Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2017 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. P-504 (toliau – ir Įsakymas) ir pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. 2020 m. sausio 16 d. prašymu pareiškėjas prašo jo naudai priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. eina Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas. 2016 m. spalio 31 d. buvo gautas anoniminis pranešimas, jog yra iškasinėtas vienas iš didesnių Abejučių pilkapyno pilkapių. 2017 m. kovo 30 d. Departamento direktorius sudarė komisiją sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės, Abejučių pilkapyno (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Abejučių pilkapynas), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (toliau – ir Komisija), kurios pirmininku paskyrė pareiškėją. Pareiškėjas teigė, jog jo sutikimo būti Komisijos pirmininku nebuvo prašoma, už papildomai priskirtas funkcijas joks atlygis nebuvo mokamas. Toks paskyrimas buvo neįprastas, nes pagal Departamento 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintos Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4 punktą, komisijos pirmininku skiriamas asmuo iš Departamento Kontrolės skyriaus. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijai buvo pavesta nustatyti Abejučių pilkapyno atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Komisijos aktas turėjo būti pateiktas atsakovui tvirtinti ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 15 d.

Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. Departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta laikinoji komisija tirti aplinkybes dėl užtrukusio Abejučių pilkapyno atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo eigos. Pareiškėjas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog negalėjo kontroliuoti Komisijos narių darbo, nes jam nebuvo žinoma, jog jis yra paskirtas Komisijos pirmininku, o įsakymas per dokumentų valdymo sistemą „@vilys” (toliau – ir DVS) nebuvo pateiktas vykdyti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog tokias apžiūras įprastai organizuoja Departamento Kontrolės skyrius ir nėra įprasta, kad Departamento teritorinio padalinio vadovas vyktų į objekto apžiūras. Pareiškėjas paaiškino, kad jo vadovaujamas skyrius laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. vykdė net 3 007 užduotis, todėl nenukreipta tinkamai vykdyti užduotis negalėjo būti tinkamai vykdoma. Laikinoji komisija, ištyrusi visas faktines aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjas ir kiti darbuotojai netinkamai vykdė pareigas, tačiau, atsižvelgdama į tai, jog tokie valstybės tarnautojų veiksmai neigiamos įtakos kultūros paveldo objektui neturėjo, nesiūlė inicijuoti tarnybinių nusižengimų tyrimo. Tačiau atsakovas pareikalavo, kad komisija iš naujo svarstytų savo išvadas ir ši nusprendė inicijuoti tarnybinių nusižengimų tyrimą. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu Departamento direktorius pripažino, kad pareiškėjas nevykdė 2017 m. kovo 30 d. įsakymo, neorganizavo Komisijos darbo, neatliko nustatytų funkcijų ir pavestų užduočių, padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, todėl pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.