Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Danutė Švitinienė, teisėjai Sigitas Bagdonavičius ir Algirdas Gaputis,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje S. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ( toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje nutraukta kaltinamajam mirus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir BPK 254 straipsnio 4 dalimi baudžiamoji byla nutraukta.

Civilinio ieškovo A. K. ieškinys dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi, baudžiamoji byla, kurioje S. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnyje 1 dalyje buvo nutraukta, nes pagal pateiktus 2017 m. balandžio 4 d. mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis S. T. 2017 m. balandžio 3 d. mirė. Šioje byloje S. T. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas, pasibaigęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos N. K. mirtimi.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. K. prašo 2017 m. balandžio 28 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti prokurorui.Teigia, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis yra neteisėta, nes teismas netinkamai ir nemotyvuotai išnagrinėjo klausimą, susijusį su nukentėjusiojo atstovo 2017 m. kovo 23 d. prašymu, dėl bylos perdavimo prokurorui, esant kaltinamojo akto neatitikimams, pagal BPK 219 straipsnio reikalavimus, bei esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams.Savo skundą motyvuoja, tuo, kad dėl prašymo, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą su minėtu įvykiu susijusių asmenų J. Č., I. S., S. N., L. I., O. Š. atžvilgiu, nebuvo priimta jokia nutartis, tik nurodyta, jog šio prašymo motyvai išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta 2017 m. kovo 6 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiais motyvais grindžiamas 2017 m. kovo 23 d. prašymas detaliai nagrinėjamas nebuvo. Taipogi nukentėjusysis teigia, kad klausimai susiję su kaltinamojo akto reikalavimų atitikimu BPK 219 straipsniui ir baudžiamojo proceso pažeidimais nebuvo nagrinėjami, todėl priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas .Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir grąžinti bylą prokurorui, gynėjas ir prokuroras prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Kaltinamasis aktas privalo atitikti jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 219 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.). Tais atvejais, kai kaltinamasis aktas iš tikrųjų neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamų reikalavimų ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, teismas gali bylą perduoti prokurorui. Tik šiuo aspektu pastebėtina, kad ne bet kokie nustatyti kaltinamojo akto trūkumai teismui suteikia teisę grąžinti bylą prokurorui. Pagrindas bylą grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti konstatuojamas tik tada, kai kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka pirmiau nurodytoje teisės normoje nustatytų jam keliamų reikalavimų ir/ ar nustatomi kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013). Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo akto turinys, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, yra nurodyta, kad S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim (duomenys neskelbtini) Rusijoje, rusų tautybės, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, neteistas, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms <...> dėl šių pažeidimų 2015 m. gruodžio 8 d. apie 9 va. atliekant (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) pastato renovavimo, išorinės sienos apdailos darbus, UAB (duomenys neskelbtini) plytelių klojėjai N. K., penktame pastolių aukšte (8m. aukštyje), tarp pastato ašių 2 ir 3 priėjus prie pastolių krašto ir atsirėmus į apsauginį pastolių turėklą, plastmasiniai laidų tvirtinimo dirželiai neatlaikę N. K. svorio nutrūko, o N. K. nukrito nuo pastolių ant grindinio ir patyrė daugybinius kūno sužalojimus, ko pasekoje 2016 m. sausio 9 d. 10 val. 15 min. N. K. mirė. S. T. padarytoje veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje. Iš to kas išdėstyta, daroma išvada, kad kaltinamajame akte yra išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys - S. T. anketiniai duomenys, pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas, nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, duomenys apie nukentėjusiąją, veika ir kvalifikacija, kurios padarymu kaltinamas S. T., nurodant BK straipsnį ir jo dalį bei kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, kadangi išsamiai šie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Tai, kad nukentėjusiojo vertinimu, kaltinamajame akte nėra detalizuojamos veikos aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir, kad yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, turinys atitinka BPK 219 straipsnyje nurodytus šio procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, o kitų trūkumų, kurių negalima būtų pašalinti teisme ir jie trukdytų nagrinėti bylą teisme – nenustatyta.Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis byla teisme yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Minėtas įstatymas apibrėžia bylos teisme nagrinėjimo ribas pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimus dėl asmenų, kurie nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių nėra perduoti teismui. Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroras 2016 m. rugpjūčio 16 d. surašė kaltinamąjį aktą dėl S. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje. BPK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, prokuroras yra įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių būtent įtariamojo (S. T.) kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo atveju ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra galimas tik S. T. pareikšto kaltinimo ribose, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų asmenų, kurie nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn nepasisako.Nukentėjusysis A. K. apeliaciniame skunde kelia ir kitus klausimus, susijusius su nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis, nulėmusiomis N. K. mirtį. Kaip matyti iš bylos duomenų, šie klausimai buvo keliami ir ikiteisminio tyrimo metu, dėl kurių buvo priimta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, neturi teisinio pagrindo vertinti minėtoje nutartyje išdėstytų aplinkybių, nustatytų faktų ir padarytų išvadų.Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.