Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-4463-356/2021, pagal pareiškėjos Utenos rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, Utenos rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) m., be kito turto, bendrovei priklausė kiaulidės pastatas, pastatytas 1989 m., kiaulidės pastatas, pastatytas 1958 m., priestatas, pastatytas 1988 metais. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) Perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama vadovo V. K., „(duomenys neskelbtini)“ perdavė: 1 p. kiaulidės pastatą, (duomenys neskelbtini); 2p. seną kiaulidę, (duomenys neskelbtini); ir 10 p. priestatą(duomenys neskelbtini). Šie pastatai pareiškėjai atiteko privatizavus likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės (kolūkio „(duomenys neskelbtini)“) turtą. Visuotiniame bendrovės narių susirinkime 2007 m. balandžio 26 d. buvo nutarta patenkinti A. J. Š. pareiškimą dėl bendrovės narių turimų pajų pirkimo, todėl (duomenys neskelbtini) pagal Perdavimo - priėmimo aktą buvo, be kito turto, perduotas A. Š. bendrovei priklausęs kiaulidės pastatas (1989 m. statybos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), senas kiaulidės pastatas (1958 m. statybos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir grūdų sandėlis (1988 m. statybos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2006-11-30 atliko pastato kadastrinius matavimus ir sudarė grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenų bylą, o 2006-12-07 atliko pastatų kadastrinius matavimus ir sudarė kiaulidės pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiaulidės pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. A. J. Š. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (išrinktas) žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jam priklauso 94 procentai bendrovės pajų. Likę 6 procentai žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajų priklauso jo sutuoktinei Z. Š. Kadangi žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys pastatai: kiaulidės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir grūdų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais žemės ūkio bendrovė naudojasi nuo 1992 metų, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bendrovė 2021-08-19 kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialą dėl jų įregistravimo. Registrų centras, išnagrinėjęs prašymą, jo netenkino, kadangi nėra pateikti visi reikalingi įregistravimui dokumentai. Sprendime yra nurodyta, kad prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Toliau nurodyta, kad neįmanoma identifikuoti, jog pateiktais dokumentais yra perduodamas būtent tas nekilnojamasis turtas ir būtent pareiškėjo nuosavybėn, kuris yra apskaitytas 2006-12-07 ir 2006-11-30 kadastro duomenų bylose.

Asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad po nekilnojamųjų daiktų įgijimo 1992 m. jo nevaldė joks kitas asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus pareiškėją. Pareiškėja teigė, kad ji turėjo valią nekilnojamuosius daiktus turėti kaip savus, kad ne tik užvaldydama nekilnojamuosius daiktus ji nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į ją, nei ji, tačiau jai nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą nekilnojamojo daikto valdymo laikotarpį. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtina, kad pareiškėjos iniciatyva buvo užsakyti ir atlikti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamieji daiktai priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs atitinkamai nuo 1992 m. būtų kada nors nutrūkęs. Taigi pareiškėja nekilnojamuosius daiktus atitinkamai pradėjo valdyti nuo 1992 metų ir nepertraukiamai juos valdo iki šio laiko (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daiktų savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864 33 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Prašomas nustatyti faktas nustatytinas (CPK 533 straipsnis), nes pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina pareiškėją įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į kiaulidės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad šie pastatai priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta.

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė. Pareiškėjas pareiškimą apmokėjo 123 EUR žyminiu mokesčiu, nors privalėjo sumokėti 41 EUR, todėl permokėta dalis – 82 EUR grąžintina (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys), žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3, 5 dalimis, 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad Utenos rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į kiaulidės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Grąžinti pareiškėjai Utenos rajono žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 82 EUR žyminio mokesčio (sumokėta Perlo terminale 2021-09-21).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.