- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-187-383-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-00292-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K., K. B.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Civilinis atsakovas
- UAB „BTA draudimas“
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr.1A -187- 383/2011 Proceso Nr. 20-1-00292-10 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas
2011 m. kovo 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam K. B., nukentėjusiajam J. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-13 nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda.
Nukentėjusiojo J. P. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš K. B. 4368 (keturi tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt aštuoni) litai nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo J. P. naudai. Nukentėjusiojo J. P. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui UAB „BTA draudimas“ atmestas; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nuteistas už tai, kad jis 2010-03-25 apie 17.30 val. Kaune, Islandijos pl. 183 esančiame garažų masyve vairuodamas automobilį “Volvo S70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus tuo, kad pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, staigiai pajudėjo iš vietos ir vairuojamu automobiliu prispaudė pėsčiojo koją prie stovėjusios transporto priemonės, tuo padarydamas pėsčiajam J. P. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti 2010-12-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir atmesti nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį sumoje 4368 Lt. Apeliantas neginčija apylinkės teismo nuosprendžio dėl kaltės, tačiau skundžia nuosprendį dėl to, kad nepagrįstai iš jo yra priteista 4368 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad žala jau buvo pilnai atlyginta. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nuteistasis K. B. ir nukentėjusysis J. P. tarpusavyje susitarė, kad K. B. atlygins padarytą žalą, K. B. žalą atlygino ir sumokėjo 7000 Lt, ir kad J. P. daugiau jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo nebeturės. Tai, kad J. P. gavo 7000 Lt, jis patvirtino tiek teismo posėdyje, tiek tą patį faktą patvirtino savo parašu sudarytoje žalos atlyginimo sutartyje. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo bendrovė J. P. atlygino maksimalią 2500 eurų neturtinę žalą. Tokiu būdu iš nuteistojo ir draudimo bendrovės gavęs iš viso 15632 Lt žalos atlyginimo, J. P. nepagrįstai reikalavo priteisti jam 4368 Lt sumą, kaip neturtinės žalos atlyginimą. Pagrįsta rašytiniais įrodymais yra tik 2300 Lt turtinės žalos atlyginimo suma, kurią teismas privalėjo priteisti iš draudimo bendrovės, ir kuri atlygino tik 2500 EU neturtinę žalą. Turtinės žalos draudimo bendrovė neatlygino visiškai. Ir nors nukentėjusysis teisme įvardino 7000 Lt turtinę žalą, tačiau jos jis nepagrindė. Todėl teismas nepagrįstai priteisė iš nuteistojo 4368 Lt neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nedirbantis, mokosi, savo pajamų neturi – yra išlaikomas tėvų.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neteisėtas ir keistinas, pagrįstas. Teisėjų kolegija nustatė, jog teismas priėmė neteisingą sprendimą, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Ir nors teismas įvertino ir atsižvelgė į tas aplinkybes, kad kaltinamasis yra studentas, neturi savarankiškų pajamų bei turto, ir į tai, kad jis yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, neturintis išlaikytinių, tai yra turintis galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis K. B. ir nukentėjusysis J. P. sudarė tarpusavio susitarimą dėl žalos atlyginimo. Apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam kaltinamasis K. B. sumokėjo 7000 Lt sumą, o draudimo bendrovė išmokėjo 2500 eurų išmoką kaip neturtinės žalos kompensaciją. J. P. teigė, kad dar yra likę 4000 Lt neatlyginta neturtinė žala (b. l. 122). Šiuos pinigus jis prašė priteisti iš kaltinamojo. Nustatyta, kad kaltinamasis K. B. stengėsi atlyginti padarytą žalą, jis padengė J. P. turėtas gydymo išlaidas, be to, pats nukentėjusysis sudarė su kaltininku susitarimą, kad žala jam yra atlyginta ir jis ateityje pretenzijų neturės. Kaltininkas K. B. yra jauno amžiaus, studentas, jokių pajamų neturi. Teismas įvertino kaltininko turtinę padėtį, jo jauną amžių, tai, kad jis yra studentas ir neturi jokių savo pajamų, tačiau teismas neteisingai nusprendė priteisti iš kaltininko 4368 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. P. ir štai dėl ko.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 11 d. įsigaliojusio įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – dėl žalos asmeniui 2 500 eurų dėl neturtinės žalos ir 500 000 eurų dėl – žalos turtui. Todėl šioje byloje nukentėjusiajam asmeniui J. P. pagal paminėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį draudiko yra išmokama iki 2 500 eurų dydžio išmoka neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis, jeigu ji viršytų nurodytą sumą, būtų priteisiama iš kaltininko. Pažymėtina, kad šioje byloje esantis rašytinis įrodymas – kaltininko K. B. ir J. P. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame J. P. nurodo, kad jam turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta, ir jis ateityje neturės jokių pretenzijų, neduoda pagrindo šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam toliau reikalauti nepagrįstų išlaidų atlyginimo. Šis susitarimas yra sandoris ir jis yra galiojantis. Pasirašius šį žalos atlyginimo sandorį žalos atlyginimo klausimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tampa išspręstas. Nuosprendžio priėmimo dieną žalos atlyginimo sandoris yra galiojantis, nenuginčytas. Neturtinė žala jam yra atlyginta draudimo bendrovės, o su gydymu susijusias išlaidas, kurios sudarė 2939,60 Lt, jam atlygino kaltininkas, sumokėdamas 7000 Lt. Iš sudaryto susitarimo aišku, kad tai yra pinigų suma, kuri padengia tiek turtinės žalos atlyginimą, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Pats J. P. nurodė, kad jis pretenzijų nebeturės. Be to, sutinkamai su šiuo metu galiojančiais teisės aktais, draudimo bendrovė atlygino K. B. padarytą neturtinę žalą J. P. maksimaliai – 2500 EU. Todėl šiuo atveju nukentėjusiojo pareiškimas apie tai, kad jam yra neatlyginta neturtinė žala, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiajam ginti savo galimai pažeistą teisę teisme, jeigu jis mano, kad tarp K. B. ir J. P. sudarytas susitarimas yra neteisėtas ir niekinis. Tokiu būdu jis gali paduoti ieškinį dėl galimai padarytos žalos civilinio proceso tvarka siekdamas nuginčyti jų sudarytą žalos atlyginimo sandorį.
Nors nukentėjusysis teigia, kad jo reikalaujama suma apima ir negautas pajamas, tačiau kolegijos nuomone, toks jo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. CK 6.249 str. 1 d. rodo, kad negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi rodyti tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadinasi, atlyginamos gali būti ne tikėtinos, bet tik realiai negautos pajamos. Šioje byloje nukentėjusysis J. P. savo teisių realumo į negautas pajamas nepagrindė. Be to, neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei josios maksimumas, nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Kolegijos nuomone, šioje byloje teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą J. P. sumoje 4368 Lt iš kaltininko K. B.. Teismas suklydo, neįvertindamas tos aplinkybės, kad tarp kaltininko ir nukentėjusiojo buvo sudarytas civilinis sandoris, kuris gali būti ginčijamas teisme civilinio proceso tvarka. Todėl nukentėjusiojo argumentas, jog dokumentas dėl pretenzijų buvo suklastotas, šiuo atveju nenagrinėtinas. Kaip yra reglamentuojama LR CK 1.90 str. 1 d. - iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo yra keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-13 nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį, kuria patenkintas nukentėjusiojo J. P. civilinis ieškinys dėl 4368 litai neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti. Civilinį ieškinį atmesti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.