Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietos niekur nedeklaravęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą (statybininkas), teistas:

1) 2002-04-15 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimo bausme 2 m., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 m., 2004-05-17 atleistas nuo paskirtos bausmės vykdymo, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;

2) 2016-02-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui, teistumas išnykęs;

3) 2021-09-20 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis), kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2023-03-16, apie 18.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, kelis kartus sudavė delnu, smogė kumščiu, spyrė į galvos sritį šeimos narei V. T., su kuria gyvena bendrai neįregistravę santuokos, tokiu būdu ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarydamas jai poodines kraujosruvos akių vokuose ir paakiuose, dešinio momens minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad išgėrinėjo su gyvenimo drauge V. T., su kuria gyvena beveik 13 metų, turi du vaikus, bet vaikai gyvena pas senelius, nes jiems apribotos tėvų teisės. Jis nebedavė sidro savo gyvenimo draugei, ji labai supyko ir trenkė į plazminį televizorių, ir sudaužė. Jis, saugodamas savo daiktą, jai trinktelėjo. Kiek pamena iš kojos instinktyviai spyrė į nosį. Daugiau smūgių nepamena. Nukentėjusiajai spyrė į nosį. V. smarkiai ištino nosis ir paakių srityse atsirado mėlynės. Turbūt buvo stiprus smūgis, kad lūžo nosis. Labai gailisi. Su V. susitaikė iš karto, kai jį paleido iš Panevėžio policijos komisariato. Grįžo namo ir susitaikė. Kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Tą kartą jis irgi buvo išgėręs. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), jo sesers socialiniame bute, jo kambaryje. Tai buvo vakare, šių metų kovo 16 d., po 18 val.

Nukentėjusioji V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie išgėrinėjo bute, susipyko dėl alaus ar sidro butelio, tiksliai neatsimena. Ir kaltinamasis nenorėdamas spyrė jai į nosį ir ji gavo traumą. Jis spyrė į galvą, buvo tik nosies lūžis. Buvo suduota ir kumščiu į galvą gal du kartus, į nosį vienas spyris. Buvo skausminga ir išsikvietė policiją. Dabar susitaikė, atleido ir kartu gyvena. Mano, kad tikrai daugiau taip nesielgs, nes ir ji taip nedarys. Yra kalta, kad gėrė su juo, abu kalti. Civilinio ieškinio nereiškia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. P. parodė, kad 2023-03-16, apie 18 val., išgertuvių, vykusių namuose (duomenys neskelbtini), metu, jo neblaivi sugyventinė V. T. dėl to, kad daugiau nebedavė jai gerti, tyčia kumščiu trenkė į televizorių, stovėjusį ant stalo, ir jį sudaužė. Supykęs dėl tokio jos elgesio, jis vieną kartą spyrė V. T. į veidą ir ją sužalojo. Gali būti, kad V. T. galėjo trenkti ir delnu, tačiau to nepamena dėl girtumo. Gerai prisimena tik tai, kad spyrė sugyventinei į veidą. Kaltu prisipažįsta visiškai, gailisi dėl to, ką padarė (b. l. 73-76, 80-81, 120-121).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. T. parodė, kad R. P. yra jos sugyventinis beveik 13 m. Jie turi du bendrus vaikus, tačiau jie auga pas jos motiną (duomenys neskelbtini), nes jiems abiem yra apribotos tėvystės teisės. 2023-03-16, apie 18 val., išgertuvių, vykusių namuose (duomenys neskelbtini), metu, tarp jos ir sugyventinio R. P. kilo konfliktas, nes jis jai nebedavė alkoholio. Dėl to supykusi, ji tyčia kumščiu smogė į televizorių ir jį sudaužė. R. P. už tai, kad ji sudaužė televizorių, spyrė jai į veidą, pataikė į nosį ir ją sulaužė. Po spyrio ji nugriuvo ant lovos, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Išbėgusi iš kambario paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvažiavo policija, medikai. Šiuo metu su R. P. susitaikė, ji jam atleido (b. l. 24-25).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. parodė, kad 2023-03-16 vakare girtavo su R. P. ir V. T. jų namuose (duomenys neskelbtini). Kadangi V. T. buvo labai girta, R. P. jai gerti nebeleido. Jie susipyko, V. T. apipylė R. P. sidru, šis pliaukštelėjo jai per veidą, V. T. taip pat kelis kartus pliaukštelėjo R. P., šis sudavė atgal. Supykusi V. T. trenkė kumščiu ir sudaužė ant stalo stovėjusį televizorių. Už tai R. P. vieną kartą spyrė jai į veidą. Matė, kad po spyrio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to jis su R. P. buvo dar išėję į parduotuvę nusipirkti daugiau sidro, kurį toliau gėrė kartu su V. T.. Vėliau atvyko V. T. iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 53-54).

Iš 2023-03-18 Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - R. P. ir V. T. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad kampe prie lango ant rašomojo stalo stovi televizorius, kurio ekranas sudaužytas, ant žemės mėtosi drabužiai, batai, įvairios striukės, kuprinė, patalpoje matoma netvarka, tušti buteliai nuo sidro (b. l. 14-20).

Iš 2023-03-29 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje „Body“ kamera darytas įrašas. Jame užfiksuota, kad atvykusius policijos pareigūnus į butą įleidžia R. P., kuris, paklaustas kas nutiko, atsako, kad nieko. Kitame kambaryje esanti V. T. sako, kad nukentėjusioji yra ji, jai labai skauda nosį, matyti, kad ji nubrozdinta ir kruvina. V. T. verkdama paaiškina, kad sugyventinis ją sumušė, nes ji netyčia pastūmė televizorių. Šalia esantis L. D. pasako „... spyrė iš kojos į nosį“. R. P. nustatomas 2,40 promilių, V. T. - 1,93 promilių neblaivumas (b. l. 55-57).

Iš 2023-03-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. 263/2023(05) nustatyta, kad V. T. padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose ir paakiuose, dešinio momens minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai V. T. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. smogiant delnu, kumščiu, spiriant. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje. V. T. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, įvertinęs išdėstytus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vieną kartą spyrė į galvą nukentėjusiajai V. T., bei sudavė kelis kartus kumščiu ir delnu. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kaltinamasis R. P. pripažįsta, kad vartojo fizinį smurtą savo sugyventinės V. T. atžvilgiu. Gailisi dėl savo elgesio, jie susitaikė, toliau gyvena kartu. Tokie kaltinamojo R. P. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Įvertinus teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolą, nukentėjusiosios V. T. parodymus, liudytojo L. D. parodymus, specialisto išvadą, daroma išvada, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes jis 2023-03-16, apie 18.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, kelis kartus sudavė delnu, smogė kumščiu, spyrė į galvos sritį šeimos narei V. T., taip ne mažiau kaip 4 bukų trauminių poveikių pasekoje padarydamas nukentėjusiajai V. T. poodines kraujosruvas akių vokuose ir paakiuose, dešinio momens minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį. Šie sveikatos sužalojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Minėti smurtiniai veiksmai, nulėmę nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai padarymą, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad nesunkiai sutrikdyta kaltinamojo šeimos narės sveikata – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo R. P. veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Bylos duomenimis kaltinamasis šiuo metu yra neteistas, tačiau praeityje buvo teistas už smurto panaudojimą, 2021-09-20 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 56-100), administracine tvarka baustas (b. l. 92-95).

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, ir į tai, kad praeityje R. P. yra teistas už smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, jam skirtina vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė mažintina vienu trečdaliu iki vienerių metų laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Kaltinamasis R. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, ir nors anksčiau teistas, tačiau paskirtą bausmę yra atlikęs ir šiuo metu yra laikomas neteistu asmeniu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, nors šiuo atveju R. P. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam skirtos bausmės teisingumo, visgi rodo jo pavojingumą, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam R. P. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką R. P. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 16 d. 18 val. 55 min. iki 2023 m. kovo 17 d. 13 val. 35 min. (viena para) (b. l. 63-66, 82-84).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-88), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką R. P. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 17 d. (viena parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. P.: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.