- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-26
- Bylos Nr.
- e1-2270-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- I. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje kurioje I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruota užimtumo tarnyboje, praeityje teista:
1. 2001-01-29 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232 (1) str. 1 d. (redakcija iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmė vykdymą atidedant 1 metams;
2. 2009-08-26 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnį 1 dalį - laisvės atėmimu 5 metams
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. A. būdama apsisvaiginusi alkoholiu (nustatytas 2,04% girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. liepos 18 d., apie 17.41 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto su savo motina M. L. metu, sugriebė jai už kaklo ir ją smaugė, po to rankomis sudavė keturis smūgius nukentėjusiajai į veidą, po ko paėmusi už plaukų tampė po grindis, taip tyčia sukeldama M. L. fizinį skausmą. Šiais veiksmais I. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios I. A. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu I. A. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2021 m. liepos 18 d. apie pietus ji nuėjo pas mamą į svečius, ten kartu su mama ir jos kaimynais gėrė alų ir vyną. Išgėrė daug. Kaimynai išėjo, o jos su mama dviese liko bute. Ji pradėjo konfliktą su mama dėl sesers, nes mama vakar ją išvarė iš savo namų. Ji buvo girta, neprisimena konflikto pradžios, bet žino, kad ji pradėjo konfliktą, mama jai nenusileido, sakė, kad ne jos reikalas, nes ji nuomojasi šitą butą ir ką nori, tą daro bei panašiai. Konflikto metu nesusivaldė, sugriebė mamą už kaklo ir suspaudė, po to rankomis sudavė keturis smūgius jai į veidą, o ji ją stūmė, po to abi nukrito ant grindų, tada pradėjo tempti už plaukų. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, ketina atsiprašyti mamos. Jai labai gėda, negali pateisinti tokio savo elgesio. Tai buvo pirmas kartas, kai ji smurtavo prieš mamą. Jos santykiai su mama geri, dažnai bendrauja ne tik telefonu, bet ir apsilanko viena pas kitą (b. l. 73-74).
M. L. 2021-07-18 protokole - pareiškime nurodoma, kad 2021-07-18, apie 17.41 val. namuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), jos dukra I. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: rankomis sugriebė ją už kaklo, pradėjo smaugti, po ko rankų kumščiais sudavė keturis smūgius į veido sritį, po to sugriebė už plaukų bei pradėjo tampyti per grindis. Dėl tokių dukros veiksmų patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. L. paaiškino, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu viena, minėtas namas yra nuomojamas, kam priklauso butas, kurį nuomoja, nežino, retkarčiais minėtu adresu apsilanko jos dukra - I. A. Jos su dukra santykiai yra geri iki kol pastaroji neišgeria alkoholinių gėrimų. Galėtų ją charakterizuoti kaip gerą, darbščią, nuoširdžią. 2021 m. liepos 17 d., apytiksliai 10:00 val. pas ją atvyko jos dukra, tuo metu ji buvo agresyvi, tačiau tarp jų tądien nebuvo įvykęs žodinis konfliktas, smurto taip pat nebuvo. 2021 m. liepos 18 d. 17 val. I. paprašė jos alaus, alus stovėjo ant staliuko esančio minėto namo virtuvėje. Išgėrusi alaus jai jo buvo mažai, dėl ko I. pakartotinai pradėjo jos prašyti alaus, kurio ji neturėjo, viso to pasėkoje ji jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, o būtent joms būnant minėto namo svetainėje, ji savo rankomis sugriebė jai už kaklo, smaugė, po ko sudavė keturis smūgius rankomis į jos veido sritį, po to paėmusi už plaukų tampė ją per grindis, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą bei jai buvo padaryti kūno sužalojimai. Dukra išgėrė vieną butelį alaus „Šviesusis“, galimai 1 L talpos, stiprumo nurodyti negali, ji pati taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Ankščiau dukra prieš ją nesmurtavo, policija dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo kviečiama pirmą kartą. Prašo pripažinti nukentėjusiąja (b. l. 30-32).
Vilniaus AVPK PR 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulės E. B. 2021 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad smurtą patyręs asmuo yra M. L., nustatyta kraujuojanti žaizda dešinio kelio srityje, įdrėskimas dešinės pusės kaklo srityje, nubrozdinimas nosies ir kairio skruostikaulio srityse. Nukentėjusioji šoko būsenoje, labai susijaudinusi. Gauti paaiškinimai, kad 2021-07-18 apie 17.41 val. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) pranešėją M. L. sumušė jos dukra I. A.. Moteris paaiškino, kad pas ją į namus atėjo dukra ir paprašė įpilti alaus, moterys kartu vartojo alkoholį. Vėliau dukrai kažkas atsitiko, ji pradėjo kaltinti pranešėją, kad patėvis guli ligoninėje, staiga griebė už kaklo, o vėliau pradėjo tampyti ant grindų. Po tokių veiksmų pajuto fizinį skausmą, tačiau juo GMP atsisakė. pranešėja neblaivi (nustatytas 2.61 prom. girtumas). I. A. paaiškino, kad atėjo pas mamą į svečius, pasėdėjo, tačiau jos nemušė, tik papurtė (nustatytas 2.04 prom. girtumas.) Pas pranešėją matosi sužalojimai ties kairės pusės akimi, dešinėje kojoje ties keliu ir ant kaklo nagų žymės (b. l. 12-15).
Alkotesterio kvito duomenimis I. A. 2021-07-18, 18.06 val. nustatytas 2.04 prom. girtumas (b. l. 39).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji I. A. būdama apsisvaiginusi alkoholiu (nustatytas 2,04% girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui konflikto su savo motina M. L. metu, sugriebė jai už kaklo ir ją smaugė, po to rankomis sudavė keturis smūgius nukentėjusiajai į veidą, po ko paėmusi už plaukų tampė po grindis, taip tyčia sukeldama M. L. fizinį skausmą.
Minėtais duomenimis nustatyta, kad I. A. savo artimajam šeimos nariui (motinai) sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltė įrodyta jos paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, pareigūnų tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamosios I. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamosios I. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamosios I. A. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šį aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. I. A. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu.
Teismas, skirdamas I. A. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamoji anksčiau teista, baustas administracine tvarka, registruota užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Atsižvelgiant į I. A. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, jog jis baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Teismas sutinka su prokuroru siūlomu bausmės dydžiu, nemato teisinio pagrindo jo mažinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021-07-18, 17:55 val. iki 2021-07-19, 15:25 val.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. A., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir I. A. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesių laisvės apribojimo.
- per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką I. A. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-07-18, 17:55 val. iki 2021-07-19, 15:25 val., 1 (vieną) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. A. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.