- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-1169-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- D. G., A. G., A.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. G. ir A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6529-773/2009, pagal ieškovų D. G., A. G., H. P., L. P., A. M., V. B., V. P. J., I. V., R. V. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, R. D., J. R. M., E. P., B. Č. dėl savivaldybės pareigūnų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo pakeisti žemės sklypo dalis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2-6529-773/2009 nustatė ieškovams 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovai privalo patikslinti ieškinio šalis, nurodyti ieškinio reikalavimą, sutikslinti ieškinio pagrindą, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius faktinį ieškinio pagrindą, pateikti Nekilnojamo turto registro išrašus dėl gyvenamųjų patalpų bendraturčių, įrodymus, kad prašomas žemės dalių nustatymas yra pagrįstas, aptarti Kauno apskrities viršininko 2007-10-05 įsakymo Nr. 02-01-100543 reikšmę ginčo teisiniams santykiams, sumokėti žyminį mokestį.
Ieškovai 2009 m. gegužės 5 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį. Apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 88-89) ieškinį paliko nenagrinėtą ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas sprendė, kad nėra pašalinti visi teismo 2009 m. balandžio 28 d. protokolinėje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, t.y. ieškovai tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimo, nepakankamai sutikslino ieškinio pagrindą bei nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių faktinį ieškinio pagrindą. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), statinių eksploatacijai pažymėtas žemės sklypo dalis ir jų plotus pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą nėra tikslus ir aiškus, realiai neginantis ieškovų teises. Ieškovai nenurodė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų jų reikalavimus, išsamiai neatskleidė, kaip jų pašomos nustatyti žemės sklypo dalys ir plotai atitinka bendraturčių teises ir interesus.
Šalies argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu (b. l. 96-98) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), statinių eksploatacijai pažymėtas žemės sklypo dalis ir jų plotus pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą laikė neginančiu ieškovų interesų, kadangi toks reikalavimas rodo, kad ieškovai nesutinka su esamo žemės sklypo plano pažymėtomis dalimis ir plotais, nes mano, kad esamas planas, kuriame mažesnė žemės sklypo dalis pažymėta didesniam namui (lA2p), pažeidžia jų teises. Be to, ieškovai prašo plane pažymėtas dalis pakeisti taip, kaip nubrėžta jų teismui pateiktame pasiūlyme,
Žemesnės instancijos teismas
2. teismas nutartimi įpareigojo ieškovus pateikti konkretų žemės sklypo planą su jame pažymėtomis žemės sklypo dalimis ir plotais atitinkamam statiniui, tačiau tai pareikalautų papildomų sąnaudų, be to, tai neįmanoma padaryti per teismo nustatytą 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti,
3. teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai nepakankamai sutikslino ieškinio pagrindą, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių faktinį ieškinio pagrindą, kadangi ieškovai nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą, pridėjo visą susirašinėjimo su atsakove ir trečiuoju asmeniu Kauno apskrities viršininko administracija medžiagą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 123-126) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
Šalies argumentai
1. ieškovai ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę pakeisti žemės sklypo dalis ir jų plotus pagal jų pateiktą pasiūlymą, tačiau patikslintame ieškinyje nenurodė tokio pasiūlymo turinio, jo nekonkretizavo, todėl toks ieškinio reikalavimas laikytinas netikslus, neginantis ieškovų teisių,
2. ieškovai patikslintame ieškinyje nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis ieškovai prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti Kauno apskrities viršininko administracijos kompetencijai priklausančią funkciją, todėl laikytina, kad ieškovai nenurodė ieškinio pagrindo,
3. ieškovai nenurodė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovų reikalavimus, išsamiai neatskleidė kaip jų prašomos nustatyti žemės sklypo dalys ir plotai atitinka bendraturčių teises ir interesus, atsižvelgiant į žemės naudojimo racionalumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir kt. principus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė nepaduotu ieškovų ieškinį ir grąžino jį padavusiems asmenims CPK 115 straipsnio 2 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškovai nepašalino pareiškimo, kuris neatitiko ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, trūkumų, nurodytų protokolinėje 2009 m. balandžio 29 d. teismo nutartyje (b.l 88-89).
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). CPK 135 straipsnio antroji dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000 pažymėjo, kad LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, reiškiantis ieškinį teisme, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja, kad ,,nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas (...) jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama (...) pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.
Ieškovai pirminiu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 3-5, 85-87) teismo prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini), statinių eksploatacijai pažymėtas žemės sklypo dalis ir jų plotus pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks ieškovų reikalavimas nėra tikslus bei aiškus ir ieškovų teisių realiai negina.
Visų pirma, ieškovai nenurodo kokiu konkrečiu savo pasiūlymu (planiniu (paremtu planu ar jo projektu) ar rašytiniu, kurios datos ir pan.) jie remiasi, prašydami pakeisti teritorijų planavimo dokumentą. Ieškovai taip pat nenurodo, kokiomis proporcijomis (dalimis ir dydžiais), kokioje koordinačių sistemoje turėtų būti padalintas (duomenys neskelbtini), statinių eksploatacijai reikalingas žemės sklypas. Todėl patenkinus ieškovų reikalavimą taip, kaip jis suformuluotas ieškinyje, toks teismo sprendimas taptų praktiškai neįgyvendinamas ir realiai neįvykdomas. Antra, nepagrįstais pripažintini atskirojo skundo argumentai, jog nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimas susijęs su papildomomis sąnaudomis ir, kad neįmanoma ištaisyti ieškinio trūkumų per teismo nustatytą 7 dienų terminą. Kolegija pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalies bloga finansinė padėtis gali turėti reikšmės sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį klausimą, tačiau nesudaro pagrindo pateikti teismui įstatymų reikalavimų neatitinkantį dokumentą (CPK 83, 84 straipsniai). Asmuo, negalėdamas laiku pašalinti ieškinio trūkumų, turi teisę prašyti pratęsti arba atnaujinti teismo paskirtą terminą (CPK 77, 78 straipsniai).
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog paduotas ieškinys neatitiko ieškiniui CPK 111 ir 135 straipsniuose imperatyviai keliamų reikalavimų, todėl turėjo pagrindą pareikalauti, kad minėti trūkumai būtų ištaisyti. Ieškovai nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies, todėl apylinkės teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, teisingai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas ir naikinti 2009 m. gegužės 9 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 21 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą.