Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo D. B.:

už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 20 (dvidešimties) parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda;

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 30 Lt (trisdešimties litų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos, D. B. galutine nuobauda skirta – 20 (dvidešimties) parų administracinis areštas, areštą atliekant areštinėje, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 338 straipsnio 2 dalimi, į administracinio arešto terminą įskaitytas administracinio sulaikymo laikas, tai yra viena para nuo 2012 m. spalio 12 d., 23 val. 55 min. iki 2012 m. spalio 13 d. 02 val. 05 min.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 12 d. 23.46 val. Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,84 promilės. Taip pat vairuodamas vežė daugiau keleivių nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

2012-11-08 D. B. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu pakeisti 20 parų arešto atlikimo tvarką, nustatant areštą atlikti savaitgaliais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas. Apeliantas visus bylai reikšmingus duomenis turėjo pateikti kartu su apeliaciniu skundu.

Apeliantas padarytų administracinės teisės pažeidimų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta administracine nuobauda ir jos vykdymo tvarka.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais, nes ankstesnėmis nuobaudomis tokie tikslai pasiekti nebuvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A63-518/2010). Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Įstatymas taip pat nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirinkti administracinės nuobaudos rūšies ar jos dydžio, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens norus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai nepasiektų administracinėms nuobaudos keliamų tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima D. B. skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto. Taip pat pažymima, kad tai, jog D. B. dirba, nepanaikina jo padarytų pažeidimų pavojingumo ir savaime nesudaro pagrindo netaikyti administracinės nuobaudos – administracinio arešto.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje D. B. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktai), tai, kad pažeidimo padarymo metu turėjo 4 galiojančias administracines nuobaudas, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra atsitiktinis, kad anksčiau paskirtos baudos nėra sumokėtos, daro išvadą, jog D. B. nedaro atitinkamų išvadų, toliau sąmoningai daro administracinius teisės pažeidimus, paskirtos nuobaudos akivaizdžiai nepasiekė joms keliamų tikslų ir konstatuoja, kad paskirta nuobauda – administracinis areštas 20 parų, nėra per griežta, yra paskirta teisėtai ir pagrįstai ir jos keisti nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, kad šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Tai reiškia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti netaikomas tik esant ATPK 30¹ straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. administracinius teisės pažeidimus padarė turėdamas 4 galiojančias administracines nuobaudas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelia taikyti ATPK 30¹ straipsnio normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-3203/2011), daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių taikyti D. B. ATPK 30¹ straipsnio normas ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs D. B. asmenybę, prašymo ir skundo argumentus, bei vadovaudamasis ATPK 20 straipsniu, daro išvadą, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai nebus pasiekti D. B. paskyrus administracinį areštą atlikti poilsio dienomis. Vien aplinkybės, kad jis dirba ir privalo išlaikyti mažametę dukrą bei besilaukiančią draugę, nesudaro pagrindo keisti nuobaudos atlikimo tvarkos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimas, yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti ar keisti, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą, palikti nepakeistus.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.