Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, Andrejui Znamenskiui, Jūratei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam R. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-03-12 pagal BK 182 str. 1 d. (6 veikos), vadovaujantis BK 63 str. – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2014-03-26 nuosprendžiu pakeista galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, teistumas neišnykęs;

2) 2016-05-18 Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d.(18 veikų), 182 str. 2 d. (17 veikų), vadovaujantis BK 63 str., – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs);

3) 2016-06-13 Kauno apylinkės teismo pagal 182 str. 1 d. (3 veikos), 182 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d.– laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2014-03-26 nuosprendžiu ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-03-07 iki 2011-06-12 (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2015-10-16 apie 23.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau 5 kartų sudavė ranka savo sugyventinei I. K. į veido sritį ir tyčia rankomis pastūmė ją, ko pasėkoje ji griūdama atsitrenkė į lovos atlošą ir susitrenkė nugaros kairįjį šoną, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje, krūtinėje, kairio V šonkaulio (šoninės dalies) bei kairio VIII šonkaulio ( užpakalinio galo) lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei I. K..

R. N. 2016-01-17 apie 16.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2 kartus sudavė ranka savo sugyventinei I. K. į veido sritį ir rankomis stumdė ją, tokiu būdu savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu R. N. savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad abiem atvejais buvo neblaivus, jeigu būtų blaivus, tokie dalykai nebūtų įvykę. Sugyventinę I. K. pastūmė, o ten buvo lovos atlošas, ant kurio ji nukrito. Sugyventinei norėjo iš karto iškviesti greitąją, bet ji nenorėjo. O po to, kai jai labai skaudėjo, paaiškėjo, kad lūžo šonkauliai. Po abiejų įvykių jis su sugyventine susitaikė, ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Sugyventinė gyvena pas jį ir bijo, kad tik jo neuždarytų į kalėjimą, nes prasta sveikata ir nebus, kas ja rūpinasi, ji serga kepenų hepatitu, dabar gydosi. Dėl įvykių labai gailisi, su sugyventine susitaikė ir toliau gražiai gyvena. Ne visas aplinkybes atsimena.

Teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., balsu perskaitė R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kus jis parodė su sugyventine I. K. gyveno apie 2 metus jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2015-10-16 apie 23.30 val. kartu su I. K. buvo abu neblaivūs bute (duomenys neskelbtini). Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties neprisimena. Pamena, kad šio konflikto metu jis ją rankomis pastūmė nuo savęs ir ji krito nugaros puse ir atsitrenkė nugara į lovos medinį kraštą, pradėjo verkti. Tuomet jis ją pakėlė ir paguldė ant lovos. Kad šio įvykio metu jis būtų jai dar ir sudavęs smūgius ranka į veidą, jis neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti. Kaip vėliau sužinojo, tai I. K. po kelių dienų paskambino savo tetai ir pasiskundė, kad jai skauda nugarą. Žino, kad teta jai iškvietė greitąja med. pagalbą, kuri ją nuvežė į ligoninę. Ten jai buvo nustatyti šonkaulių lūžiai, tačiau I. K. gydymo atsisakė ir grįžo namo (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio jie tarpusavyje susitaikė ir toliau gyveno kartu (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena, bet sutinka, kad tai buvo 17 d., kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą jam, jis ir I. K. abu buvo neblaivūs bute (duomenys neskelbtini) ir vėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jis kelis kartus, neneigia, kad du kartus, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą jam, jis ranka sudavė jai į veidą. Kad būtų ją dar ir rankomis stumdęs, nepamena, bet neneigia, kad galėjo stumdyti. Dėl ko šį kartą tarp jų buvo kilęs konfliktas taip pat nepamena. Po šio įvykio 2016-01-19 Kauno apylinkės teismas jam skyrė kardomąją priemonę gyvenimą skyrium nuo nukentėjusiosios, t. y. I. K. ir jis iš buto (duomenys neskelbtini) išsikraustė ir šiuo metu ten nebegyvena. Tačiau su I. K. ir po šio įvykio jie tarpusavyje susitaikė, dėl šių veiksmų jis jos atsiprašė, labai gailisi taip pasielgęs jos atžvilgiu, gailisi sukėlęs jai fizinį skausmą. Šiuo metu I. K. jam neturi jokių pretenzijų ir nori toliau su juo kartu gyventi bei prašo, kad jis grįžtų pas ją gyventi (1 t., b.l. 98-99).

Kaltinamajam R. N. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. N. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:

Dėl BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytos nusikalstamos veikos

- liudytojos I. K. parodymais nustatyta, kad su R. N. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie du metus. Gyvena nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai. 2015-10-16 apie 23.30 val. šiame gyv. name ji ir R. N. abu buvo neblaivūs. Ji buvo išgėrusi maždaug litrą alaus, O R. N. buvo už ją girtesnis, nes buvo gėręs jau ne vieną dieną. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl eilinių buitinių dalykų. Šio konflikto metu R. N. jai rankos delnu trenkė į veidą ne mažiau 5 kartų, šie smūgiai nebuvo stiprūs. Be to, šio konflikto metu , virtuvėje, R. N. ir ji stovėjo vienas priešais kitą ir R. N., jiems žodžiais konfliktuojant, abiem savo rankomis stipriai ją pastūmė per krūtinę nuo savęs. Ji neišlaikė pusiausvyros ir nugaros puse krito atbula ir atsitrenkė į lovos, stovėjusios prie virtuvės, medinį atlošą. Krito ir trenkėsi visu savo svoriu, nugaros puse į šį medinį lovos atlošą ir pajuto stiprų skausmą nugaros srityje, pajuto, kad iš karto aptirpo nugara. Pradėjo nuo skausmo verkti ir R. N. iš karto pakėlė ją ir paguldė ant lovos. Šio įvykio metu ir kitomis sekančiomis dienomis jai nukritus ir atsitrenkus į lovos medinį atlošą, R. N. jokiu būdu jai tikrai nebuvo suspaudęs jos krūtinės, t.y., nebuvo nei užlipęs, nei užgriuvęs ar panašiai. Po šio įvykio ji į pagalbos centrą neskambino ir aplamai niekam nesakė apie šį įvykį. Tik po 2 ar trijų dienų ji paskambino savo tetai S. S. ir pasiskundė, kad jai labai skauda nugarą. Ji ėmė klausinėti ir jai ji pasisakė, kad R. N. ją pastūmė ir ji krisdama atsitrenkė į lovos kraštą. Tuomet S. S. pasakė jai, kad iškvies greitąją pagalbą. Kas kvietė policiją ji nežino, tetos neprašė, kad ji skambintų į policiją ir ji pati taip pat nesakė, kad skambins į policiją. Atvykusi greitoji med. pagalba išvežė ją į Kauno klinikas, kur jai buvo nustatyta trijų šonkaulių lūžiai ir ji tą pačią dieną buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Tačiau ji jokioje gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, šonkauliai užgijo patys. Pas teismo med. ekspertus vykti apžiūrai ji atsisakė ir dabar atsisako. Po šio įvykio su R. N. ji susitaikė, jis jos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, prižadėjo daugiau jokio smurto jos atžvilgiu nenaudoti, jam ji neturi jokių pretenzijų, ji juo tiki ir jie toliau kartu gyvena ir nori kartu gyventi. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia ir prašo šią baudžiamąją bylą nutraukti šalims susitaikius (t.1, b.l. 64-65);

- liudytojos S. S. parodymais nustatyta, kad I. K., gim. (duomenys neskelbtini)., yra jos mirusios sesers duktė, t.y., jos dukterėčia. Su ja ji palaiko draugiškus tarpusavio santykius, tačiau artimai jos nebendrauja, tik retsykiais. I. K. jai paskambina tik tuomet, kai turi kokių nors problemų. I. K. prieš pora metų pardavė savo butą Šilainiuose ir nusipirko dalį namo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su savo sugyventiniu R. N., kurį ji yra mačiusi tik du kartus. 2015-10-19 vakare, valandos neprisimena, jai paskambino I. K., kuri verksmingu balsu jai papasakojo, kad prieš pora dienų, tikslios dienos ji neminėjo, R. N. ją sumušė, sulaužė jai šonkaulius, kad jai labai dabar skauda ir kad ji negali kvėpuoti. I. K. jos prašė iškviesti greitąją med. pagalbą, nes R. N. jai pačiai neleidžia skambinti. Smulkiau jos apie tą įvykį ji neklausinėjo, todėl kokie tiksliai buvo R. N. veiksmai I. K. atžvilgiu, t.y., kiek smūgių jis jai sudavė ji nežino. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją pagalbą. Niekada anksčiau I. K. jai nebuvo sakiusi, jog R. N. prieš ją smurtauja ( t.1, b.l. 75-76);

- liudytojo T. D. parodymais nustatyta, kad 2015-10-19 apie 23.15 val. jam dirbant r/š „422“, iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas nurodymas vykti į butą (duomenys neskelbtini), kur galimai yra smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, moteris, prisistačiusi I. K., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, susijaudinusi paaiškino, kad 2015-10-16 apie 21.00 val. bute (duomenys neskelbtini) jos neblaivus sugyventinis R. N. ją keikė necenzūriniais žodžiais, stumdė rankomis. Kuomet jis stipriai ją pastūmė, ji nugriuvo ant žemės, o krisdama nugara atsitrenkė į lovos kraštą ir susižalojo nugarą. I. K. nugaros ir krūtinės srityse matėsi kelių dienų senumo mėlynės. I. K. skundėsi skausmais nugaroje ir krūtinėje, todėl buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri I. K. išsivežė. Bute buvęs R. N. buvo akivaizdžiai neblaivus ir aiškino, kad prieš savo sugyventinę jis nesmurtavo. Pastarasis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (t.1, b.l. 78-79);

- valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3374 nustatyta, kad I. K. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje, krūtinėje, kairio V šonkaulio (šonkaulinės dalies) bei kairio VIII šonkaulio ( užpakalinio galo) lūžiai,, dėl kurių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( t.1, b.l. 33-34);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad užfiksuotos įvykio aplinkybės ( t.1, b.l. 8-9);

- apžiūros protokolu nustatyta, kad yra apžiūrėtas garso įrašas, gautas 2015-12-21 iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro (t.1, b.l. 50-53);

- ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58122-15 pagal BK 140 str. 2 d. pradėtas 2015-10-20;

- ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02611-16 pagal BK 140 str. 2 d. pradėtas 2016-01-17;

- 2016-01-19 ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-58122-15 ir Nr. 01-1-02611-16 sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-58122-15 numerį.

BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji ir kaltinamasis yra sugyventiniai, kartu gyvena jau pakankamai ilgą laiko tarpą, veda bendrą ūkį, iš esmės vienas kitu rūpinasi.

Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Kaip seka iš tyčinių kaltinamojo R. N. veiksmų, jis sąmoningai suprato, kad suduodamas smūgius sugyventinei I. K. bei ją pastumdamas lovos atlošo link, tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (savo sugyventinės) sveikatą, numatė, kad gali ją sužaloti, ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t.y. nesunkiai sutrikdė I. K. sveikatą.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės pasitvirtino, t.y. R. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos

- liudytojos I. K. parodymais nustatyta, kad 2016-01-17 apie 16.00 val. pro savo buto adresu (duomenys neskelbtini) langą ji pamatė, kad grįžo neblaivus jos sugyventinis R. N.. Tuo metu ji taip pat buvo neblaivi, buvo išgėrusi 0,5 l talpos butelį alaus. Žinodama, kad R. N. neblaivus būna agresyvus, tranko bute daiktus, smurtauja prieš ją, ji jo neįsileido į namus, nes pabijojo, kad jis gali pradėti vėl prieš ją smurtauti. Tačiau jis pradėjo daužyti lauko duris ir ji suprato, kad jis nenurims ir atidarė buto duris. Įėjęs į buto vidų, jis rankos delnu trenkė jai du kartus į veidą ir pradėjo ją rankomis stumdyti dėl to, kad jo nenorėjo įleisti į butą. Nuo jo smūgių rankos delnu jai į veidą ir nuo stumdymo rankomis ją ji juto fizinį skausmą, bijojo, kad jis dar labiau jos nesužalotų, todėl iš savo telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasiprašė pagalbos. Nuo jo smūgių rankos delnu jai į veidą ant veido neliko jokių žymių, nes smūgiai nebuvo labai stiprūs, nuo stumdymo rankomis ant jos kūno taip pat neliko jokių žymių, todėl pas teismo med. ekspertus ji kategoriškai atsisako vykti apžiūrai, į jokią gydymo įstaigą taip pat nesikreipė ir nesikreips, jai joks kūno sužalojimas nepadarytas, kaip minėjo, juto tik fizinį skausmą. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Ji yra informuota, kad sugyventiniui R. N. 2016-01-19 Kauno apylinkės teismo sprendimu yra paskirta kardomoji priemonė gyvenimas skyriumi nuo jos. Ji nenori, kad R. N. išeitų kitur gyventi, ji nori, kad jis gyventų kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini), tiki, kad jis pasikeis ir prieš ją nenaudos fizinio smurto. Jei dėl šio įvykio ir dėl įvykio 2015-10-16 jos sugyventinis R. N. atsiprašys, ji tikrai jam atleis, tarpusavyje susitaikys (t.1, b.l. 72-73);

- liudytojo T. K. parodymais nustatyta, kad 2016-01-17 apie 17.20 val. jam dirbant r/š „429“, iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas nurodymas vykti į butą (duomenys neskelbtini), kur galimai yra smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, buvo išsiaiškinta, kad policiją kvietė I. K.. Pastaroji paaiškino, kad 2016-01-17 apie 17.00 val. jos neblaivus sugyventinis R. N. trenkė jai delnu per veidą ir su koja spyrė į įvairias kūno vietas, kad dėl šių smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Taip pat I. K. nurodė, jog R. N. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Jokių akivaizdžių sužalojimo žymių įvykio vietoje ant I. K. kūno nebuvo matyti. Pastaroji buvo akivaizdžiai neblaivi. R. N. minėtame bute nebuvo, tačiau jis grįžo vėliau ir buvo sulaikytas bei pristatytas į policijos komisariatą. R. N. buvo neblaivus ir apie įvykį nieko neaiškino (t.1, b.l. 81-82);

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kuriuo yra užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 13-15);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad užfiksuotos įvykio aplinkybės (t.1, b.l. 19-22);

- apžiūros protokolu nustatyta, kuriuo yra apžiūrėtas garso įrašas, gautas 2016-02-03 iš Klaipėdos Bendrojo pagalbos centro (t.1, b.l. 57-59).

Teisiamojo posėdžio metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, t.y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, R. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2 kartus sudavė ranka savo sugyventinei I. K. į veido sritį ir rankomis stumdė ją, tokiu būdu savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti vienas tyčinis apysunkis ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę

R. N. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje registruotas, tačiau tik nuo 2016-02-19, kai kreipėsi savanoriškai dėl gydymosi.

Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinas kaltinamojo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Sunkinančiomis kaltinamojo atsakomybę aplinkybėmis laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui.

Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, sugyventinę, nori susitvarkyti savo gyvenimą, pažada daugiau nebenusikalsti, nori įsidarbinti.

BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, todėl ši bausmės rūšis ir skirtina kaltinamajam, tačiau atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei įvertinant teisingumo, proporcingumo, protingumo principus, kaltinamajam bausmės trukmė skirtina, teismo manymu, nustatant bausmės terminą, mažesnį nei vidurkis. Už BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

R. N. atžvilgiu priimti Kauno apylinkės teismo nuosprendžiai 2016-05-18 ir 2016-06-13 nėra įsiteisėję, todėl jais paskirtos bausmės nebendrintinos.

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai R. N. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. N. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – negalėtų padėti savo sugyventinei gydytis, ji prarastų gyvenamąją vietą, galimai nutrūktų ryšiai su sugyventine. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad R. N. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

R. N. paskirta kardomoji priemonė - 2016-01-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi R. N. skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. K., įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. K. ir nesilankyti jos gyv.vietoje (duomenys neskelbtini) (t.I, b.l. 120-121), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktinius įrodymus – 3 CD (1 t., b.l. 37, 49, 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 276 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 312 str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam bausmę –1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. N. 1 (vienerių ) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant R. N.

neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 67 str., 75 str. 2 d., 72² str., R. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. N. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. K., įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. K. ir nesilankyti jos gyv.vietoje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – 3 CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.