- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- A-2981-502/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01509-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN), (toliau – ir atsakovas) 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. birželio 10 d. bausmę atliko Kauno NTI-PN. Teigė, jog buvo apgyvendintas gyvenamosiose kamerose, kuriose nuolat trūko gyvenamojo ploto, todėl negalėjo judėti, ne visada būdavo galimybė pavalgyti prie stalo, nes trūko vietos, todėl valgydavo atsisėdęs ant lovos ar atsistojęs, asmeninius daiktus tekdavo laikyti ant grindų, nes trūkdavo spintelių. Atliekant bausmę, nebuvo taikomos reabilitacijos programos, užsiėmimai. 2007 metų vasario mėnesį pareiškėjas buvo perkeltas į nepilnamečių pataisos namus. Čia gyvenamosiose patalpose taip pat trūko ploto, gyvenamosios patalpos buvo be durų, sienos iš gipso kartono, dėl ko girdėjosi iš kitų patalpų asmenų kalbos bei triukšmas, lauko tualetas buvo rūsyje, duše nebuvo pertvarų. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. birželio 10 d. jis negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo kitose įkalinimo įstaigose. Pareiškėjas dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeistais pareiškėjo interesais, sukeltais neigiamais išgyvenimais. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino. Prašė skundą tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN bausmę atliko šiais laikotarpiais: nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2006 m. kovo 8 d., nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. birželio 10 d., 2008 m. spalio 6 d. grąžintas į Pravieniškių 3 pataisos namus. Kadangi pareiškėjo asmens byla sunaikinta, o Kauno NTI-PN 2009-2010 metais atlikti rekonstrukcijos darbai, todėl atsakovas neturi galimybės pateikti duomenis apie pareiškėjo buvimą įstaigos kamerų (miegamųjų) įrengimą. Atsakovas neturi jokių duomenų apie pareiškėjui taikytą susirašinėjimo suvaržymą. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog galimų pažeidimų metu jis nežinojo apie neužtikrinimą teisių į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo sąlygas Kauno NTI-PN. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo G. A. skundą atmetė. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN buvo laikomas nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2006 m. kovo 8 d., nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. birželio 10 d., 2008 m. spalio 6 d. grąžintas į Pravieniškių 3 pataisos namus.Spręsdamas dėl atsakovo atstovo prašymo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, nustatančiomis ieškinio senaties taikymą bei atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką bylose dėl ieškinio senaties taikymo.Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. birželio 10 d. Pabrėžė, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2016 m. liepos 29 d. Įvertinęs nurodyto teisės pažeidimo mastą ir pobūdį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotą vienam asmeniui, jis yra laikomas galimai antisanitarinėmis sąlygomis. Atsižvelgė į CK 1.131 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, atnaujinamas. Pabrėžė, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015).Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių buvo pažeisti jo interesai, sukelti neigiami išgyvenimai. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjas jautė neigiamus išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentavo, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o laikotarpiui nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. birželio 10 d. taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, sietinų su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, teismas nevertino.
III.
Pareiškėjas G. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nagrinėdamas bylą, teismas buvo šališkas, netinkamas ištyrė byloje esančius įrodymus, nebuvo užtikrintas pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje. Teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimams pritaikė ieškinio senatį, nors pareiškėjas prašė jos netaikyti, ir skunde išdėstytų aplinkybių iš viso netyrė.Pažymi, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, jo patirti išgyvenimai ir kančios turėjo būti vertinami jo naudai. Taip pat teigia, kad duomenys apie jo buvimą Kauno NTI-PN turėjo išlikti kalinimo įstaigos archyvuose ar registruose.Pareiškėjo teigimu, į teismą jis kreiptis ankščiau negalėjo, nes iki 2016 m. pradžios jis apie savo teisių pažeidimus nežinojo, tačiau dėl jų patyrė didelius nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją bei dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kaliniui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.Nurodo, kad bausmės atlikimo Kauno NTI-PN metu jis buvo nepilnametis ir ribotai veiksnus, nemokus, jo teisės ir laisvės buvo varžomos, įstatymų jis neišmanė, todėl savo teisių tinkamai apginti negalėjo. Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis neturtinę žalą patyrė dėl susirašinėjimo tarp kalinių įkalinimo įstaigose draudimo, kurio neteisėtumas buvo konstatuotas LVAT 2015 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1583-822/2016, todėl mano, kad dėl šio reikalavimo senaties terminas nėra suėjęs. Atsiliepime į pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atsakovas Kauno NTI-PN prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodė/nepateikė naujų argumentų. Teigia, kad atsakovas pateikė visus rašytinius įrodymus prie 2016 m. atsiliepimo į skundą, todėl mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas ištyrė visas aplinkybes, įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, remdamasis teismų praktika bei teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis senaties terminų taikymą ir neturtinės žalos priteisimo klausimą.Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad duomenys apie pareiškėjo buvimo Kauno NTI-PN turėjo išlikti archyvuose. Pažymi, jog nuteistojo asmens byla yra pagrindinis kalinamojo ir nuteistojo įskaitos dokumentas ir nuteistųjų bei suimtųjų asmens bylų tvarkymą ir saugojimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 57 „Dėl kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybos darbo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija). Atkreipia dėmesį į Instrukcijos 80 punktą ir pažymi, jog pareiškėjo asmens byla jo buvimo įstaigoje nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2006 m. kovo 8 d. yra sunaikinta pagal 2012 m. balandžio 10 d. Dokumentų naikinimo aktą Nr. 24-1396, eilutė Nr. 273. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas iš įstaigos buvo paleistas lygtinai (2008 m. birželio 10 d.), todėl jo asmens byla persiųsta Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos skyriaus Tauragės rajono ir Pagėgių miesto savivaldybių teritorijose. Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba pateikė duomenis, jog 2013 m. vasario 21 d, pagal 2013 metų naikinamų asmens bylų sąrašą pareiškėjo G. A. asmens byla sunaikinta, taip pat pateikė duomenis, jog 2008 m. spalio 6 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. T-353-140/2008 pareiškėjas pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, atsakovas daugiau jokios informacijos apie pareiškėjo buvimą Kauno NTI-PN neturi ir negali pateikti.Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl ieškinio senaties termino netaikymo. Pažymi, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taip pat savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2008 m. birželio 10 d., atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs ieškinio senaties terminą, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas, nenurodė, o teismas taip pat jų nenustatė, senaties termino neatnaujino, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo ginčijamu laikotarpiu atsakovo atstovo prašymu taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir pareiškėjo skundą atmetė.Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškinio senaties termino taikymo ir prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teigia, kad į teismą jis kreiptis ankščiau negalėjo, nes iki 2016 m. pradžios jis apie savo teisių pažeidimus nežinojo, tačiau dėl jų patyrė didelius nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją bei dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kaliniui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Taip pat nurodė, kad bausmės atlikimo Kauno NTI-PN metu jis buvo nepilnametis ir ribotai veiksnus, nemokus, jo teisės ir laisvės buvo varžomos, įstatymų jis neišmanė, todėl savo teisių tinkamai apginti negalėjo. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu, pažymi, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261- 98/2013).CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kiek tai susiję su pačiu ieškinio senaties terminu, teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su EŽTK 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš galimai neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2008 m. birželio 10 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN buvo laikomas nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2006 m. kovo 8 d., nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. birželio 10 d., 2008 m. spalio 6 d. grąžintas į Pravieniškių 3 pataisos namus. Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė 2016 m. liepos 29 d. (b. l. 6). Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė būdamas Kauno NTI-PN, prašė taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2016 m. liepos 29 d., nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, tinkamai aiškindamas ir taikydamas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai vertino, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2008 m. birželio 10 d.CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1090/2013). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktai, reglamentuojantys minimalų vienam asmeniui tenkantį kalinimo plotą, higienos reikalavimus, įskaitant teisės aktus, numatančius neturtinės žalos atlyginimo tvarką bei ieškinio senaties terminus, yra tinkamai paskelbti. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, tačiau skundą teismui jis pateikė tik 2016 m. liepos 29 d., t. y. pareiškėjas nepagrįstai ilgai beveik 10 metų delsė kreiptis į teismą ginti galbūt pažeistas teises. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo nepilnametis, neišmanė teisės aktų, buvo nemokus, ribotai veiksnus, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas pilnametystės sulaukė 2008 metais, todėl būdamas pilnametis, veiksnus, turėdamas teisę domėtis teisės aktais, o jų neišmanydamas, kreiptis teisinės pagalbos, tai delsė daryti dar 8 metus.Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad reikalavimui dėl neturtinės žalos, kilusios dėl susirašinėjimo tarp kalinių įkalinimo įstaigose draudimo, senaties terminas nėra praėjęs, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjo patirtų nepatogumų, susijusių su susirašinėjimo draudimu, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2008 m. birželio 10 d. neturi įtakos pareiškėjo nurodomas LVAT 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1583-822/2016, nes pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą dėl visų savo skundo reikalavimų. Pareiškėjas savo teisių apribojimus ir nepatogumus patyrė ginčui aktualiu laikotarpiu, būtent tada, nepraleisdamas trejų metų ieškinio senaties termino jis ir turėjo kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012, 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-429-442/2016 ir kt.).Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas teismo posėdyje. Byloje esanti Teismo šaukimo administracinėje byloje grąžinamoji dalis (b. l. 50) patvirtina, kad pareiškėjas apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai, teismo šaukimas įteiktas jam asmeniškai, todėl pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje priklausė tik nuo paties pareiškėjo valios.Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.