Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

protokolą surašiusios institucijos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Daliui Čeponiui,

išnagrinėjusi R. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2016 m. kovo 22 d., 10.20 val., leido dirbti baldu apmušėju darbuotojui J. P. bendrovės baldų ceche, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo J. P. įdarbinimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Teismo posėdžio metu R. P. kaltę pripažino ir paaiškino, kad nespėjo laiku perduoti duomenų. Prašė skirti kuo mažesnę baudą, nes finansiškai šiuo metu labai sunku, yra paėmęs būsto paskolą.

Tyrimo metu R. P. su pažeidimu iš esmės sutiko, nurodė, jog š. m. kovo 21 d. pas jį atvyko į darbo pokalbį J. P. su kuriuo sutarė dėl darbo ir kad dirbti jis pradeda nuo 2016 m. kovo 22 d. Dėl užimtumo darbo surašytą sutartį pirmadienį (2016-03-21) pamiršo išsiųsti į buhalteriją, kad praneštu Sodrai apie įdarbinimą. Antradienį ryte prisiminė, kad neišsiuntė dokumentų ir tai padarė 10 val., išsiuntė dokumentus į buhalteriją įdarbinimui. Buhalterė atvykusi į darbą iš karto išsiuntė pranešimą Sodrai. Kadangi įdarbinant už dokumentų pildymą ir išsiuntimą į buhalteriją yra atsakingas asmeniškai, tai labai gailisi, kad dokumentus nepateikė laiku (b. l. 14).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad atvyko į įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kovo 22 d. apie 10.20 val. gavę pareiškimą dėl nelegalaus darbo. Šiuo adresu yra baldų remonto cechas. Vienas iš darbuotojų – J. P. nebuvo SODROS sąrašuose. Jis nurodė, kad dirba pirmą dieną. Darbo sutartis buvo surašyta. Pirmame aukšte rado vadovą, kuris paaiškino, kad darbo sutartis surašyta, bet SODRAI nepranešta. Kadangi remiantis įstatymais, apie įdarbinimą turi būti pranešta diena prieš, toki pažeidimą fiksavo, kaip vieną iš nelegalaus darbo požymių. Pagal įstatymą už pažeidimą atsako ne buhalteris, o vadovas. SODRAI pranešti apie naują darbuotoją turėjo prieš dieną. Jeigu darbuotoją „formino“ 22 d., tai jis gali dirbti tik nuo 23 d.

Pažeidimas nustatytas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriams K. B. ir I. U. atliekant patikrinimą UAB(duomenys neskelbtini) baldų ceche adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016-03-22 10 val. 20 min. Patikrinimo metu nustatyta, kad J. P. vykdė baldų apmušimo darbus, tačiau patikrinus bendrovės duomenis Sodros duomenų bazėje 2016-03-22 d. 11 val. 20 min. nustatyta, kad apie J. P. draudimą duomenų nėra.

Įspėtas apie administracinę atsakomybę, numatytą pagal ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų davimo: J. P. pateikė paaiškinimą nurodydamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) baldų ceche (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirba baldų apmušėju pilną darbo dieną, pilnu etatu. Darbas nuo 7 val. ryto, šiandien taip ir dirba. Darbo sutartį pasirašė šiandien su vadovu R. P.. Dėl darbų saugos dar neinstruktuotas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui apie darbuotojo J. P. įdarbinimą draudėjas UAB(duomenys neskelbtini) elektroninės draudėjų sistemos pagalba pranešė 2016-03-22 10.56 val., t. y. po atliko Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektorių atlikto patikrinimo, nurodant J. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016-03-22.

Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d. numato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o 12 d. numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (11 p.). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra R. P..

Vadovaujantis DK 98 straipsnio 1 dalies (aktuali redakcija Nr. XI-2191, galiojanti nuo 2012-07-13) nuostatomis, nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių (1-4 punktai). DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato šiuos požymius, o būtent: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (1 p.); darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (2 p.). Šie įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

Minėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, kadangi R. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, savo vadovaujamoje įmonėje leido dirbti J. P. nustatytu laiku nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeisdamas DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jog jis prisipažino dėl pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, nelegaliai dirbta buvo labai trumpą laiko tarpą, nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, į tai, kad R. P. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, pažeidimą padarė dėl didelio darbo krūvio, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, įmonės finansinė padėtis sunki, pažeidėjas moka būsto paskolą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir R. P. skirti mažesnę baudą nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 224, 286 ir 287 str., teismas

nutarė:

R. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam dėl nelegaliai dirbusio J. P. - 500 eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16056389857.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).