarė. Įrašuose girdisi kaip keikiasi, grasina suduoti smūgius prie vaikų, todėl jam buvo skirtos dvi nuobaudos. Po šio įvykio kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti bendravimo tvarką. Apskųsti pasirašytą taikos sutartį nusprendė tada, kai sužinojo, jog advokatė bendravo su ieškovu, todėl advokate nebepasitikėjo. Nėra taip, kad ieškovui neleistų bendrauti su dukra, tiesiog bijo, kad gali būti ji arba jos sūnus vėl nuskriausti ir todėl, kad smurtas buvo A. akivaizdoje. Vaikui leisti bendrauti su tėčiu per vaikų teisių atstovus nebuvo galimybės, kadangi buvo nukentėjusi nuo ieškovo ir nuo jo slapstėsi, buvo išvykusi su vaikais į Telšių krizių centrą, o vėliau jam jau buvo uždrausta artintis. Galimybių bendrauti tėvui su dukra nesudarė, kadangi jo bijojo. Apie prašomą nustatyti bendravimo tvarką nurodo, kad atvykti pas juos į namus ieškovas negali, nes jis neprognozuojamas ir yra nukentėję nuo jo. Susitikimai galėtų būti vaikų teisių skyriuje. Išlaikymą iš ieškovo gauna nepastovų ir ne visą, todėl ir kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą iš kurio gauna 57,00 Eur vaikui išlaikyti. A. apie ieškinį nežino. A. grįžusi iš bendravimo su tėvu nieko nekalba. Ieškovas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), tada auklėtoją informavo, kad jam yra uždrausta bendrauti su ieškovo sūnumi ir parodė nutartį, o dėl A. nebuvo uždrausta artintis. Nuo 2013 m. ieškovo neinformavo apie pakeistą gyvenamąją vietą, nes buvo nukentėjusi nuo jo. Kaip buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės 2014 m. rugsėjo mėn. netrukdė vykdymui, tačiau nurodė, kad jei vaikas paskambindavo anksčiau ir norėdavo, kad pasiimtų iš mokyklos tai atsakovė taip ir padarydavo. A. turi teisę bendrauti su tėvu, tačiau tai turėtų būti daroma palaipsniui, nes yra atpratusi nuo tėvo. Gali pasiimti ir per gimtadienius, ir per šventes, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į A. norus. Ilginant laiką būtų galima prieiti prie ieškovo prašomos bendravimo tvarkos. Nenorėtų, kad ieškovas artintųsi prie gyvenamosios vietos, kurioje ji su sūnumi gyvena, nes nenori nukentėti. Dukra apie vykstančius baudžiamąjį ir civilinį procesus nežino, jai nieko nepasakojama. Ieškovas būdamas įkalinimo įstaigoje siųsdavo grasinančias žinutes, vaikams negrasindavo, tik prie jų keikdavosi ir grasindavo atsakovei.
Atsakovės atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra iškelta baudžiamoji byla, kuri yra nagrinėjama ir pažymėjo, kad apygardos teismas pasisakė, jog sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tėvo elgesys turi reikšmės. Jeigu žmogus turi polinkį smurtauti, negerbti tai reikia galvoti, kad teismas nustatydamas bendravimo tvarką, turi įvertinti visas bylos aplinkybes. Pagal ieškinį atsakovė turėtų atvežti vaiką, tačiau kaip tai reiktų realizuoti, jeigu ieškovas baudžiamojoje byloje būtų pripažintas kaltu. Tėvai turi teisę ir privalo rūpintis vaikais, tačiau jei vieno vaiko atžvilgiu ir žmonos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, tai keliamas klausimas kokia bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta. Atsakovė prašo nustatyti viešą vietą, kurioje būtų galima vaiką perduoti ieškovui nepažeidžiant apribojimų. Atsižvelgiant į situaciją, kuri buvo susiklosčiusi, turėtų ne iškarto būtų nustatyta bendravimo tvarka. Galima nustatyti adaptacinį laikotarpį, o paskui nustatant bendravimo tvarką, kuri galėtų būti kontroliuojama. Taip pat pažymėjo, kad tėvas nedemonstruoja materialinės gerovės. Nežinoma, kur vaikas gyventų, nėra aplinkybių leidžiančių garantuoti vaiko saugumą, jeigu tėvas jį pasiimtų. Pati situacija verčia žiūrėti ne kaip į eilinę bylą. Bendravimas turėtų būti susijęs su perėjimo, adaptaciniu laikotarpiu. Nekonkretizuodamas bendravimo tvarkos, įvertinęs aplinkybes, atsakovės poziciją, atstovas palaiko.
Šalies argumentai
A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo susitikusi su tėčiu bei šventė gimtadienį mokykloje. Tėtis surengė šventę, kurios metu žaidė žaidimus bei važinėjosi su motociklu. Nurodo, kad buvo smagu. Džiaugėsi, kad tėtis surengė šventę. Nurodė, kad ėjo su tėčiu pirkti saldainių, tačiau bijojo, kad ją išsiveš. Tėčiui atidavė savo pieštus piešinius. Nurodė, kad sutiktų bendrauti su tėčiu trumpai. Pažymėjo, kad per atostogas norėtų kažkiek laiko praleisti su tėčiu. Nurodė, kad norėtų pamatyti ponį, kuris gyvena pas tėtį. Atsimena, kaip žaisdavo su smėliu pas tėtį ir norėtų dabar pažaisti. Jei tėtis nupirktų telefoną, tai kartais bendrautų su juo. Su tėčiu kartais sutiktų bendrauti per Skype programą. Kai tėtis būdavo mokykloje porą kartų sėdėjo tėčiui ant kelių. Jei turėtų savo kompiuterį norėtų bendrauti su tėčiu. Pas tėtį pasilikti nakčiai visai sutiktų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. L. ir atsakovė A. S. yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2012 m. spalio 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta ieškovo D. L. bendravimo su nepilnamete dukra – A. L., tvarka, kuriuo dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina A. S.. 2013 m. kovo 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo prašymą tenkino, nustatė laikiną D. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, t. y. kad D. L. bendraus su vaikais nelyginių savaičių (pagal kalendorių) savaitgaliais, šeštadienį 14 val. pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ir sekmadienį 14 val. grąžindamas į ją, iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. A. S. 2013-09-11 skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į antstolės E. M. kontorą, prašydama pripažinti antstolės E. M. padėjėjos A. V. procesinius veiksmus, surašant 2013-08-23 patvarkymą Nr. S3c-32610 ,,Dėl įpareigojimo leisti bendrauti su vaikais“ neteisėtais ir panaikinti šį patvarkymą. Skundą atmetus bei panaikinus nutartį, nustatančią matymosi su vaikais tvarką, bendravimo su vaikais tvarka liko nenustatyta.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).
Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).
Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principas. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Abu tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl tėvo bendravimo su dukra tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Iš teismui pateiktų dokumentų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad atsakovė neprieštarauja ieškovo bendravimui su jų nepilnamete dukra Auguste, tačiau nori, jog tėvo ir dukters bendravimui būtų paskirtas adaptacinis laikotarpis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių santykiai yra įtemti bei konfliktiški. Atsakovė teigia, jog ieškovas ją įžeidinėja, konfliktuoja, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas, nėra duomenų, jog jis būtų stebimas ar kitaip globojamas atitinkamų vaiko teises ginančių institucijų, jų įspėtas dėl netinkamo elgesio su vaiku ar pan. Taip pat ir tai, kad anksčiau ieškovas nebendravo su vaiku nesudaro pagrindo riboti jo maksimalaus bendravimo su vaiku. Analogiškos nuomonės laikosi ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, galutinėje išvadoje nurodęs, jog ieškinio reikalavimas, nustatyti tėvo D. L., bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia dukterimi A. L., iš dalies atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nustatant tėvo ir dukters bendravimo grafiką, paskirti adaptacinį bendravimo laikotarpį, ne trumpesnį nei 6 mėnesių (rekomenduotina). Bendravimas turėtų būti nustatytas nedarant kardinalių bendravimo pokyčių, palaipsniui prieinant prie maksimalaus tėvo ir dukters ryšių palaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad būtų pagrindas šiuo metu ieškovui nustatyti maksimalią bendravimo su vaiku tvarką.
Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir panašiai), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Tokiu atveju turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą po adaptacinio laikotarpio auklėjant vaiką, galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, tai yra, atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek vaiko tėvų, giminaičių, tiek ir dėl kito tėvo bei pačių vaikų.
Paminėtina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nepilnametė A. L. teisme buvo apklausta du kartus ir abu kartus ji neprieštaravo bendrauti su tėvu, net išreiškė norą bendrauti su tėčiu, t. y. ieškovu. Vaiko teisių skyriaus išvadoje nurodyta, jog nepilnametės A. L. bendravimas su ieškovu neprieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų bei šiuo metu negali būti įgyvendinama, todėl teismas pasinaudodamas jam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 376 straipsnis), atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus ir Vaiko teisių skyriaus pateiktą išvadą, nustato geriausiai vaiko A. L. interesus atitinkančią bei vaiko tėvo D. L. teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką:
1) nustatant trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką visai dienai šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, A. L. mokymosi įstaigoje po vieną valandą, po pasibaigusių pamokų, prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.. Suderintą dieną D. L. paima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamąją;
2) nustatant kitų trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą, prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį A. L. mokymosi įstaigoje po vieną valandą, po pasibaigusių pamokų, prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.. Suderintą dieną D. L. paima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamąją vietą;
3) pasibaigus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka – atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jos gyvenamąją vietą, prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.. Suderintą dieną D. L. paima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamąją vietą;
4) Motina A. S. su dukra leidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius;
5) Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienas – nelyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu D. L., tėvas paima vaiką švenčių pirmos dienos ryte 10 val. ir grąžina trečios švenčių dienos 18 val. vakare; lyginiais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienas vaikas praleidžia su mama A. S.;
6) tikrąją vaiko, A. L., gimimo dieną, nelyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu, jei tai darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 20.00 val., lyginiais metais vaikas savo gimimo dieną leidžia su mama;
7) Vaiko tėvas D. L. kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų su dukra A. L., ne vėliau kaip prieš du mėnesius suderinęs konkrečias datas bei atostogų vietą (maršrutą) su vaiko motina, pasiimant dukrą A. L. pirmą D. L. kasmetinių atostogų dieną nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir pristatydamas dukrą paskutinę atostogų dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą (įpareigojant nesiartinti prie A. S.). Vaiko tėvas D. L. dukters A. L. ligos atveju, jai esant su tėvu, turi nedelsdamas informuoti A. S. ir teikti visišką priežiūrą, išlaikymą bei rūpintis gydymu, ligos metu, pristatyti dukrą A. L. į artimiausią medicinos įstaigą tolesnei priežiūrai. A. S. dukters A. L. ligos atveju, dukrai esant su mama, ji turi nedelsdama informuoti dukters tėvą D. L..
7) D. L. ir A. S. įpareigojami nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters A. L. kelionėms į užsienį, jai gydyti ar kitiems veiksmams atlikti. D. L. ir A. S. susitaria, kad dukters A. L. kelionės į užsienį turi būti ne ilgesnės kaip savaitė, išskyrus atvejus, jeigu šalys raštu nesusitaria kitaip.
8) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui D. L. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“ su dukterimi A. L., taip pat dukters buvimo pas tėvą laikotarpiu, D. L. įpareigojimas netrukdyti vaiko motinai bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“, dukrai pageidaujant, sudaryti sąlygas jai pasimatyti su motina. Praleidus bendravimo valandas, bendravimas su vaiku, nesant šalių tarpusavio susitarimo, nekompensuojamas ir neperkeliamas kitam laikui.
9) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui D. L. bendrauti su dukterimi A. L., nedaryti kliūčių D. L. gauti informaciją apie dukrą iš auklėjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.
10) D. L. ir A. S. įpareigojami sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimais giminaičiais.
11) D. L. ir A. S. įpareigojami, pagal finansines galimybes, proporcingai savo turtinei padėčiai, vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, užtikrinti vaiko teises turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti nepilnametės A. L. interesus bei užtikrinti jos bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, esant D. L. paskirtiems įpareigojimams (draudimams) – nesiartinti ir nebendrauti su A. S., nelaikytini pažeidimais ieškovo D. L. bendravimas su atsakove A. S. dėl nepilnametės dukros A. L. paėmimo ir grąžinimo į jos gyvenamąją vietą, tai laikytinas informacinio pobūdžio informacija, dėl nepilnamečio vaiko paėmimo ir grąžinimo mamai.
Šalims išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko sveikatos būklei, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausybė v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“, bylos Nr. 3K-3-205/2005); 3) esant keliems reikala-vimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 31,28 Eur (108,00 Lt) žyminio mokesčio ir 1494,00 Eur (I t.,82, 114 b. l., II t. 39 b. l. ) už advokato teisinę pagalbą bei atstovavimą teisme. Bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 1525,28 Eur.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-10 sprendimu Nr. SP-4070-(7.3394) ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, Valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos nustatyta, kad Valstybė patyrė 52,11 Eur (I t., 78 b. l.). Paminėtina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. S. valstybės paskirto atstovo atsisakė ir savo lėšomis sudarė sutartis su atstovais.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas pateikė prašymus dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo.
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nesant galimybės aritmetiškai įvertinti patenkintų reikalavimų dalį, atsižvelgiant į proporcijas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 778,00 Eur, o iš ieškovo priteistina pusė Valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 26,06 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas laikytinas teisingu, sąžiningu ne tik dėl ieškinio patenkinimo proporcijų, bet ir dėl šalių elgesio bylos nagrinėjimo metu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265 ir 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) nustatant trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką visai dienai šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, A. L. mokymosi įstaigoje po vieną valandą, po pasibaigusių pamokų, prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.. Suderintą dieną D. L. paima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamąją vietą;
2) nustatant kitų trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą, prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį A. L. mokymosi įstaigoje po vieną valandą, po pasibaigusių pamokų, prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.. Suderintą dieną D. L. paima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamąją vietą;
3) pasibaigus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka – atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jos gyvenamąją vietą, prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. prieš dieną telefonu suderinus su motina A. S.. Suderintą dieną D. L. paima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ar mokyklos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato A. L. į jos gyvenamąją vietą;
4) Motina A. S. su dukra leidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius;
5) Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienas – nelyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu D. L., tėvas paima vaiką švenčių pirmos dienos ryte 10 val. ir grąžina trečios švenčių dienos 18 val. vakare; lyginiais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienas vaikas praleidžia su mama A. S.;
6) tikrąją vaiko, A. L., gimimo dieną, nelyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu, jei tai darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 20.00 val., lyginiais metais vaikas savo gimimo dieną leidžia su mama;
7) Vaiko tėvas D. L. kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų su dukra A. L., ne vėliau kaip prieš du mėnesius suderinęs konkrečias datas bei atostogų vietą (maršrutą) su vaiko motina, pasiimant dukrą A. L. pirmą D. L. kasmetinių atostogų dieną nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir pristatydamas dukrą paskutinę atostogų dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą (įpareigojant nesiartinti prie A. S.). Vaiko tėvas D. L. dukters A. L. ligos atveju, jai esant su tėvu, turi nedelsdamas informuoti A. S. ir teikti visišką priežiūrą, išlaikymą bei rūpintis gydymu, ligos metu, pristatyti dukrą A. L. į artimiausią medicinos įstaigą tolesnei priežiūrai. A. S. dukters A. L. ligos atveju, dukrai esant su mama, ji turi nedelsdama informuoti dukters tėvą D. L..
7) D. L. ir A. S. įpareigojami nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters A. L. kelionėms į užsienį, jai gydyti ar kitiems veiksmams atlikti. D. L. ir A. S. susitaria, kad dukters A. L. kelionės į užsienį turi būti ne ilgesnės kaip savaitė, išskyrus atvejus, jeigu šalys raštu nesusitaria kitaip.
8) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui D. L. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“ su dukterimi A. L., taip pat dukters buvimo pas tėvą laikotarpiu, D. L. įpareigojimas netrukdyti vaiko motinai bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“, dukrai pageidaujant, sudaryti sąlygas jai pasimatyti su motina. Praleidus bendravimo valandas, bendravimas su vaiku, nesant šalių tarpusavio susitarimo, nekompensuojamas ir neperkeliamas kitam laikui.
9) Vaiko motina A. S. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui D. L. bendrauti su dukterimi A. L., nedaryti kliūčių D. L. gauti informaciją apie dukrą iš auklėjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.
10) D. L. ir A. S. įpareigojami sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimais giminaičiais.
11) D. L. ir A. S. įpareigojami, pagal finansines galimybes, proporcingai savo turtinei padėčiai, vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, užtikrinti vaiko teises turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 778,28 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,06 (dvidešimt šešis eurus 6 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, Valstybei. Šias bylinėjimosi išlaidas ieškovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas – 73000, įmokos kodas dėl 26,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimo – 5630, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.